„Sakau taip iš savo asmeninės patirties. Artimoje aplinkoje žmonės serga nuo anūko bučinio. Jie buvo paskiepyti pavasarį. Jau trečią skiepą planavosi, turėjo daryti, bet nesulaukė to trečio skiepo, susirgo“, – sakė D. Rauba.
Gydytojas pasakojo, kad tiems žmonėms jau buvo praėję beveik šeši mėnesiai po dviejų skiepų.
„Tai, prašau, užteko, kad pirmadienį vaikas trumpam atėjo į svečius, kažką atvežė, su seneliu pasispaudė rankomis, su močiute dar pasibučiavo, išvažiavo. Antradienį jis pats sukarščiavo. Trečiadienį paaiškėjo, kad jis serga kovidu. Ketvirtadienį susirgo senelis, (...) į ligoninę vežėm, kad pažiūrėtų, nes kosėjo, kažkokių kraujų atsirado. Grįžome su juo namo. Močiutei – 38,5 laipsnio temperatūra.
Abu paskiepyti, bet jau šeši mėnesiai praėjo. Vyresniems, ko gero tie antikūnai irgi mažėja. Aš manau, kad tas ir yra, kad trečia vakcina buvo reikalinga, kaip ir planavo po šešių -septynių mėnesių“, – sakė D. Rauba.
Gydytojui nerimą kelia situacija, kai vaikai masiškai serga mokyklose.
„Kai kurie jų gi be jokių simptomų serga. O jie važiuoja pas senelius, nei kaukių nedėvi nieko, tai ir taip gaunasi, lygioje vietoje paskui gali palaidoti tėvus“, – teigė D. Rauba.
Senas žmogus senam nelygus
Artimoje aplinkoje su kovido atveju susidūręs gydytojas tarėsi, ką daryti, su kolega.
„Aš su savo reanimacijos vedėju kalbėjau: „ką daryti?“. Sako: pirmas dalykas, kad yra paskiepytas, tai jau komplikacijų yra žymiai mažiau. Jeigu nėra kažkokių super sunkių gretutinių ligų, vėl – gerai. (Susirgęs vyras) pavyzdžiui naudoja kraują skystinančius vaistus dėl širdies ritmo sutrikimo, jau – gerai, nes komplikacijos pasižymi krešuliais, pirmoje eilėje, senesniems žmonėms“, – kalbėjo D. Rauba.
Gydytojas sakė, kad senas žmogus senam nelygus. Toje konkrečioje šeimoje susirgusi moteris, būdama 81 metų, dar fizinio lavinimo pamokas mokykloje veda ir per ožius šokinėja.
„Bet, žinote, jei yra koks nors žmogus, kur lovoje gulintis, sunkiai vaikščiojantis, jį ir paprastas gripas gali į kapus nunešti. (…) Aišku, tie seneliai vienas kitam nelygūs, bet tas skiepas padeda, kaip ir sako, kad „ačiū Dievui, jeigu pasiskiepijęs, retai būna, kad labai rimtai susikomplikuotų“ Tas irgi yra labai svarbu“, – sakė D. Rauba.
Trūksta gydytojų
Gydytojas pyksta, kai girdi, kad sako, kad „oi skiepas neapsaugo nuo ligos“.
„Apsaugo, kad (nuo ligos) nenumirsi. Tas yra svarbiausias dalykas. Kad pabūsi, pakarščiuosi, gal Duok dieve viskas bus tvarkoje, nereikės į reanimacijas važiuoti.
Santariškėse savaitgalį buvo parašytas generalinio direktoriaus laiškas, kad vėl pritrūko vietų, iš Tuberkuliozinio skyriaus iškėlė ligonius, ten dar dešimt lovų. Kas iš to, tų lovų daugėja, o kas juos gydys? Daktarų tai nedaugėja“, – dėstė D. Rauba.
Pašnekovas neigė mitą, kad kiekvienas gydytojas kovidinį pacientą kompetentingas gydyti.
„Tarkime mane pastatys prie kovidinio ligonio, ką aš suprantu būdamas chirurgas? Spaudimą pamatuoti galiu, kraujo tyrimus pažiūrėti, bet aš juk nesukoreguosiu nei skysčių, nei elektrolitų, nei kažkokių dalykų, taip ir gaunasi, kad vienas daktaras ant dvidešimties tokių pacientų“, – sakė D. Rauba.
Gydytojas nesako, kad reikėtų nelankyti visai vyresniųjų giminaičių, bet ragina juos pasaugoti.
„Sako, kad „jie jau čia du metai atskirti“, tai atvažiuok, užsidėk kaukę, uždėk tėvui kaukę, pabūkit, prie stalo, sėdėkite, pasišnekėkit, nereikia apsikabinus bučiuotis vienas su kitu: „kaip pasiilgau“.
Yra greitieji antigenų testai. Kiek pažįstu savo draugų, jei daro balių su tėvais, su viskuo, visi svečiai prie durų atėję pasidaro testą. Nebrangiai tas testas kainuoja. Į nosį įsikišo, įpylė į mėgintuvėlį, turi atsakymą, jei neigiamas, susėdo prie stalo, visi sėdi, baliavoja. Tada taip darykite“, – kalbėjo D. Rauba.
Senukams iš pat pradžių gali susidaryti silpnesnis imuninis atsakas
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas, biomedicinos mokslų dr. Marius Strioga aiškino, kad garbaus amžiaus žmonėms po skiepų gali taip nutikti, kad ir iš pat pradžių susidaro silpnesnis imuninis atsakas.
„Mes vien iš gripo vakcinų žinome, kad, nuo gripo vakcinuojant, pas vyresnius žmones titrai susidaro keturis kartus mažesni negu pas jaunesnius žmones. O, kai jis nuo pat pradžios buvo silpnesnis, tai savaime aišku, kad ir blėsta jis greičiau, nes pats atspirties taškas yra mažesnis.
Tie antikūnai pas visus mažėja su laiku, bet, jeigu jų turi tūkstantį, arba jų turi šimtą, tai savaime aišku, kad po kurio laiko, net, jeigu jie vienodu greičiu mažėtų, pas vienus jų liks šeši šimtai, pas kitą – šešiasdešimt“, – komentavo M. Strioga.
Ekspertas sutiktų su raginimu pasaugoti savo vyresniuosius ypač nuo susitikimų su neskiepytais giminaičiais.
„Tas yra svarbu, ypač tiems, kuriems jau yra praėjęs pakankamai didelis laiko tarpas po pirminės vakcinacijos. O tas pakankamas didelis laiko tarpas, ką mūsų, Lietuvos, duomenys rodo, kad akivaizdus mažėjimas pradeda matytis nuo ketvirto mėnesio“, – sakė M. Strioga.
Imuninis atsakas nėra tvarus
Pasak specialisto, tai yra nieko nuostabaus, nes apskritai prieš visus koronavirusus humoralinis imuninis atsakas (reiškia, antikūnai) nėra tvarus.
„Persirgus peršalimo koronavirusais, antikūnai laikosi 10-12 mėnesių. Atlikta analizė rodo, kad tada vėl gali užsikrėsti tais pačiais koronavirusais. Tai yra bendrai visiems koronavirusams būdinga imuninio atsako savybė“, – sakė M. Strioga.
Pasak eksperto, tais atvejais, kai susitinka žmonės, kurie visi yra paskiepyti, rizika yra mažesnė.
„Jeigu jie kažkur viešės, tai turbūt eis bendros vakarienės valgyti, tai, aišku, nebus jie su kaukėmis. Bet, jeigu seneliai yra skiepyti anksčiau (tarkime prieš pusę metų), o vaikai neskiepyti, tada ypač reikėtų imtis atsargumo priemonių. Saugiausiai gali jaustis tie, kurie yra paskiepyti, ypač, jeigu seneliai yra paskiepyti mažiau kaip prieš tris-keturis mėnesius“, – sakė M. Strioga.
Kartu ekspertas pažymėjo, kad, jeigu tie seneliai, kuriuos planuojama aplankyti, turi rimtų sveikatos bėdų, serga lėtinėmis širdies, inkstų, plaučių ligomis, diabetu, reikia turėti mintyje, kad rizika yra didesnė.
Jis pritartų gydytojui, kad prieš lankant būtų galima pasidaryti greituosius testus.
„Greitieji testai virusą aptinka tada, kai jis jau yra užkrečiamas. (…) Jeigu jau nori senelius aplankyti tie, kurie negali skiepytis (tarkime mažesni vaikai), jie galėtų atlikti testą. Jeigu jau randi teigiamą, tada jau tikrai geriau tam vaikui nelįsti prie senjoro“, – sakė M. Strioga.
Galima registruotis trečiam skiepui
„Delfi“ primena, kad nuo spalio 19 dienos 18 metų ir vyresni gyventojai, kurie buvo paskiepyti nuo COVID-19 ligos anksčiau nei prieš 180 dienų, kviečiami sustiprinti imunitetą dar viena vakcinos doze.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vakcinų suformuoto imuniteto trukmės tyrimus, Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų rekomendacijas.
Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima įprastu būdu: internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.
„Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinomis paskiepyti gyventojai revakcinuojami tik „Comirnaty“ vakcina, o „Janssen“ vakcina paskiepyti asmenys sustiprinančiajai dozei gali pasirinkti „Janssen“ arba „Comirnaty“ vakciną.
12 metų ir vyresniems pacientams, kurie serga lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, gydytojo sprendimu sustiprinančioji „Comirnaty“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau, t.y. praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.
Šiuo metu laukiama daugiau duomenų dėl „Spikevax“ vakcinos naudojimo revakcinacijai ir išvadų dėl gamintojo siūlymo sustiprinančiajai dozei naudoti tik pusę įprastos vakcinos dozės veikliosios medžiagos.
