Savo rytą slaugytoja pradėjo nuo minties, jog įkalbėti žmones skiepytis jau yra beviltiška: sovietinio mąstymo trupiniai lėmė dalies visuomenės neigiamą požiūrį į skiepų saugumą.

„Dalis tų žmonių, kurie nesutinka skiepytis, yra sovietmečio persmelkti žmonės, kada buvo deficito laikai. Prisimenu, kai pirmomis vakcinomis skiepijome savivaldybėje, kokia buvo grūstis: šalta už durų, žmonės dvi valandas laukdavo po darbo, gal liks kokia vakcina, gal kas nors neateis. (...) Aukso vertės buvo vakcina, nes ją buvo sunku gauti“, – svarsto slaugytoja.

Ji priduria, jog sovietmečiu žmonės buvo įpratę prie nurodymų: jei nedarysi, kas yra liepta, tave nubaus. Piliečiams grąžinta demokratijos laisvės sąvoka, pasak jos, tapo iškreipta.

„Gali socialiniuose tinkluose pilti dumblą ant ko nori ir kaip nori, tiesiog tyčiotis, burnoje saldumą jausdamas. Nejauti jokios atsakomybės. Prikalbini kaimyną nesiskiepyti, kaimynas lyg ir norėjo, bet tu jam autoritetas, jis nesiskiepijo, užsikrėtė ir užkrėtė tėvus, tėvai abu miršta, o jis šiaip ne taip išsikapsto. Kaip vadinsime šį žmogų? Žudikas per bukumą“, – teigia medikė.