Vienas iš pataisų iniciatorių, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tegia, kad siūlymas teikiamas matant, jog šalyje didėja medikų trūkumas.
„Susitikimuose labai dažnai girdime priekaištų iš medikų, visuomenės, ypač vyresnės, kodėl valstybėje netgi du universitetai ruošia gydytojus, o gydytojų mažėja ir mažėja“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ pasakojo A. Matulas.
Jo nuomone, studijas baigę rezidentai bent kurį laiką turėtų padirbėti Lietuvoje.
„Kalbėjau su keletu dabartinių studentų, kurie sako: aš jau žinau, važiuosiu ten ir ten, todėl dabar mokausi norvegų kalbą. Jis jau dabar išnaudodamas valstybės lėšas žino, kur važiuos. Tai ar tikrai viskas čia yra gerai?“ – laidoje klausė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Pasak jo, panaši tvarka jau galioja kai trijose Europos Sąjungos valstybėse.
„Visi žymūs medikai, akademikas [Jurgis] Brėdikis, [Rimantas] Benetis, Vida Čigriejienė, tas pats Aurelijus Veryga, kurie pasiekė gyvenime daug, pradėjo darbą nuo regionų. Tai tikrai nebus kažkoks stabdis karjeroje – atvirkščiai“, – įsitikinęs Seimo narys.
Siūlymą vadina diskriminaciniu
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga sako, kad reikėtų bandyti pritraukti medikus į regionus, tačiau tą daryti kitokiais būdais.
„Taip, man yra tekę pirminės rezidentūros dalį atlikti vienoje iš rajono ligoninių, bet tikrai nebuvo taip, kad pabaigus rezidentūrą man kur nors reikėjo atidirbti“, – patikslino A. Veryga.
„Dabartinis siūlymas yra tiesiog diskriminacinis medikų atžvilgiu, todėl kad mums regionuose trūksta ne tik medikų – yra daug profesijų, kurių trūksta. Medikai jau ir šiaip yra nuskriausti savo ilgomis studijomis, jie labai ilgai studijuoja ir dar juos priversti 4 ar 2 metus važiuoti atidirbinėti, kai jų mokyklos draugai jau seniai kažkur įsitvirtinę… Turėtų veikti paprastas principas – arba visi, arba niekas“, – mano jis.
A. Verygos teigimu, Lietuvoje ligoninių tinklas nėra sutvarkytas, todėl kalbos apie medikų trūkumą – tik teorinės.
„Mes iš tiesų nežinome, kiek medikų tiksliai reikia, ir daryti jaunuosius medikus tam tikrų politikų neatliktų darbų įkaitais tikrai yra klaida“, – sakė buvęs ministras.
Skaičiuojama, kad trūksta kelių šimtų gydytojų
A. Matulas laidoje negalėjo tiksliai įvardinti, kiek šiuo metu Lietuvoje trūksta gydytojų.
Anot jo, pagrindinis tikslas nėra pataisomis spręsti gydytojų trūkumo problemą.
„Tiesiog čia yra ir moralinis dalykas. <…> Kai kuriose savivaldybėse (ir ne mažuose rajonuose) situacija yra tokia, kad nėra nei odos gydytojo, nei kardiologo, kardiologas atvyksta kartą ar per savaitę po 2–3 valandas. Tai tikrai negalime kalbėti, kad sveikatos paslauga yra prieinama“, – kalbėjo A. Matulas.
A. Verygos teigimu, skaičiuojama, kad Lietuvoje trūksta kelių šimtų įvairių specializacijų gydytojų.
„Tas trūkumas yra santykinis, nes jį skaičiuojame ant egzistuojančio tinklo, kuris yra neefektyviai išdėstytas. <…> Tas skaičius, net jei ir gausite labai tikslų, nereiškia, kad atspindės tikrą situaciją. Susitvarkius su tinklu, panašu, kad tokio didelio trūkumo nebūtų“, – aiškino A. Veryga.
„Mūsų siūlymas praėjusioje kadencijoje, kuris, deja, buvo numarintas, ir buvo skirtas tam, kad padėtume regionams, kad didesnės įstaigos galėtų būti tam tikrais donorais – deleguoti, siųsti, padėti, bet ne visam laikui. Tai yra kaip komandiruočių tipo išvažiavimai, kur nereikia kelerius metus gyventi“, – priminė jis.
Vardijo priežastis, kodėl medikai nesirenka dirbti tam tikruose regionuose
Tuo metu Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas laidoje vardijo priežastis, kodėl kai kuriuos įstaigos nesugeba pritraukti specialistų.
„Dažniausiai yra problemos, susijusios su personalo trūkumu, darbo krūviais, administracija, pagalbinio personalo trūkumu ir pan. Tai yra pagrindinės priežastys, dėl ko žmonės nesirenka dirbti tam tikruose regionuose. Jeigu mes išspręstume šituos dalykus, tikrai ir tų specialistų ten būtų“, – teigė K. Kilčauskas.
Jis atkreipė dėmesį, dauguma jaunųjų medikų rezidentūrą atlieka didžiosiose šalies gydymo įstaigose, nors, kaip parodė Valstybės kontrolės apklausa, daugelis teigia, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių.
„Gydytojai rezidentai dirba ir ganėtinai rimtai per savo studijas. 98 proc. jų rezidentūras leidžia Vilniuje ir Kaune, tai kodėl mes šitų klausimų nesprendžiame?“ – kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas.
K. Kilčauskas pabrėžė, kad jaunieji gydytojai nepritaria tokiems siūlymams: „Čia yra tiesiog labai arogantiškas spjūvis visiems jauniems žmonėms, būsimiems medikams į veidą.“
Nepaisant to, K. Kilčauskas nemano, kad, jei tokia tvarka įsigaliotų, Lietuvoje sumažėtų norinčių studijuoti mediciną, mat šiuo metu į vieną vietą pretenduoja 10 būsimų studentų.
„Neįsivaizduoju, kas turėtų nutikti, kad Lietuvoje sumažėtų šios specialybės populiarumas, bet greičiausiai tai užmaskuos labai daug tokių opių problemų, apie ką aš dabar mėginu kalbėti, ko mes tiesiog nesprendžiame“, – aiškino K. Kilčauskas.
„Kai minimos ES šalys, tai taip pat yra absurdas. Mes per savo rezidentūras važinėjame į kitas Europos šalis ir kai pasikalbame su ten esančiais medicinos studentais ir rezidentais. Jie nesupranta, ką išvis reiškia mokama rezidentūra. Sako: tai jūs dirbat, už ką jūs mokat, už tai, kad dar dirbat? Jie nesupranta, iš kokios trečiojo pasaulio šalies mes ten atvažiuojame. Turėtume kalbėti ne apie tuos pokyčius. Tai, kas čia daroma, daroma tiesiog iš didelio nesupratimo ir atitrūkimo nuo realybės“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas.
