Įsigijo dvi bilietų platinimo įmones
Visai neseniai garsiai nuskambėjo žinia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sostinės savivaldybė ir koncesininkas, investicijų bendrovė „BaltCap“, pasirašė daugiau nei 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, pagal kurią iki 2024-ųjų pabaigos planuojama pastatyti UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu.
Tačiau jau dabar aišku, kad „Baltcap“ valdys ne tik šį stadioną. Investicinis fondas AS „Baltcap“, kaip skelbė žiniasklaida, šių metų sausį per savo kontroliuojamą įmonę įsigijo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Toji „Baltcap“ kontroliuojama įmonė yra AS „Piletilevi group“.
Negana to, šiais metais „Baltcap“ per kontroliuojamą bendrovę „Piletilevi group“ įsigijo dar vieną bilietų platinimo įmonę – UAB „Tiketa“. Apie šį sandorį jam tik įvykus pranešta nebuvo. Pranešimas spaudai pasirodė tik spalio mėnesį, kai Delfi susidomėjo galimu monopolio formavimusi.
Analizuojant šių dviejų bendrovių įsigijimo faktą svarbu apskritai atkreipti dėmesį į bilietų platinimo pagrindinių rinkos dalyvių padėtį.
Bilietai.lt, kurį netiesiogiai šiuo metu kontroliuoja Estijos bendrovė „Baltcap“, bilietų platinimo veiklą vykdo visoje Lietuvoje. Registrų centrui pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad 2020 metais pardavimo pajamos siekė 952245 Eur, 2019 m. – 3046126 Eur, 2018 m. – 3046126 Eur. Pernai buvo skaičiuotas 185000 Eur nuostolis. Galima daryti prielaidą, kad nuostolio atsiradimui įtakos turėjo koronaviruso pandemija. 2019 m. buvo kur kas sėkmingesni: skaičiuotas 699849 Eur pelnas. Panašus pelnas pasiektas ir 2018 metais – 699849 Eur.
Tiketa.lt taip pat veiklą vykdo visoje Lietuvoje ir šį bilietų platintoją, kaip ir bilietai.lt, netiesiogiai valdo „Baltcap“. UAB „Tiketa“ 2020 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad pardavimo pajamos buvo 591536 Eur, 2019 m. – 1839580 Eur, 2018 m. – 1793182 Eur.
Ši įmonė pernai patyrė 381564 Eur nuostolį. 2019 m. dirbo pelningai: pasiekė 111641 Eur pelną. 2018 m. pelnas siekė 143723 Eur.
Na, o dabar pažvelkime į kitus rinkos žaidėjus. Štai UAB „Kakava“. Ši bendrovė taip pat užsiima bilietų platinimu Lietuvoje. 2020 m. jos pajamos siekė 303204 Eur, 2019 m. – 635996 Eur, 2018 m. – 9 861 Eur. Nuostolis 2020 m. buvo 302731 Eur, 2019 m. pelnas – 3934 Eur. 2018 m. įmonė veikė nuostolingai. Nuostolis pasiekė 88294 Eur.
Ir dar viena bilietų platinimo įmonė – UAB „Ticket market“. 2020 m. jos pajamos siekė 97041 Eur, 2019 m. – 261431 Eur, 2018 m. – 221212 Eur. 2020 m. įmonė dirbo nuostolingai. Nuostolis siekė 13 971 Eur. 2019 m. pelnas – 34072 Eur, 2018 m. pelnas – 35 168 Eur.
Taigi, matyti, kad 2020 m. dėl pandeminės situacijos Lietuvoje visoms keturioms įmonėms buvo nuostolingi. Tačiau ankstesniais metais jos skaičiavo pelną. Vis dėlto finansiškai geriausiai sekasi bilietai.lt ir tiketa.lt bendrovėms, kurias netiesiogiai įsigijo bendrovė „Baltcap“.
Nori sujungti 3 Baltijos šalių rinkas
Kaip 2021 m. sausio mėnesį buvo rašyta fondo išplatintame pranešime spaudai, didžiausio Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojo „BaltCap“ fondas „BaltCap Private Equity Fund III“ (BPEF III) nupirko didžiąją dalį bilietų pardavimo grupės „Baltic Ticket Holdings OU“, Lietuvoje žinomos „Bilietai.lt“ vardu, akcijų.
„Įsigijimu bus siekiama stiprinti pirmaujančio bilietų platinimo rinkos žaidėjo pozicijas Baltijos šalyse ir už jų ribų. Mažumos akcijų paketą įsigis Svenas Nuutmannas, kuris vadovaus grupei. (...)
„Baltic Ticket Holdings“ (BTH) įkurta 1997 metais Estijoje. Dabar tai didžiausia bilietų pardavimo paslaugų tiekėja Estijoje („Piletilevi“ AS), Latvijoje („Bilesu Serviss“ SIA), Lietuvoje („Nacionalinis bilietų platintojas“, UAB) ir Baltarusijoje („Kvitki Bel“).
Pagrindinė BTH veikla – bilietų pardavimas naudojantis skaitmeninėmis platformomis ir fiziniu prekybos tinklu, kurį sudaro daugiau nei 700 pardavimo vietų. 2019 metais BTH pardavė daugiau nei 6 mln. bilietų į daugiau nei 36 tūkst. renginių. BTH taip pat teikia rinkodaros bei konsultacijų paslaugas, tiekia bilietų platinimo programinę įrangą ir įrenginius renginių organizatoriams", - rašyta bendrovės išplatintame pranešime spaudai.
Vis dėlto kai Delfi ėmė domėtis nauju „Tiketa“ pirkimo sandoriu, įvykusiu šių metų rugsėjį, bendrovė iki tol apie jį viešai nekalbėjusi, pati išplatino pranešimą ir apie pirkimą suteikė šiek tiek informacijos.
Pranešimas spaudai išplatintas spalio 19 d. Jame teigiama, kad tarptautinė bilietų platinimo ir renginių planavimo įmonių grupė „Piletilevi Group“, kuriai priklauso bilietų pardavimo bendrovė „Bilietai.lt“ (UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“), paskelbė baigusi Lietuvos bilietų pardavimo paslaugų teikėjo „Tiketa“ įsigijimą.
Kaip sutarta, sandorio vertė nebus skelbiama. Įsigijimą finansavo grupės akcininkai „EastCom Capital“ ir „Baltcap“ fondas, rašoma pranešime spaudai.
„Mes sutelksime dėmesį į skaitmeninės rinkos plėtrą, kuri sukurs geriausiai vartotojų poreikiams pritaikytą platformą, prisidėsiančią prie kultūros plėtros ir skatinsiančią šios rinkos sektoriaus tvarumą. Be to, svarbu išlikti arti bilieto pirkėjų, užtikrinti aukštą saugumą, teikti modernias papildomas paslaugas ir nuolat gerinti vartotojų aptarnavimą. Per 3 metus į savo informacines technologijas investuosime daugiau nei 5 mln. eurų, o tai įmanoma tik suvienijus trijų Baltijos šalių rinkas ir pajėgumus“, – pranešime cituojamas S. Nuutmannas.
„Įvykus teikiamų paslaugų sujungimui, visi bilietų pirkėjai ir renginių organizatoriai galės naudotis bendra vieninga skaitmenine platforma, kur pristatys renginius ar įsigis bilietus. (...) Organizatoriai bilietus į savo renginius galės platinti abiejose interneto svetainėse www.bilietai.lt ir www.tiketa.lt, taip pasiekdami klientus abiejų bendrovių bilietų platinimo sistemose. Tai neabejotinai stipriai padidins renginių pasiekiamumą interneto svetainėse ir suteiks iki 100 proc. išaugsiančią naudą dėl pandemijos sunkius laikus išgyvenantiems renginių organizatoriams", - nurodyta pranešime spaudai.
Kyla klausimų dėl monopolio
Peržiūrėjus pajamų ir pelno rodiklius galima daryti prielaidą, kad bilietai.lt ir tiketa.lt dominuoja Lietuvos bilietų platinimo rinkoje. Taigi, kyla klausimas, ar įsigijus šių dviejų bendrovių akcijas „Baltcap“ Lietuvoje nebuvo įvykdyta koncentracija? Ar taip tik nėra sukuriama ir sustiprinama dominuojanti padėtis bilietų platinimo rinkoje?
Pagal galiojančią praktiką Lietuvoje laikoma, kad ūkio subjektas, išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą, užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.
Delfi dar spalio mėnesį rašė apie nacionalinį stadioną Vilniuje statysiančią bendrovę AS „BaltCap“, kuri yra registruota Estijoje. Kalbant apie Lietuvoje bilietus platinančių įmonių pirkimą, šią bendrovę ir vėl reikia prisiminti.
Ankstesnį tyrimą galite rasti čia.
Kad apie šią įmonę gautume informacijos, parsisiuntėme Estijos registro duomenis. Atsisiųstuose dokumentuose matyti, kad 2019 m. gegužės 14 d. nurodytas įmonės akcinis kapitalas siekė 69922.00 Eur.
Prie asmeninių duomenų nurodyta, kad įmonės valdybos narys yra Martin Kodar ir Peeter Saks. Buvę valdybos nariai: Dagnis Dreimanis, Matts Hakan Andersson ir S. Gustainis.
Dokumente nurodyti ir įmonės akcininkai: latvis Dagnis Dreimanis (įnašas - 11 538 Eur), Peeter Saks (įnašas 14 106 Eur), juridinis asmuo „OÜ MVEST CONSULTING“ (įnašas - 11 552 Eur), S. Gustainis (įnašas - 11 520 Eur), juridinis asmuo - „BLATT OÜ“ (įnašas - 9 220 Eur).
Visi šie fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus „BLATT OÜ“, yra ir įmonės įkūrėjai. Dar vienas įkūrėjas – „Arap Group OY“ (Suomijos įmonė).
Dokumentuose nurodyta, kad įmonė registruota 2007 m. Įstatinis kapitalas siekė – 69922 Eur.
Įmonės 2020 m. grynos pajamos siekė 3 251 062 Eur. 2020 m. buvo pasiektas 3 030 679 Eur pelnas. Nurodytas turtas - 5 675 095 Eur.
Taip pat įmonės dokumentuose galima surasti informaciją, kokią akcijų paketo dalį tiesiogiai ir netiesiogiai valdo akcininkai: Kristjan Kalda – 13,2 proc, D. Dreimanis – 16,5 proc., S. Gustainis – 16,5 proc., M. Kodar – 16,5 proc. P. Saks – 20,2 proc.
Na, o dabar pažvelkime į bilietus platinančias įmones bilietai.lt ir tiketa.lt valdančios AS „Piletilevi group“ dokumentus. Ši įmonė yra registruota Estijoje. Deklaruotas akcinio kapitalo dydis – 30000.00 Eur.
Įmonės akcininkai – du juridiniai asmenys: „Baltcap Private Equity Fund III usaldusfond“ (nuosavybės teisė – 18240 Eur) ir „BPEF III Supplementary Investment Facility usaldusfond“ (nuosavybės teisė – 8760 Eur).
Registre taip pat nurodyti ir stebėtojų tarybos nariai. Tarybos pirmininkas – Oliver Kuliman, nariai – Peeter Saks ir Siret Nuutmann.
P. Saks jau minėjome kalbėdami apie AS „BaltCap“. Šis asmuo yra šios bendrovės akcininkas ir valdybos narys.
Įmones sieja tam tikri ryšiai
Kai išsiaiškinome, kas šiuo metu valdo bilietai.lt ir tiketa.lt, pažvelkime į šių Lietuvoje registruotų įmonių dokumentus. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ registruota Vilniuje, J. Jasinskio g. 12. Įmonei nuo 2016 m. vadovauja Inga Petravičiūtė. Registrų centro išraše nurodyta, kad šių metų kovą pasikeitė įmonės savininkas. Juo tapo AS „Piletilevi Group“.
O štai nuo 2016 m. iki šių metų akcininkas buvo OU „Baltic Ticket Holdings“. Iki tol nuo 2011 m. įmonės akcininkas buvo kitas - UAB „Ticketex Group".
Prie lietuviškų dokumentų ilgai neužsibuvę grįžtame į Estijos registrą. AS „Piletilevi Group“ „Nacionalinį bilietų platintoją“ nusipirko iš OU „Baltic Ticket Holdings“. Kas toji Estijoje registruota įmonė?
Ir čia matyti, kad prieš tai buvęs lietuviškos įmonės savininkas galbūt buvo susijęs su naujuoju pirkėju AS „Piletilevi“. OU „Baltic Ticket Holdings“ dokumentuose nurodyta, kad nuo 2013 m. iki 2017 m. AS „Piletilevi“ buvo suteiktos teisės priimti įmonės procesinius dokumentus. O nuo 2021 m. vasario 19 d. „Piletilevi group“ valdybos narys S. Nuutmann tuo pačiu yra ir OU „Baltic Ticket Holdings“ valdybos narys. Šias pareigas jis eina iki šiol.
Taip pat dokumentuose nurodyta, kad OU „Baltic Ticket Holdings“ akcininkas nuo 2021 m. liepos 5 d. yra AS „Piletilevi group“. Jo įnašas – 1040000 Eur.
OU „Baltic Ticket Holdings“ stebėtojų tarybos pirmininkas nuo 2021 02 11 iki 2021 03 04 buvo Oliver Kullman. Tarybos narys nuo 2021 02 11 iki 2021 03 04 ėjo jau minėtas P. Saks. Jis yra įmonės „BaltCap“ akcininkas. Be to, stebėtojų taryboje nuo 2021 02 11 iki 2021 03 04 dirbo ir S. Nuutmann. Kaip jau rašėme, jis yra „Piletilevi group“ valdybos narys. Stebėtojų taryboje nuo 2007 04 10 iki 2013 12 10 yra buvęs ir „Piletilevi group“ valdybos narys Jaanus Beilmann.
Taigi, matyti, kad 2007 m. veiklą pradėjusi OU „Baltic Ticket Holdings“ per tam tikrus asmenis galbūt buvo susijusi su „Baltcap“ valdoma „Piletilevi group“.
Įdomu ir tai, kad nuo 2021 03 18 į UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ valdybą paskirti jau minėti Estijoje gyvenantys J. Beilmann, S. Nuutmann ir Viivika Ikla. Tačiau J. Beilmann valdybos nario pareigas ėjo net ir esant prieš tai buvusiam savininkui OU „Baltic Ticket Holdings“. Ši įmonė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ perėmė 2016-07-21. Būtent tada darbą valdyboje pradėjo ir J. Beilmann.
Vadovauja daugybei „Baltcap“ valdomų įmonių
Dabar pereikime prie kitos lietuviškos įmonės, užsiimančios bilietų platinimu, - UAB „Tiketa“. Jos akcininke nuo šių metų rugsėjo 14 d. tapo jau minėta AS „Piletilevi Group“. Prieš tai ji (nuo 2021 05 19 iki 2021 09 14) priklausė Lietuvoje gerai žinomo verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai įmonei „Avia Solutions Group PLC“.
Nuo 2020 11 25 iki 2021 05 19 įmonę valdė UAB „Loop Holding“. Šios įmonės akcininkė – jau minėta „Avia Solutions Group PLC“.
Nuo 2008 iki 2010 m. UAB „Tiketa" priklausė UAB „Show Alliance“, kuriai vadovauja Artūras Gudelis. O prieš jį nuo 2008 iki 2010 m. vadovavo Vidmantas Šiugždinis, jau minėtas ankstesniame Delfi tyrime. Tyrimą galite rasti čia.
Prie šios pavardės stabtelėkime. Kaip jau esame rašę, V. Šiugždinis yra susijęs su „Baltcap“ įmonių valdymu. Tiksliau - būtent su Lietuvoje registruotų įmonių valdymu.
Jis yra sporto klubų „Impuls“ vadovas. Šią įmonę kontroliuoja „Baltcap“. Taip pat vadovauja UAB „Gym LT“. Pastarosios įmonės akcininkė yra „Baltcap“ kontroliuojama UAB „Impuls LTU“ . Be to, V. Šiugždinis yra Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos valdybos narys.
Vadovauja jis ir įmonei „Vigara“. Šios įmonės akcininkas – UAB „Impuls LTU“.
V. Šiugždinis, be kita ko, yra UAB „Mintin“ vadovas ir akcininkas. Galiausiai jis yra valstybės įmonės Turto bankas valdybos narys.
Taip pat verta paminėti, kad UAB „Tiketa“ nuo 2005 iki 2008 m. priklausė UAB „Icor“, o nuo 2004 m. iki 2005 m. – AB „City Service“. 2004 m. įmonę valdė UAB „Vilniaus pramogų parkas“.
Pasikeitus UAB „Tiketa“ akcininkams ir ją ėmus valdyti AS „Piletilevi Group“, pasikeitė ir įmonės vadovas. Iki tol vadovavusį Andrių Žiauberį pakeitė buvęs portalo 15min direktorius Ramūnas Šaučikovas. Prieš tai įmonei nuo 2009 m. iki 2010 m. vadovavo jau minėtas su „Baltcap“ valdomomis įmonėmis susijęs V. Šiugždinis.
Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą
Konkurencijos tarybos narė Karina Kučaidze sutiko atsakyti į Delfi klausimus, susijusius su galimo monopolio formavimusi.
„Piletilevi group“, kontroliuojama bendrovės „Baltcap“, įsigijo dvi didžiausias bilietų platinimo įmones Lietuvoje bilietai.lt (UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) ir naujausias pirkinys - tiketa.lt (UAB „Tiketa“). Taigi kyla įtarimų, kad taip gali būti suformuotas bilietų platinimo monopolis. Taigi, paklausėme, ar su Konkurencijos taryba buvo derinti šie pirkimai? Ar taryba tam pritarė?
K. Kučaidze teigė, kad Konkurencijos taryba savo iniciatyva nagrinės „Tiketos“ įsigijimo sandorį.
„2019 m. gruodį Konkurencijos taryba nagrinėjo Estijos įmonės „UP Invest“ pranešimą vykdyti koncentraciją ir netiesiogiai įgyti bendrovės „Nacionalinis bilietų platintojas“ vienvaldę kontrolę. 2020 m. sausį, nustačiusi, kad dėl šio sandorio nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, Konkurencijos taryba leidimą davė.
„Piletilevi Group“, prieš įsigydama „Tiketą“, neprivalėjo kreiptis į instituciją ir gauti jos leidimo, todėl Konkurencijos taryba minėtą sandorį nagrinės savo iniciatyva“, - nurodė Konkurencijos tarybos atstovė.
Taip pat teiravomės, ar taryba sutinka, kad į vienas rankas patekus stambiausiems bilietų platinimo dalyviams gali būti suformuotas monopolis ir dėl to vartotojams gali kilti bilietų įsigijimo kainos.
„Konkurencijos taryba kol kas tik įtaria, kad bendrovei „Piletilevi Group“ perėmus du didžiausius šalies bilietų į renginius platintojus, galėjo būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Tačiau ar šie įtarimai pasitvirtins, paaiškės tik išnagrinėjus pranešimą apie koncentraciją ir visą papildomai gautą informaciją“, - nurodė tarybos atstovė.
„Atlikdama tokį vertinimą institucija rinks informaciją ir duomenis iš įmonių, platinančių bilietus į renginius Lietuvoje, iš renginių organizatorių ir kitų ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su bilietų platinimu. Surinktų duomenų ir paaiškinimų analizės pagrindu bus apibrėžta atitinkama rinka, kurioje veikia sandorio dalyviai, įvertintos jų užimamos rinkos dalys bei dėl sandorio įvykę rinkos pokyčiai, taip pat atliekama poveikio konkurencijai analizė“, - teigė K. Kučaidze.
Ji informavo, kad taryba kol kas nėra apskaičiavusi, kokią rinkos dalį užima bilietai.lt ir tiketa.lt. „Minėtų bilietų platinimo tinklų rinkos dalys bus nustatomos ir vertinamos nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją“, - nurodė tarybos atstovė.
Kokią rinkos dalį užima, dar neskaičiavo
Delfi su klausimais kreipėsi į „Baltcap“ atstovus Lietuvoje, tačiau atsakymus pateikė „Piletilevi Group“ akcininkas Sven Nuutmann.
Bendrovei uždavėme klausimą, ar įsigyjant tiketa.lt ir bilietai.lt buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą.
Tuo metu S. Nuutmann teigė, kad įstatymas nenumato, jog dėl minimų sandorių reikėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą: „Institucija paprašė pateikti informaciją apie sandorį savo iniciatyva. Taryba remiasi įstatymo nuostata, kuri leidžia jai atgaline data vertinti sandorį, kuris buvo vykdytas ir užbaigtas teisėtai, be prievolės gauti išankstinį institucijos leidimą. Mes savo veikloje skrupulingai vadovaujamės Lietuvos Respublikos įstatymais ir artimai bendradarbiaujame su Konkurencijos Taryba.
Taip pat norime pažymėti, kad savo viešame pranešime Konkurencijos taryba labai aiškiai nurodė: „Kadangi 2020 m. bendrovės „Tiketa“ pajamos nesiekė 2 mln. Eur, „Piletilevi Group“ nebuvo pareigos pranešti apie numatomą vykdyti koncentraciją ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą.“
Paklausėme bendrovės, ar ji sutiktų, kad į vienas rankas patekus stambiausiems bilietų platinimo dalyviams gali būti suformuotas monopolis ir dėl to vartotojams gali kilti bilietų įsigijimo kainos.
Į klausimą atsakęs S. Nuutmann dėstė poziciją, kad toks scenarijus neturėtų įvykti. „Panašių nuogąstavimų būta ir 2017 metais, kai įvyko bilietai.lt įsigijimo sandoris. Tačiau tokie nuogąstavimai išsisklaidė dėl pačios rinkos prigimties. Ne bilietų platintojai, o renginių organizatoriai nustato bilietų kainas, tad bilietai.lt ir tiketa.lt susijungimas šio principo niekaip nepakeistų.
Taip pat svarbu paminėti, kad bilietų platinimo rinkoje yra gausu žaidėjų, įskaitant ir tarptautinius, tad klientai gali laisvai rinktis. Bilietų platinimas yra gana nedidelis verslas ir norint jį pradėti jokių didelių kliūčių nėra. Taigi, monopolis tokioje rinkoje yra praktiškai neįmanomas.
Noriu pasakyti, kad „Tiketą“ mes įsigijome norėdami atgaivinti rinką, kuriai labai skausmingai smogė pandemija ir viešųjų renginių uždarymas. Šiai rinkai dabar verkiant reikia investicijų, inovacijų ir finansinio stabilumo garantijų.
Mūsų tikslas – sukurti bendrą Baltijos šalių distribucijos platformą, kuri būtų patogi naudotis, lengvai pasiekiama ir atvira visiems renginiams, įskaitant valstybės organizuojamus kultūros renginius.
Į šią platformą ir kitas technologines naujoves, kurios pasitarnautų vartotojams, mes numatę investuoti 5 mln. eurų“, - aiškino bendrovės atstovas.
Konkurencijos taryba paskelbė, kad ji savo iniciatyva nagrinės „Piletilevi group“ ir „Tiketos“ sandorį. Kaip bendrovė vertina tokį tarybos sprendimą?
S. Nuutmann pateikė tokį atsakymą. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Konkurencijos taryba. Tikime, kad pateikus išsamią informaciją ir paaiškinimus, Tarybos nuogąstavimai bus išsklaidyti“, - teigė jis.
„Tiketą“ bendrovė „Piletilevi group" įsigijo šių metų rugsėjį, tačiau pranešimas spaudai buvo išplatintas tik spalio mėnesio antroje pusėje. Sutapimas ar ne, bet pranešimas buvo išplatintas tada, kai pirkimu susidomėjo Delfi. Bendrovės paklausėme, kodėl buvo nutarta apie sandorį pranešti gerokai vėliau po jo sudarymo?
„Pranešimas spaudai buvo išplatintas pagal iš anksto numatytą planą. Mes turime savo prioritetus ir šiandien svarbiausi darbai yra rinkos gaivinimas bei klientų patirties gerinimas“, - nurodė S. Nuutmann.
Ryšiai su Vilniaus stadionu ir jau veikiančia arena
Na, o dabar nuo bilietų platinimo įmonių pirkimų sandorių pereikime prie Lietuvoje veikiančių arenų valdymo. Kartu pažiūrėkime, kokie yra esami ir buvę bilietų platintojų ryšiai su didžiausiomis Lietuvoje sporto ir kitų renginių arenomis. Pasirodo, ir čia yra tam tikrų bendrų sąsajų.
Pradėkime nuo nacionalinio stadiono, kurį Vilniuje statys ir vėliau operatoriumi bus bendrovė „Baltcap“, kuri kontroliuoja dvi stambias bilietų platinimo platformas bilietai.lt ir tiketa.lt.
Stadiono komplekso statybų ir valdymo sutartį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir koncesininkas – investicijų fondo „BaltCap“ įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Šiai įmonei vadovauja Šarūnas Stepukonis.
Įmonės akcininkai: UAB „Venetus capital“, UAB „Axis Industries“, UAB „Kauno arena“.
UAB „Venetus capital“ vadovauja tas pats Š. Stepukonis. Ši įmonė turi vienintelį akcininką - „Urban Revitalisation“. Šiai įmonei vadovauja taip pat Š. Stepukonis. Akcininkas - įmonė „Usaldusfond BaltCap Infrastructure Fund“.
Kitas UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcininkas - UAB „Axis Industries“. Jam vadovauja Giedrius Barcys, akcininkas – UAB „Icor“. Pastarosios įmonės buvusius ryšius su bilietų platintojais jau esame aptarę.
Trečiasis UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcininkas - UAB „Kauno arena“. Ši įmonė valdo Kaune esančią „Žalgirio“ areną. UAB „Kauno arena“ vadovas yra Paulius Motiejūnas. Akcininkas - VšĮ Kauno „Žalgirio" rėmėjas.
Taigi, matyti kad UAB „Kauno arena“ dalyvauja ir Vilniaus stadiono statybose kartu su bilietų platinimo verslu įsitvirtinusia bendrove „Baltcap“.
Šalia prekybos centro „Ozas“ Vilniuje esančią „Avia Solutions Group“ areną valdo UAB „DG21“ (įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „Loop Holding“) ir taip pat 0,01 akcijų paketas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi, iš esmės šią areną kontroliuoja verslininko G. Žiemelio valdoma bendrovė „Avia Solutions Group PLC“, valdžiusi ir bilietų platinimo įmonę „Tiketa“.
„Universali arena“ šiuo metu vadovauja A. Žiauberis, anksčiau buvęs ir UAB „Tiketa“ vadovas. Šiai įmonei yra vadovavęs ir buvęs UAB „Tiketa“ bei kitų „Baltcap“ įmonių vadovas V. Šiugždinis.
Įmonės valdyboje yra buvęs ir A. Janukonis, turėjęs ryšių su bilietų platintoja UAB „Tiketa“. „Universali arena“ akcininku yra buvusi įmonė „Vilniaus pramogų parkas“, kažkada valdžiusi ir UAB „Tiketa“.
Panevėžio mieste esanti arena valdoma įmonės „Panevėžio arena“. Įmonei vadovauja Tomas Inčikas. Arenos savininkas – G. Žiemelio kontroliuojama „Avia Solutions Group PLC“, valdžiusi ir bilietų platinimo įmonę. Buvę akcininkai – mūsų jau minėtos su bilietų platinimo ir arenų verslu ryšių turėjusios įmonės – UAB „Show Alliance“, UAB „Icor“, UAB „Universali arena“.
Pajūrio arenos – vienose rankose
Klaipėdoje esančią „Švyturio“ areną valdo UAB „Klaipėdos arena“. Jai vadovauja Aida Aleksandrovienė. Ji kartu su Pauliumi Baltrėnu ir Vitalijumi Kuodžiu yra įmonės valdyboje. Pastarieji du yra ir įmonės akcininkai. Tarp akcininkų – ir juridinis asmuo UAB „Klaipėdos infrastruktūra“, kaip ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ registruota Vilniuje, J. Jasinskio g. 12.
UAB „Klaipėdos infrastruktūra“ vadovauja P. Baltrėnas. Šios įmonės savininkė – UAB „Infrastruktūra“. Buvęs akcininkas – „Ticketex Group“. Ši įmonė yra buvusi UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ valdytoja.
UAB „Infrastruktūra LT“ vadovas ir akcininkas taip pat yra P. Baltrėnas. Kartu su juo šios įmones akcijas valdo ir V. Kuodis. Buvęs įmonės akcininkas - UAB „Ticketex Group“.
Palangos koncertų salę valdo įmonė „Palangos koncertų salė“. Jai, kaip ir Klaipėdos „Švyturio“ arenai, vadovauja A. Aleksandrovienė. Įmonės akcininkė – UAB „Pajūrio infrastruktūra“, įsikūrusi Vilniuje, J. Jasinskio g. 12. Jai vadovauja jau minėtas P. Baltrėnas. Šios įmonės akcininkas – minėta įmonė UAB „Infrastruktūra LT“. Kitas UAB „Palangos koncertų salė“ akcininkas – UAB „Bravo events“. Šiai įmonei vadovauja Vaidas Zdanevičius.
Taigi, tiek Klaipėdos areną, tiek Palangos koncertų salę kontroliuoja tie pats asmenys, kurie yra turėję ryšių su bilietų platinimo platforma bilietai.lt.
Arena – ant prekystalio
Grįžkime į sostinę. Kaip žinia, Vilniuje yra dar viena arena. Tai „Jeep“ arena. Tačiau jos likimas kol kas neaiškus.
Kaip šių metų birželį rašė madeinvilnius.lt, ant prekystalio atgulė Vilniaus „Ryto“ namais daug metų esanti „Jeep“ arena. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Vicemeras taip pat paminėjo, kad savivaldybė sieks įsigyti šią areną.
Apie šios arenos ateitį 2021 m. birželį rašė ir portalas basketnews.lt. Anot portalo, šalia „Avia Solution Group“ arenos pastatytas objektas nuo 2017-ųjų lapkričio priklauso UAB „Saulės kopos“.
„Pastaroji – pavaldi „Norvelitos“ savininkui Jordanui Kenstavičiui, kuris yra mažasis „Ryto“ dalininkas. Jam priklauso 2 iš 40 dalių. Tuometinės „Lietuvos ryto“ arenos globą UAB „Saulės kopos“ perėmė 2017 m. pavasarį sostinės krepšinio klubą prispaudus skoloms, dėl kurių išieškojimo buvo pateiktas ieškinys, o arena – konfiskuota. J. Kenstavičiaus valdoma įmonė tada perėmė arenos valdytojos teises, bet taip pat prisiėmė dalį Vilniaus komandos skolų“, - rašė portalas.
UAB „Saulės kopos“, Registrų centro duomenimis, vadovauja buvęs Seimo narys ir Raseinių rajono meras Remigijus Ačas. Įmonės akcininkė - UAB „NS Consulting“.
Vilniaus miesto savivaldybė Delfi perdavė vicemero V. Benkusnko poziciją. Anot jo, kol kas nėra priimta jokių sprendimų. „Šiuo metu vyksta turto vertinimo procedūros. Tik atlikus jas, bus einama į derybas dėl galutinių arenos pirkimo-pardavimo sąlygų“, - nurodė V. Benkunskas.
O kas valdys Kaune dar tik statomą S. Dariaus ir S. Girėno stadioną? Su šiuo klausimu kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis teigė, kad kol kas atsakymo į šį klausimą dar nėra.
„Dariaus ir Girėno stadionas kartu su sporto hale bus valdomas konkurso būdu atrinkto operatoriaus. Šiuo metu rengiame konkurso dokumentus ir ruošiamės skelbimui, todėl dar nežinome, kas taps operatoriumi“, - nurodė T. Metelionis.
