„Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje. Suvaldžius tuometinę pandemijos bangą ir sumažėjus naujų atvejų skaičiui, dalis žmonių klaidingai pamanė, kad ir grėsmė susirgti gerokai sumažėjo. Ir dėl to, deja, nukėlė savo apsisprendimą skiepytis vėlesniam laikui“, – ministerijos perduotame komentare teigia ministras.
Jis teigia, kad nepaisant pastangų skatinti gyventojus skiepytis, „dalis žmonių vis dar nepasitiki mokslu ir medicina, o dalis piliečių nepasitiki ir vieni kitais, ir valstybe“.
Ministras atkreipia dėmesį, jog iki pat liepos pradžios Lietuvoje vakcinacija vyko sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Pasak jo, besiskiepijančių žmonių pastangomis „nuo pačios vakcinacijos pradžios buvome ir šiandien tebesame sparčiausiai besiskiepijanti valstybė visoje Rytų Europoje“.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pažėrė kritikos Vyriausybei dėl skiepijimo tempų sulėtėjimo vasaros pradžioje, teigdamas, kad šie buvo lėtinami dirbtinai.
„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – teigė jis.
Statistikos departamento duomenimis, iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 787 tūkst. žmonių – 63,9 proc. gyventojų.