Apie tai pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Euranet Plus“ diskutavo vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas ir advokatas Petras Ragauskas.
Lančinskas sveikina EVT pareiškimą
Europos vadovų Taryba penktadienį pareiškė, kad smerkia hibridines atakas ir ragina Europos Komisiją keisti ES migracijos politiką. Viceministro K. Lančinsko teigimu, tai reiškia, kad Lietuva gavo paramą iš kolegų ES.
„Tai reiškia, kad Lietuvos valstybė rado, gavo paramą iš didžiosios dalies ES vadovų politiniu lygmeniu dėl to, kas vyksta prie Lietuvos sienos – jau keletą mėnesių intensyviai Lietuvos kaimyninė valstybė vykdo organizuotą, nelegalų žmonių permetimą per Lietuvos valstybės sieną į ES teritoriją“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, EK yra raginama siūlyti teisinius pakeitimus, nepažeidžiant tarptautinių įsipareigojimų ir ES teisės.
„Yra labai svarbu gauti aukščiausio lygio politinį pritarimą. Kaip taisyklė, politinis pritarimas nebūna labai konkretus ir labai detalizuotas, dėl to ir prašoma EK parengti teisės aktų pakeitimus, būtinus, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją“, – komentavo K. Lančinskas.
Šiuo metu, pasak jo, prasidės konsultacijos tarp valstybių.
„Kokie galutiniai sprendimai bus ir kokie pakeitimai bus, tai niekas nežino, negali pasakyti galutinių sprendimų“, – sakė viceministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo po šešių mėnesiu vertinti kiekvieną asmenį individualiai – įvertinti, ar jis gali pasišalinti ir priimti sprendimą dėl tolesnio judėjimo apribojimo.
„Mes sakome, kad yra trūkumų dabar galiojančioje Lietuvos teisinėje bazėje ir reikalingi sprendimai, įstatymai, kurie galėtų tą situaciją pataisyti. Faktas tas, kad didžiosios dalies atvykusių žmonių į Lietuvą galutinis tikslas nėra Lietuva ir faktas tas, kad tie žmonės yra linkę bėgti, pasišalinti iš būvimo vietos“, – akcentavo K. Lančinskas.
Šiuo metu, kaip paaiškino viceministras, be teismo sprendimo neteisėtų migrantų judėjimą galima apriboti pusmečiui.
Advokatas: leidžiamės į pavojingą žaidimą
Laidoje dalyvavęs advokatas P. Ragauskas teigė priešingai, – kad EVT pozicijos nereikėtų laikyti laimėjimu Lietuvai.
„Aš nematau šiuo atveju pritarimo Lietuvos veiksmams. Aš matau supratimą, kad yra problema ir kad tą problemą reikia spręsti, bet taisyklių reikia laikytis. Tol, kol jos yra tokios, kokios nustatytos, mes negalime jų pažeidinėti, mes privalome vykdyti tas taisykles. Juo labiau, kad nėra jokių garantijų, jog jos apskritai bus pakeistos“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad EVT, nors ir mano, kad ES migracijos politikoje reikia korekcijų, tačiau nesako, kokios ir kada bus tos korekcijos.
„Nereikėtų sakyti, kad Lietuva laimėjo. Lietuva su šia problema ne vienintelė susiduria. (…) Jei mes būtume vieni, dar klausimas, ar taip sėkmingai ta iniciatyva būtų praėjusi. Kai mūsų yra daugiau – 3 iš 27, jau yra didelis svoris ir natūralu, kad yra tam tikras bent supratimas“, – sakė P. Ragauskas: mes leidžiamės į pavojingą žaidimą, kuris gali atsisukti prieš mus
Advokato tvirtinimu, VRM siūlomais įstatymo pakeitimais žmogaus teisės yra siaurinamos .
„Pirmiausia mes turime labai didelę problemą per tuos pirmuosius šešis mėnesius, kai žmonės apgyvendinami tam tikroje zonoje, kur faktiškai atitinka laisvės atėmimo įstaigos architektūrinį ir režiminį apipavidalinimą. Žmonės, įskaitant moteris, vaikus, senelius yra faktiškai kalėjime“, – konstatavo laidos dalyvis.
P. Ragauskas keistais pavadino VRM paaiškinimus, kad migrantai toliau galės judėti jų apgyvendinimo vietose.
„Kaliniai pataisos namuose irgi iš esmės juda laisvai, yra kažkokių apribojimų, bet jie gali patekti iš vienos zonos į kitą be ypatingų problemų. Faktiškai mes turime šešių mėnesių laisvės atėmimą“, – teigė advokatas.
Dėl to, pasak jo, gaunasi situacija, jog valdžia be teismo sprendimo galės apriboti migrantų teisę į judėjimą dar ilgiau.
„Dabar žmonės, kuriems net jokie ikiteisminiai tyrimai nevyksta, kadangi pasiprašius prieglobsčio, automatiškai baudžiamoji teisena nepradedama arba stabdoma, šie žmonės pusę metų ir ilgiau be jokio teismo Lietuvoje galės būti laikomi sulaikytais, suimtais iš esmės. Man atrodo, tai netelpa į jokias ribas“, – teigė P. Ragauskas.
Laidos dalyvis sakė manantis, kad VRM savo siūlymu saugo teismus nuo perkrovimo.
„Pirmiausia yra žmogaus teisės ir teismas pats juk yra skirtas, kad saugotų žmogaus teises, o ne kad būtų neperkrautas“, – taip pat teigė advokatas.
Taip, pasak laidos dalyvio, patogiau administracinėms institucijoms.
„Tai yra padaryta tam, kad teisėsaugos institucijos, įskaitant prokuratūrą ir teismus, nestrigtų“, – sakė P. Ragauskas, akcentavęs, kad visgi problemą reikia spręsti.
Jo nuomone, yra pavojinga leisti pažeidinėti žmogaus teises.
„Čia nėra tvarkoj visų pirma dėl to, kad mes savo pačių žmogiškumą paneigiame ir atsisakome savo vertybių. Jei mes valdžiai, kaip piliečiai, leidžiame tokiais atvejais piktnaudžiauti ir pažeidinėti žmogaus teises, mes leidžiamės į labai pavojingą žaidimą, kuris gali atsisukti prieš mus.
Jei politikai pajus, kad gali pažeidinėti žmogaus teises, kai tai yra paranku, patogiau, niekada negali žinoti, kad kitą kartą tai nebus mano teisės“, – teigė P. Ragauskas.
Nuomonės skiriasi kardinaliai
Į tai reaguodamas vidaus reikalų viceministras K. Lančinskas teigė, kad valdžios sprendimai padėjo suvaldyti situaciją pasienyje.
„Pirmiausia Lietuvos valstybė ginasi nuo hibridinės agresijos, kurią vykdo kaimyninė valstybė. (…) Jei mes nebūtume priėmę šių nepopuliarių sprendimų, kokie yra dabar, tai 4 tūkst. nelegalių migrantų Lietuvos teritorijoje būtų labai gražus, mažiukas istorinis skaičius, kurį mes dabar prisimintume su dideliu palengvėjimu“, – komentavo laidos dalyvis.
VRM pasiūlymas, anot viceministro, yra „subalansuotas, atsižvelgiant į ekstremalią situaciją.
„Šie dalykai būtų taikomi tik ekstremalios situacijos arba nepaprastosios padėties atveju“, – akcentavo jis.
K. Lančinskas atkreipė dėmesį, kad tie žmonės, kurie neteisėtai kerta Lietuvos sieną, pasinaudojo savo teise būti turistais ir atvykti į jiems saugią valstybę – Baltarusiją.
„Tik paskui dėl kažkokių priežasčių persigalvoja ir, žinodami iš anksto, kad jie daro neteisėtą veiką, eina per sieną, pažeidinėja kitos valstybės interesus ir tada jau reikalauja savo žmogaus teisių. Kodėl jie Baltarusijoje nesinaudoja savo žmogaus teisėmis? Kodėl jie ten neprašo politinio prieglobsčio?
Lietuva suteikia politinį prieglobstį visiems, kuriems reikia pagalbos. Mes parsivežėme 200 afganistaniečių, mes įsileidžiam baltarusius, kuriuos persekioja režimas ir taip toliau. Prieglobsčio mechanizmas Lietuvoje veikia, bet Lietuva kaip valstybė neleis būti pereinamu kiemu“, – dėstė K. Lančinskas.
Jo teigimu, reikalaudami suteikti prieglobstį ekonominiams migrantams, iškreipiame pačią prieglobsčio filosofiją.
„Kalbėkime apie tai“, – sakė viceministras.
Visgi advokatas P. Ragauskas iškėlė klausimą, kodėl, jei, kaip teigia K. Lančinskas, absoliučiai daugumai neteisėtų migrantų nėra pagrindo suteikti prieglobsčio, jų dokumentai iki šiol nėra tinkamai sutvarkyti.
„Kodėl šie žmonės nėra išsiųsti ten, iš kur atvyko? Yra supaprastinta grąžinimo procedūra. (…) Jei mes turime aiškiai nustatytą fiksuotą faktą, kad tie žmonės atėjo iš Baltarusijos, mes galime juos sugrąžinti sąlyginai paprastuoju būdu“, – tvirtino advokatas.
Vis dėlto čia, pasak jo, atsiranda sisteminė problema, susijusi su užsienio politika – grąžinti migrantus galima, jei Baltarusija pripažįstama saugia trečiąja valstybe
„Tam, kad ji būtų pripažinta saugia trečiąja valstybe, reikia konstatuoti faktą, kad ta valstybė gerbia žmogaus teises. (…) Tai reiškia, kad Lietuva pareiškia, jog pas Lukašenka viskas tvarkoj ir kad jis gerbia žmogaus teises. Nežinau, kaip Lietuva prarys šią piliulę ir ką ji darys – ar ji norės grąžinti šiuos žmones, pateikdama šį pareiškimą, ar ne“, – kalbėjo P. Ragauskas.
Jis svarstė, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl migrantai nėra grąžinami Baltarusijai.
Į tai sureagavo K. Lančinskas, paaiškindamas, kad tam yra dvi priežastis.
„Mano pašnekovas puikiai žino, tik nenori to suprasti ir tai nutyli. Yra prieglobsčio svarstymo procedūra, ji užtrunka. Didžioji dalis šių žmonių yra be dokumentų, pirmiausia reikia nustatyti jo tapatybę. Šie asmenys nebendradarbiauja, meluoja, prisistato neegzistuojančiais asmenimis. Tam, kad nustatytume, kas jie iš tikrųjų yra, užtrunka laiko.
Antras dalykas yra kelionės dokumentų gavimą. Tam, kad išsiųstume žmogų iš Lietuvos, reikia gauti jo kelionės dokumentą. Tai taip pat užtrunka. Lietuva tikrai daro daug, kad Irako ir kitų šalių konsulai atvyktų į Lietuvą bei tuos dokumentus išduotų“, – aiškino viceministras.
„Yra ir trečias dalykas, ką mano pašnekovas nutyli, – tai, kad Baltarusija išvis atsisako bendradarbiauti šiuo klausimu“, – dėstė K. Lančinskas.
