Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausos metu S. Skvernelio vadovaujama Seimo frakcija „Vardan Lietuvos“ dar nebuvo pranešusi apie planus steigti partiją. Tačiau viešojoje erdvėje šia tema kalbos netilo. Būtent šiame informaciniame kontekste – rugsėjo ir spalio mėnesių sandūroje – „Baltijos tyrimai“ gyventojų teiravosi, ar jie būtų linkę palaikyti naują partiją su S. Skverneliu priešakyje.

Rugsėjo 17–spalio 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 7 proc. respondentų nurodė, kad yra nusiteikę balsuoti už naują politinę partiją. Kad to tikrai nedarytų teigė 19 proc. Gyventojų teirautasi ir dėl naujos frakcijos Seime atsiradimo. Tai, kad skilus „valstiečiams“ atsirado S. Skvernelio vadovaujama frakcija „Vardan Lietuvos“, palankiai įvertino 42 proc. apklaustųjų, o 35 proc. buvo priešingos nuomonės.

Tiesa, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pažymi, kad nereikėtų pervertinti šių apklausos rodiklių. Gana pozityvūs gyventojų vertinimai dar tik ketinamos kurti naujos politinės jėgos atžvilgiu, pasak jos, nebūtinai reiškia, kad optimizmas „suveiks“ ir prie balsadėžių. Ypač, akcentuoja sociologė, kai šiuo metu kalbama dar tik apie partijos kontūrus, o ne apie realią politinę jėgą.

„Kol kas kalbėti apie potencialą yra sunku, nes nėra paties darinio.

Naujagimio dar nėra, o mes jau norime jį išmaudyti. Kol nėra partijos struktūros, veiksmų, tai yra spekuliacija. Šios apklausos daugiau rodo palankumo aspektą, bet ne būtinai rinkiminį elgesį, nes jų sprendimas balsuoti priklausys nuo daugelio aplinkybių“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Anot jos, kol kas palankius vertinimus projektuojamos partijos atžvilgiu daugiausiai lemia S. Skvernelio asmenybė. Todėl, svarsto „Baltijos tyrimų“ vadovė, sukūrus politinės jėgos struktūras, plačiau ir konkrečiau iškomunikavus partijos idėjas ir galiausiai sutelkus ir išryškėjus kitiems politikams, situacija gali keistis.

„Partijos sukūrimas gali turėti ir teigiamos, ir neigiamos reikšmės. Dabar visi mini Skvernelio pavardę. Kiti žmonės buvo mažiau žinomi. O tai, kokie žmonės prisijungs prie kuriamos partijos, gali turėti įvairios įtakos“, – teigė R. Ališauskienė, dar kartą pažymėdama, kad aptariamų apklausų rezultatus reikėtų vertinti kaip gyventojų reakciją į tai, kad būtent S. Skvernelis kuria naują partiją.
„Tai daugiau reakcija į Skvernelį, o ne į pačią partiją“, – akcentavo sociologė.

Ryškėja tai, koks būtų kuriamos partijos rinkėjų profilis

Visgi aptariamos apklausos rezultatai leidžia brėžti kontūrus elektorato, kuris ateityje galėtų telktis apie planuojamą steigti partiją. Žvelgiant į sociologinius duomenis galima sakyti, kad naujosios partijos rinkėjai greičiausiai bus kairiųjų ir centristinių pažiūrų žmonės. Ji potencialai patraukli visose Lietuvos vietovėse gyvenantiems įvairių socialinių grupių atstovams (tiek vyrams, tiek moterims), tad gali tapti pagrindiniu konkurentu dabartinėms opozicinėms partijoms – visų pirma socialdemokratams ir „valstiečiams“.

R. Ališauskienės teigimu, iš šiuo metu turimų duomenų galima sakyti, kad kuriamos partijos rinkėjas skirsis nuo tipinio „valstiečių“ ar socialdemokratų rinkėjo.

„Jis skiriasi ir nuo „valstiečių“, ir nuo socialdemokratų. Socdemų elektorate ryškus vyresnio amžiaus žmonių dominavimas, be to, jų mažiau didmiesčiuose. O Skvernelio, šiuo atžvilgiu, rodiklis yra lygesnis. Žvelgiant ir miestų, ir rajonų atžvilgiu situacija taip pat gan lygi. Miestai, miesteliai ir didesni miestai – daugiau mažiau pasisako vienodai. Pavyzdžiui, Skvernelis yra labiau priimtinas didesnių miestų gyventojams negu yra „Valstiečių“ sąjunga ar Karbauskis. Šioje vietoje matome ganėtinai aiškų rinkėjų profilio skirtumą“, – teigė ji.

Ekspertės nuomone, tai, kad partijos, kurioje lyderis būtų S. Skvernelis, rinkėjas yra labiau subalansuotas nei, pavyzdžiui, „valstiečių“ atžvilgiu, lemia pati ekspremjero ir aplink jį susitelkusių politikų laikysena.

„Jie pataiko į kažkiek ramesnį, nekonfliktinį kalbėjimą, kol kas ir kažkokių labai kontroversiškų pasiūlymų iš jų nebuvo girdėti“, – sakė R. Ališauskienė.

S. Skvernelį visuomenė norėtų vėl matyti premjeru

Tai, kad S. Skvernelio asmuo vis dar turi politinio potencialo, rodo ir rugsėjo-spalio mėnesiais vykdyto tyrimo metu surinkti duomenys, apie tai, ką respondentai norėtų matyti sėdint Ministro Pirmininko kėdėje. Šioje apklausoje dalyvavusiems gyventojams dažniausiai į galvą atėjo S. Skvernelio pavardė. Jį paminėjo 17 proc. gyventojų. Antroje vietoje – dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė (12,8 proc.). Respondentai taip pat atsiminė ir socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę: jos pavardę nurodė 9,6 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių.

Apklausoje kur kas rečiau įvardinti „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Žvelgiant į „Baltijos tyrimų“ surinktus duomenis, S. Skvernelį, kaip asmenį, kuris turėtų užimti premjero vietą, dažniau nurodo kairiųjų ir centristinių politinių pažiūrų žmonės, I. Šimonytę – dešinieji, o V. Blinkevičiūtę – kairieji. S. Skvernelis vienodai populiarus tiek tarp miestų, tiek tarp kaimų gyventojų. I. Šimonytė populiaresnė didmiesčiuose, nei mažesnėse vietovėse, o V.Blinkevičiūtė – mažesnėse Lietuvos vietovėse.

Kodėl skiriasi rezultatai nuo kitų skelbtų panašių apklausų

Panašiu klausimu apklausas nuolatos vykdo ir kitos nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės. Pavyzdžiui, pastarąją savaitę buvo skelbta portalo delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ rugsėjo pabaigoje atlikta apklausa. Jos duomenys rodė, kad respondentai, atsakydami į klausimą, kas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas, dažniausiai įvardijo dabartinę premjerę I. Šimonytę – 19,4 proc. Tuo tarpu S. Skvernelis liko antroje lentelės pozicijoje. Jį, remiantis rugsėjo mėnesio „Spinter“ tyrimų duomenimis, premjero pozicijoje matytų 9,5 proc. apklaustųjų.

R. Ališauskienės teigimu, tai, kad gyventojų atsakymų tendencijos akivaizdžiai skiriasi, nors respondentams užduotas klausimas yra ganėtinai panašus, susiję su keliomis priežastimis. Pirmiausiai, jos teigimu, „Baltijos tyrimams“ atliekant tyrimą minėtu klausimu, respondentams nebuvo pateiktos politikų pavardės, iš kurių būtų galima pasirinkti. Apklausoje dalyvavę asmenys, akcentavo R. Ališauskienė, pavardes nurodė patys.

„Apklausų duomenys dažniausiai skiriasi, kai duodi uždarą ir atvirą klausimą. Šiuo atveju nebuvo pateikta jokio sąrašo ir žmonės pavardes vardijo patys – tas, apie kurias pirmiausiai pagalvojo“, – teigė R. Ališauskienė.

Be to, sakė sociologė, „Baltijos tyrimai“ vykdo asmeninius interviu su respondentais, kai tuo tarpu kitos bendrovės derina apklausas ir telefonu, ir internetu.

Bet kuriuo atveju, tęsė R. Ališauskienė, naujausi sociologiniai tyrimai aiškiai koreliuoja su anksčiau naujienų agentūros ELTA užsakymu skelbtais politinių partijų reitingais, rodančiais, kad jau pirmaisiais metais gyventojai labiau linkę palaikyti opozicijai, o ne valdančiajai daugumai priklausančias partijas. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesio „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Seimo opozicijai priklausančius socialdemokratus, „valstiečius“ ir „darbiečius“ bendrai palaikė 35,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Tuo tarpu valdančiųjų konservatorių ir dviejų liberalių partijų bendra parama siekė 21 proc.

Rezultatai rodo gyventojų nuovargį: S. Skvernelio Vyriausybė asocijuojasi su ramiais laikais
R. Ališauskienės manymu, atliktos apklausos duomenys, kad daugiau gyventojų premjeru norėtų matyti S. Skvernelį, o ne I. Šimonytę, tiesiog rodo gyventojų nuovargį ir nusivylimą.

„Prasidėjo nusivylimas ir nuovargis. Su šia valdančiąja dauguma tai atsitiko greičiau nei įprastai. Kita vertus, turime ir rodiklių, kad žmonės nori pasikeitimų“, – sakė sociologė.

Jos teigimu, nesunku paaiškinti, kodėl šioje apklausoje atsidūrė būtent S. Skvernelis. Naują partiją buriantis politikas, tęsė „Baltijos tyrimų“ direktorė, pats ne taip seniai ėjo premjero pareigas. Be to, aiškino ji, už pandemijos sukeltos krizės valdymą S. Skvernelis buvo atsakingas laikotarpiu, kurio metu visuomenė buvo ir mažiau pavargusi, ir slegiama mažesnės įtampos.

„Baimės dėl sveikatos buvo daugiau, bet susipriešinimo visuomenėje buvo mažiau. Ir nebūtinai dėl valdžios veiksmų, o dėl pačios situacijos. Kitaip tariant, žmogus tai atsimena kaip ramesnį laikotarpį“, – sakė R. Ališauskienė.

Sociologė neatmetė tikimybės, kad krizei tęsiantis žmonės S. Skvernelio Vyriausybės darbą prisimins būtent šiame – ramių laikų – kontekste. Be to, ilgainiui iš kolektyvinės atminties gali dingti ir prisiminimai apie viešąją erdvę drebinusį „premjero keliuko“ skandalą ar kitas istorijas, į kurias buvo įsivėlęs tiek pats S. Skvernelis, tiek jo vadovautos Vyriausybės nariai.

2021 m. rugsėjo 17 d. – spalio 3 d. Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1004 gyventojai nuo 18 metų. Apklausa vyko 115 atrankos taškų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.