Primename, kad laikrodis bus sukamas 2021 m. spalio 31 d. (sekmadienį), viena valanda į atgal. Tai yra daroma kiekvienų metų spalio paskutinį sekmadienį.
Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val) ir žiemos laikas yra įvedamas 02:00 val. nakties iš šeštadienio į sekmadienį.
„Lietuva sezoninį laiką keis ir šį savaitgalį, ir dar greičiausiai ir kitą pavasarį“, – BNS pirmadienį sakė susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.
2019 metais Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesuktų nuo 2021 metų. Pagal tuometinį siūlymą, paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, turėtų būtų persukti 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.
Tačiau dėl laiko keitimo atšaukimo nėra sutarusios visos ES šalys narė.
„Apmaudu, kad ES po kelerius metus trukusių diskusijų negali pasiekti vieningo susitarimo dėl sezoninio laiko keitimo. Lietuva suinteresuota greitai ir koordinuotai išspręsti šią problemą, nes Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus kenčia nuo režimo, kuris nėra nei tinkamas šiuolaikiniam gyvenimo būdui, nei žmonių palaikomas“, – teigė ministro atstovė.
Pasak jos, Lietuva buvo viena iš šalių, kurios įvykdė parengiamuosius darbus – konsultacijas tiek su visuomene, su verslu.
„Lietuvos konsultacijos parodė, kad sezoninio laiko keitimo nutraukimas neturės neigiamo poveikio atskirų valstybių narių ekonomikai. Manome, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau užbaigti šį klausimą priimant bendrą ES sprendimą“, – kalbėjo G. Vasiliauskaitė.
Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Galiojant žiemos laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.
„Delfi“ jau šiek tiek anksčiau komentavo Europos parlamento biuro Lietuvoje administratorius žiniasklaidai Dovaidas Pabiržis, kad laiko sukiojimo direktyva būtų pakeista, kaip ir kitų ES teisės aktų atveju, reikia Europos Komisijos pasiūlymo, Europos Parlamento ir ES Tarybos pozicijų patvirtinimo, tuomet derybų, kompromiso, ir kompromiso patvirtinimo tiek iš Parlamento, tiek iš ES Tarybos pusės.
„Šiuo konkrečiu atveju Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2018 m., Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją 2019 m. ir siūlė paskutinį kartą laikrodžius persukti 2021 m. Tačiau ES Taryba, t. y. ES šalių vyriausybės, nepasiekė kompromiso šiuo klausimu iki šiol ir nepateikė savo bendros pozicijos, ties tuo šis klausimas ir yra įstrigęs.
Kiek žinau, pokyčiams prieštarauja grupė valstybių, tarp jų Vokietija, tačiau daugiau šiuo klausimu galėtų pakomentuoti Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ar Susisiekimo ministerija, kurių atstovai dalyvauja Tarybos posėdžiuose. Europos Parlamentas iš savo pusės sprendimą yra priėmęs“, – teigė jis. Vis dėlto pridūrė, kad lieka neaišku, kada bus sugrįžta prie šio klausimo, nes tai priklauso nuo sutarimo ES Taryboje.
Lietuvoje laikas vėl buvo pradėtas sukioti nuo 2003 m. Didesnė dalis lietuvių anksčiau atliktose apklausose teigė, kad norėtų nebesukioti laiko du kartus per metus ir likti su vasaros laiku.
