Apie tai L. Ašoklienė kalbėjo laidoje „Delfi rytas“.
„Prie tų rekomendacijų galbūt reikėtų akcentuoti, kad jei žmonės jaučia kažkokius simptomus, būtinai liktų namuose, nesusitiktų su kitais asmenimis, nevyktų lankyti kapų“, – akcentavo epidemiologė.
Papildomą dėmesį specialistė išskyrė nepasiskiepijusiems, vyresniems žmonėms, turintiems lėtinių ligų.
„Kad kaip įmanoma jie labiau įvertintų riziką, ar jiems tikrai būtina kažkur vykti, galbūt jie gali tai atidėti, vykti anksčiau arba vėliau ir labai apsvarstyti tą riziką, kuri susijusi su susitikimais su kitais asmenimis“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pasiskiepijusiems rizika užsikrėsti ar užkrėsti kitus yra gerokai mažesnė, tačiau egzistuoja, dėl to, pasak epidemiologės, reikėtų įvertinti situaciją.
„Vykstant reikėtų pagalvoti, pas ką mes vykstame, su kuo susitinkame. Jei tie žmonės nepasiskiepiję, tai ir iš vienos, ir iš kitos pusės galėtų neįvykti tas susitikimas. Taip pat galima parekomenduoti visada prisiminti tas paprastas priemones: jei matome, kad yra didesnis susibūrimas, ilgesnį laiką būsime uždarose erdvėse, tai nepamiršti kaukių, rankų dezinfekcijos“, – priminė ekspertė.
L. Ašoklienė taip pat pažymėjo, kad yra galimybė ir testuotis tiems, kurie svarsto apie tai.
„Testų prieinamumas tikrai yra pakankamas, tai jei žmonės nori tą padaryti, tai jie gali tai padaryti“, – sakė pašnekovė.
„Vakcina yra labai veiksminga, bet ji neapsaugo 100 proc., tai ta rizika, kad ir nedidelė, bet ir skiepytiems žmonėms išlieka. tiesiog ta rizika yra žymiai mažesnė ir, kaip rodo atlikti tyrimai, tai pasiskiepijusiam asmeniui rizika užsikrėsti yra 5 kartus mažesnė, patekti į ligoninę – 10 kartų, o numirti – 20 kartų“, – tęsė L. Ašoklienė.
Kalbėdama apie artėjantį Vėlinių savaitgalį, epidemiologė pripažino, kad nerimo yra daug.
„Nerimo iš tiesų yra labai daug, rizikos yra labai daug. Pažiūrėjus į praėjusių metų laikotarpį nuo Vėlinių iki Kalėdų, tai jis iš tiesų buvo labai sudėtingas, sergamumas buvo be galo didelis. Su nerimu laukiame to, kas gali būti po Vėlinių. Labai tikėtina, kad sergamumas gali kilti toliau, tačiau mes turbūt neturime kito pasirinkimo – turime raginti žmones saugoti save kaip įmanoma labiau, nes ta situacija šiuo metu labai daug priklauso nuo kiekvieno iš mūsų“, – akcentavo laidos dalyvė.
Vis dėlto, pasak jos, sunku pasakyti, ar neteks sekti Latvijos pavyzdžiu, bet, kaip ne kartą akcentavo L. Ašoklienė, norėtųsi, kad tai neįvyktų.
„Sunku pasakyti, kaip situacija dėliosis. Žinome, kad situacija Latvijoje yra nepalanki, pritaikytos labai griežtos priemonės. Norėtųsi, kad Lietuvoje to pavyktų išvengti. Mūsų situacija šiek tiek skiriasi nuo Latvijos, mes turime šiek tiek daugiau paskiepytų asmenų, kol kas neturime signalų, kad mums reikėtų užsienio šalių pagalbos“, – sakė ji.
Paklausta, kaip vertina tai, kad ilguoju savaitgaliu planuojami vakarėliai naktiniuose kubuose, L. Ašoklienė neslėpė, jog vertina tai nepalankiai.
„Tačiau suprantu daugybę aplinkybių. Į naktinius klubus, uždaras erdvės mes galime patekti tik su galimybių pasu, ten turime dėvėti kaukes, jas dėvėti teisingai. Visos veiklos, kurios vyksta uždarose erdvėse, kurios yra prastai ar prasčiau vėdinamos, kur vyksta susibūrimai, tai, be jokios abejonės, tą viruso plitimo riziką didina“, – teigė pašnekovė.
Dėl to, pasak jos, reikėtų gerai apsvarstyti ir vykstant į giminių šventes.
„Turbūt tikėtis, kad giminės šventėje būtume su kaukėmis, yra labai mažai vilties. Mes tikime labai žmonėmis, jų sąmoningumu ir čia nuo kiekvieno iš mūsų priklauso“, – kalbėjo L. Ašoklienė.
„Priemonių ir galimybių yra be galo daug, dabar reikia tik įsiklausyti į visa tai, kas skelbiama ir patikėti mokslu. Netikėti kaimynu, draugu, o patikėti specialistu, kuris sako, kad vakcina yra pati veiksmingiausia priemonė šiuo metu ir, jei mes galvojame apie ateitį, savo sveikatą, turime pasiskiepyti“, – pridūrė ji.
