„Prezidentas dar sausio mėnesį iškėlė tikslą, kad vasaros viduryje būtų pasiskiepiję 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Šalies vadovas nuolat ragino imtis visų veiksmų efektyviam vakcinavimo procesui užtikrinti. Kartu su Sveikatos ekspertų taryba sistemingai buvo teikiamos rekomendacijos parengti aiškią ir skaidrią gyventojų vakcinavimo strategiją, efektyviai veikiančius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją. Tačiau gegužės mėnesį masinė vakcinacija buvo pradėta iš esmės neturint šių rezultatyviai vakcinacijai būtinų sąlygų, kai tuo tarpu ES vakcinų tiekimas buvo sklandus – planingas ir prognozuojamas“, – savo „Delfi“ persiųstame komentare teigė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Kartu atsakyme apgailestaujama, kad, „deja, tuo tarpu atsakingieji už pandemijos valdymą ir vakcinaciją kėlė sau neapibrėžtus „paskiepyti kiek įmanoma“ tikslus, buvo skiriama daug dėmesio aiškinant kodėl 70 procentų tikslas nėra svarbus ar per ambicingas“.

„Centrinės valdžios veikimas buvo chaotiškas, dažniausiai reaktyvus, o ne proaktyvus kaip tikėtasi.

Todėl dar gegužę Lietuvos vakcinavimo tempai ėmė atsilikti nuo ES skiepijimo tempo vidurkio, o birželį ir liepą šis atsilikimas tik augo ir siekė net beveik 12 proc. Birželio pabaigoje sandėliuose jau turėjome apie 0,5 mln. nepanaudotų vakcinų, vėliau nepanaudotų vakcinų skaičius tik augo“, – rašoma Prezidentūros paaiškinime.

Anot jo, šalies vadovas, matydamas ženklų Lietuvos skiepijimo tempų atsilikimą nuo kitų ES šalių, didelius sandėliuojamų vakcinų skaičius bei centrinės valdžios neveikimą, liepos viduryje, apžvelgdamas metus, išsakė savo situacijos vertinimą ir griežtą reikalavimą veikti.


„Po šios kritikos buvo bandoma imtis aktyvesnių veiksmų, tačiau pasirinkta centrinės valdžios strategija nukrypo ne į gyventojų motyvavimą skiepytis bei pozityvių paskatų kūrimą, o į grasinimo priemones, gąsdinant žmones netekti galimybės gauti būtinąsias viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra ar viešasis transportas. Tai suskaldė visuomenę ir padidino nepasitikėjimą valdžia. Šios neigiamos pasekmės tebedaro esminę įtaką šiandienos kovai su pandemija, kur kasdien prarandame dešimtis žmonių gyvybių.

Prezidento vertinimu būtent nepakankamas centrinės valdžios veikimas turėjo įtakos masinės vakcinacijos tempų sulėtėjimui. Kritiškai svarbiais mėnesiais buvo visos galimybės užtikrinti efektyvius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją, kurti pozityvias paskatas gyventojams“, – pabrėžiama komentare.

Prezidentūra atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas yra ne kartą sakęs, kad Sveikatos apsaugos ministera, nepaisant to, kas buvo nepadaryta praeityje, turi imtis neatidėliotinų veiksmų paspartinti vakcinaciją, ypač tarp labiausiai pažeidžiamų grupių, visų pirma senjorų. Priešingu atveju ministras turėtų prisiimti politinę atsakomybę.

„Prezidentas ragina, įsivertinus pandemijos valdymo patirtį, siekti išmintingo, į žmonių gerovę nukreipto pandemijos valdymo aktyviai skatinant gyventojus skiepytis“, – teigė Prezidentūra.

Prezidentūros diagrama
Foto: Asmeninins albumas

Nausėda įtaria, kad skiepijimo tempus sulėtino tikslingai: galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas jo tikslas

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Jo teigimu, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“.

„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo prezidentas.

„Jeigu mes sugebėtume ateityje išvengti tokių sulėtėjimų ir po to karštligiškų pagreitėjimų, šiandien mes turėtume gerokai aukštesnį skiepijimosi lygį. O tai vis dėlto yra pagrindinis receptas, kad ir kiek mes kalbėtume, kad paskiepyti žmonės taip pat suserga.
Niekas negali paneigti nuogos statistikos, kad yra daugiau nei dešimt kartų skirtumas tarp susergamumo ir dar didesnis skirtumas tarp mirtingumo pasiskiepijusių žmonių ir nepasiskiepijusių“, – pridūrė prezidentas.

Dulkio atsakas

Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, atsakydamas į prezidento anksčiau ketvirtadienį išsakytą kritiką.

„Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje. Suvaldžius tuometinę pandemijos bangą ir sumažėjus naujų atvejų skaičiui, dalis žmonių klaidingai pamanė, kad ir grėsmė susirgti gerokai sumažėjo. Ir dėl to, deja, nukėlė savo apsisprendimą skiepytis vėlesniam laikui“, – ministerijos perduotame komentare teigia ministras.

Arūnas Dulkys
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Jis teigia, kad nepaisant pastangų skatinti gyventojus skiepytis, „dalis žmonių vis dar nepasitiki mokslu ir medicina, o dalis piliečių nepasitiki ir vieni kitais, ir valstybe“.

Ministras atkreipia dėmesį, jog iki pat liepos pradžios Lietuvoje vakcinacija vyko sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Pasak jo, besiskiepijančių žmonių pastangomis „nuo pačios vakcinacijos pradžios buvome ir šiandien tebesame sparčiausiai besiskiepijanti valstybė visoje Rytų Europoje“.

Sureagavo ir kiti

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebėjosi prezidento Gitano Nausėdos pareiškimais.

Kaip politikė teigė Eltai, tokios prezidento užuominos tiesiog primena sąmokslo teorijas.

„Prezidentas neturėtų savo nepagrįstais pareiškimais sėti valstybėje nepasitikėjimo atmosferos. Kviesčiau prezidentą laikytis prieš rinkimus deklaruotų atvirumo, telkimo ir vienijimo nuostatų. To iš jo labiausiai laukia visuomenė. O sąmokslo teorijas, panašias į Sorošo, 5G ar menamai piktą Billo Gateso valią palikti „Dviračio žinių“ personažams“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Griežtai į prezidento retoriką sureagavo ir TS-LKD frakcinos narys Linas Slušnys.

„Aukštam ir gražiam vėl priepuolis. Pastarojo metu jis apkaltino Vyriausybę dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus. Gerbiamasis, gal jau metas perduoti žodį žmonai? Supraskite – ruduo, derliaus metas, tauta laukia nesulaukia naujo jos pyrago recepto“, – ketvirtadienį feisbuke rašė Seimo narys.

L. Slušnys svarstė, kodėl prezidentas taip elgiasi, tačiau, kaip teigė politikas, G. Nausėda „atsako tik už savo reitingus.“

„Šis bailys, visiškai nepasverdamas kokią galią turi jo žodis, dabar jau tikrai peržengė ribą. Ir vardan ko visa tai, Prezidente? Vardan antros kadencijos? Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus.
Noriu priminti, kad per Šeimų maršą (labiau žinomą Neskiepų mitingo vardu) prezidentas tarė sveikinimo žodį. Tai kaip ten iš tiesų? Gal vis tik pats prezidentas stabdo vakcinacijos tempą?“, – rašė L. Slušnys.

Parlamentaro tvirtinimu, šalies vadovas skleidžia melą.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė nenorinti komentuoti tokių šalies vadovo žodžių.

„Iš pagarbos Prezidento institucijai premjerė nuo komentarų susilaikys“, – Eltai teigė vizito į Jungtinius Arabų Emyratus išvykusios I. Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.