Kalbėdamas apie artėjančias Vėlines, kurios kelia nerimą valdžiai, S. Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad viskas vis tik priklauso ne nuo kontrolės, o nuo žmonių elgesio.

„Virusas niekur nedingo, jis cirkuliuoja ir cirkuliuoja labai plačiai. Savaime suprantama, kad jeigu žmonės pradeda bendrauti, judėti, komunikuoti, atsiranda tikimybė susidurti su virusu ir ji bus visą laiką. Mes turime išmokti, kaip gyventi, ką daryti, kad tą riziką maksimaliai sumažinti, kad tas bendravimas būtų kuo saugesnis. Negalime mes visą laiką nebebendrauti“, – Delfi komentavo ekspertas.

Dėl to, pasak profesoriaus, kiekvienas gyventojas turi stengtis sumažinti riziką.

„Kovidas, pati pandemija ir yra apie mūsų sąmoningumą. Kalba eina apie mūsų elgseną. Problema ta, kad vieno žmogaus pastangų neužtenka tam, kad virusas neplistų“, – atkreipė dėmesį S. Čaplinskas.


„Visą laiką kontrolė negalės būti“

Jis pasakojo, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvedė specialų terminą – vakcinų neigimas arba kitaip – susilaikymas nuo skiepų, kai jie yra prieinami.

„Tai egzistuoja nuo tada, kai buvo išrasti skiepai. Iš esmės jis kalba apie vakcinų priimtinumą – jis buvo ir bus, panašu, tol, kol bus žmonija. Čia yra tarsi atskira mokslo sritis – ką daryti ir kaip atliepti vakcinų neigimą“, – tęsė ekspertas.

Todėl, kaip akcentavo S. Čaplinskas, komunikacijai valdžia turi dėti daug pastangų.

„PSO ir sako, kad dar prieš įvedant naują vakciną, reikia ypatingą dėmesį skirti jos komunikacijai. Netgi finansinę išraišką buvo paskaičiavę, – kad 10 proc. nuo naujos vakcinos kainos, kurią mokame, reikėtų skirti komunikacijai, švietimui, gyventojų informavimui, kad jie norėtų tos vakcinos, ja pasinaudotų ir nebūtų to neigimo“, – pastebėjo virusologas.

S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad visose vakcinacijos kampanijose buvo kalbama vien apie vakcinų prieinamumą.

„Visą laiką sakė: „eikit, eikit, eikit“, bet atliepiamumo į tą priimtinumą nebuvo. Kai kuriems žmonėms liko neatsakytas klausimas ir jie dvejoja iki šiol, kiti žmonės galbūt iš principo negalėjo šito priimti – nepasitiki valdžia. Vieni galbūt nepasitiki išvis niekuo“, – teigė pašnekovas.

Situacijai nepadeda, kaip dėstė profesorius, ir nesubalansuotos priemonės.

„Antras dalykas – nepasitikėjimas žmonėmis ir žmonių nepasitikėjimas valdžia. Toliau lieka karinė retorika ir policinės priemonės, vien kad kažką drausti. Net norint gero tokiomis priemonėmis tai pasiekti sudėtinga. Apsukame ratą, kodėl? – Todėl, kad eina kalba apie žmogaus elgseną su žmogumi. Čia visą laiką kontrolė negalės būti, ar tai bus Vėlinės, ar krepšinio varžybos, ar vestuvės, ar kokia kita šeimos šventė“, – pažymėjo S. Čaplinskas.

Itin svarbus tampa antikūnių testavimas

Kalbėdamas apie įvairių sričių ribojimus, ekspertas pastebėjo, kad šiuo metu itin svarbiu faktoriumi tampa antikūnių turėjimas.

„Ko gero, antikūnių testas yra čia svarbesnis, nei faktas, kad žmogus pasiskiepijo, nes jei pasiskiepijo prieš metus arba jo imunitetas išblėso? Iš čia tam tikrose veiklose, kaip medikai, socialinės globos ir slaugos paslaugas teikiantys darbuotojai arba bet kuris kitas personalas, gal netgi pedagogai turėtų dirbti turėdami imunitetą.

Kai eina kalba apie tam tikras vietas, pavyzdžiui, galimybę užsipirkti kuro, važiuoti viešuoju transportu, nuėjimą į vaistinę, kreipimąsi į gydytojus, tai jei bus reikalaujama, kad žmogus galėtų tai daryti tik su imunitetu, tai būtų visiškas absurdas“, – sakė S. Čaplinskas.

Taip pat, anot jo, abejotina, ar reikia šito reikalauti einant į parduotuvę, kur ir taip ribojamas plotas bei taikomos kitos priemonės.

„Bet ten turėtų būti bent du esminiai reikalavimai – vienas žmogui: kaukės, atstumo laikymasis ir kitas aplinkai: vėdinimas, gal netgi oro dezinfekcija ir valymas, dezinfekcinės priemonės ir panašiai. (…) Kaip pavyzdys, jei eina kalba apie sporto klubą, niekas nesportuos su kaukėmis, bet ten galbūt būtų logiška ne tik kad vėdinimas būtų, bet kad būtų ir įeinant kelis kartus reikalaujama ir antigeno arba PGR testo, o ne vien imuninio statuso“, – teigė virusologijos mokslų daktaras.

„Į pirmą vietą iškyla ne vien pasiskiepijimas, bet ir antikūnių monitoravimas“, – pridūrė S. Čaplinskas.

Kiekvieną savaitę – vis blogiau: Lietuvoje liko paskutinė savivaldybė, kuri nepatenka į juodąją zoną

Raudonoje COVID–19 zonoje lieka tik Ignalinos rajono savivaldybė. Visos kitos 59 šalies savivaldybės nusidažė juoda spalva.

Ignalinos rajone 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 417,5 atvejų, visos kitos šalies savivaldybės viršija 500 atvejų skaičių.

Prasčiausia epidemiologinė padėtis – Klaipėdos miesto savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 2274 atvejai.

Tai vienintelė šalies savivaldybė, kurioje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka daugiau nei 2 tūkst. atvejų.

100 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje per 14 dienų tenka 1314,3 atvejo, teigiamų tyrimų dalis siekia jau 14 procentų. Visa šalis jau kurį laiką patenka į blogiausią, juodą COVID–19 zoną.

Spalio 25 dienos sergamumo duomenys.

Delfi primena, jog per praėjusią parą buvo užfiksuoti nauji 1810 koronaviruso atvejų, mirė 25 asmenys.

19 mirusiųjų buvo nesiskiepiję arba nepilnai pasiskiepiję.

Praėjusią parą 419 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 710 žmonių.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1872 COVID–19 sergantys žmonės – maždaug šimtu daugiau nei prieš parą, 152 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 5281 molekulinis (PGR) ir 4277 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Ligoninės ir mirtys

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID–19 paguldyti 142 žmonės – šiek tiek mažiau nei ankstesnę parą.

94 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1586 žmonėms.

Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.

Mirė dešimt vyresnių nei 80–ies metų žmonių, pasiskiepijęs iš jų buvo tik vienas. Taip pat mirė šeši vyresni nei 70–ies ir penki vyresni nei 60–ies metų žmonės – po du iš jų buvo pasiskiepiję. Tarp mirusiųjų – trys vyresni nei 90–ies metų žmogus, vienas iš kurių buvo pasiskiepijęs, bei vienas vyresnis nei 50–ies metų žmogus.

Iš 5661 žmogaus, iki šiol mirusio nuo COVID–19, pilnai paskiepyti buvo 244. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID–19 siejama 10 952 mirčių.

Vakcinacija

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 795 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – beveik 1 mln. 644 tūkst., dar beveik 65,2 tūkst. pilnai vakcinuotų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 203 žmonės.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 64,2 proc. gyventojų.

Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – apie trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 66,7 procento.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5 mln. 437 tūkst. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota 3,3 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra per 2 mln. dozių.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID–19 susirgo apie 390 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 31 tūkst. 740 – beveik 1,4 tūkst. daugiau nei ankstesnę parą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (332)