Tačiau ES kranelis vandentvarkai bus užsuktas.
„Praeitas laikotarpis buvo labai dosnus. O šiame laikotarpyje, deja, bet Europos Komisiją sako, kad jau padėjo, kiek galėjo. Ir nuo šiol Lietuva turėtų pradėti tvarkytis pati“, – LNK sakė aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.
Aplinkos viceministras mano, kad ES neskiriant pinigų, vandenį tiekiančios regioninės įmonės liks prispaustos kampe su skolomis. Ir turės du pasirinkimus – branginti vandenį arba dengti skolas iš savo ar savivaldybės lėšų.
„Tolesnė plėtra turėtų būti finansuojama arba įmonių lėšomis ir automatiškai atsirastų tarife. Arba subsidijomis savivaldybių“, – kalbėjo jis.
Ministerijos teigimu, atokesnių regionų gyventojams vandens tiekimo brangimas taptų nepakeliama našta. Todėl inicijuojama reforma, kad vandens tiekimo įmonės susijungtų.
„Jeigu įmonė savo resursus naudoja neefektyviai ir tai atgula į kainą, tada vartotojai už tai turi sumokėti, taip neturėtų būti. Tie reikalavimai bus ganėtinai griežti, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo kainų kilimo“, – kalbėjo D. Kvedaravičius.
Biržuose gyventojai už vandenį moka daugiau nei 2,5 euro. O Panevėžyje – 1,58 euro. Taigi, priėmus pakeitimus, didžiųjų miestų gyventojai turėtų dengti mažesnio miesto vandens vartojimo sąskaitą. Didmiesčiuose vanduo brangtų, o regionuose – atpigtų.
Tačiau regione dirbančios mažosios įmonės su tokiu pasiūlymu nesutinka. Biržų vandenų direktorė tikina, kad gera valia grįsti pakeitimai kainų nesumažins net ir regionų gyventojams. O miestiečiams jos kiltų.
„Tokie kaip „Biržų vandenys“, Rokiškis, Pasvalys, tai jie tikrai gali pilnai patys išgyventi. Kad per pusę kaina sumažėtų vandens ir nuotėkų, tai vartotojams to nebus“, – kalbėjo įmonės direktorė Edita Barkauskienė.
Ji priduria, kad panašios pertvarkos jau buvo įgyvendinamos anksčiau, bet jos atnešė tik neigiamas pasekmes. Nes mažos įmonės nuolat likdavo paraštėse.
„Mes turime sulėtėjusią plėtrą. Nes kai buvo padalinys, viskas buvo orientuota į Panevėžį, miestą. O kas likdavo regionams, tas jau likdavo“, – kalbėjo ji.
Su nuostolingomis įmonėmis nenori jungtis ir pelningos.
„Vilniečiai mokėdami už vandenį, turėtų kompensuoti kažkokių kitų rajonų ar savivaldybių vamzdynų klojimą. Tai būtų turbūt pats blogiausias kelias ir mums nepriimtinas“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Bandymas suvienodinti vargu ar išspręstų tą nelygybę, kuri yra tarp regionų. Nes už kubinį metrą sutaupius kelis ar keliasdešimt centų, nereiškia, kad gyventojai pradės geriau gyventi“, – LNK sakė „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Saulius Venckus.
Bet politikai įžvelgia, kad taip turtingos savivaldybės nenori prisidėti prie aplinkos gerinimo visai Lietuvai. Ir vengia turtu dalintis su kitomis.
„Bet koks sujungimas visą veiklą turėtų daryti efektyvesnę. Galbūt yra įmonių, kurios turi tam tikrų argumentų, nenori dalintis savo ilgamečio sukaupto turto, ar dar kokių priežasčių ir ieško savų argumentų“, – svarstė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Tuo metu politikai nesutaria, ar su tokiais pasiūlymais ministerija turėtų kištis į savivaldybių valdomas įmones ir taip mažinti jų savarankiškumą.
„Mes vėl žmonėms darome blogiau šitoje situacijoje ir vėl ribojame savivaldos teises. Tai turi patys žmonės apsispręsti“, – kalbėjo Seimo Ateities komiteto narys, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Konservatorius, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Audrius Petrošius kalbėjo, jog jei yra pastebima, kad valstybinis resursas yra naudojamas neracionaliai, galėtų įsijungti ir tam tikri prievartiniai mechanizmai.
Aplinkos ministerija vandentvarkos reformos įstatymų projektus planuoja teikti rudens sesijoje.
Šiemet brangiausiai už vandenį mokėjo Anykščių gyventojai – 3,84 euro. O tris kartus mažiau mokėjo vilniečiai – 1,16 euro.
