Premjerė Ingrida Šimonytė interviu naujienų agentūrai BNS yra sakiusi, kad jei COVID-19 plitimo tempas nelėtės, iki pavasario šia infekcine liga persirgs bene visi neskiepyti asmenys.
„(...) pagal tai, kaip virusas plinta dabar, per šią žiemą ir su galiuku pavasarį, labai tikėtina, kad delta virusas dėl savo ypatybių tuos žmones, kurie bus atsisakę skiepytis, pasieks“, – interviu BNS sakė ji.
Virusologas sutiko su premjere tik pridūrė, kad su virusu susidurs ne tik nepasiskiepiję, bet ir pasiskiepiję asmenys.
„Sutinku su premjerės nuomone tik – su vienu „bet“, reikia papildyti: ne tik nepasiskiepiję ir nepersirgę, bet kiek vienas iš mūsų, tame tarpe ir aš, kuris esu pasiskiepijęs, tame tarpe ir mano artimieji, kurie yra persirgę ir pasiskiepiję, taip pat gali susidurti, ir neabejotinai, pagal tai, kaip jis plinta, daugelis mūsų susidursime su šituo virusu artimiausiu metu. (…)
Ko gero absoliuti dauguma mūsų esame persirgę vėjaraupiais. O šitas virusas, delta atmaina, plinta taip pat kaip vėjaraupiai, galbūt net dar sparčiau. Tai, kodėl mes galvojame, kad išvengsime susidūrimo su šituo virusu? Taip, neišvengsime“, – sakė S. Čaplinksas.
Specialisto nuomone, reikėtų būti atviriems su žmonėmis, kad pasiekti nulinį sergamumą kovidu neįmanoma.
„Mūsų strategija yra aiški – kuo greičiau pasiekti endeminį plitimo lygį, ką matome, kad jau ko gero pasiekė Skandinavijos šalys. Artimiausias ir greičiausias būdas tą pasiekti yra kuo greičiau paskiepyti didelės rizikos grupės žmones, nes jie, susidūrę su infekcine viruso doze, labai tikėtina, kad gali sirgti sunkiai, kad pateks į intensyvios terapijos skyrių. Kiti žmonės, jeigu nespės pasiskiepyti, tikėtina, kad jie vis tik sirgs lengviau.
Bet mes matome, kad, neskiepytų žmonių susidūrimas su virusu ir sirgimo kaina yra milžiniška: perkrautos ligoninės, paslaugos neprieinamos, neprieinamos medicininės paslaugos žmonėms, kuriems jų reikia dėl kitų priežasčių, jau nekalbant apie ekonomiką, socialinę, psichologinę žmonių būklę“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Prieš Vėlines reikėtų pasiruošti
Premjerė taip pat žurnalistams teigė, kad jai susirūpinimą kelia Vėlinės.
Virusologas sakė, kad kiekvienas savaitgalis, kiekviena darbo diena taip pat gali būti sudėtinga, kai mes bendraujame tarpusavyje.
„Vėlinių laikotarpiu daugiau judėsime pas artimuosius, lankysime artimųjų kapus. Labai svarbu tą daryti maksimaliai saugiai. Jeigu ir bendraujame, tai žinome tas apsaugos priemones: galima pasirūpinti testavimu prieš tai, kad būtų aišku, ir kad neatvežtume vienas kitam šitos „dovanos“. Neužmirškime, kad orai galbūt nebus labai šalti, bet yra ir kitos peršalimo ligos, – gripas, paragripas, rinovirusai, pneumonija, kurią gali sukelti pneumokokinė infekcija“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Latvija tik atitolino problemos sprendimą
Griežto karantino besiimanti Latvija, virusologo nuomone tik atitolina problemos sprendimą.
„ Karantinas, šalies arba kažkokios teritorijos uždarymas, neturėtų būti naudojamas net kaip žodis. Tai yra tik problemos sprendimo atitolinimas. Kitas klausimas, kad gyvenimo naujoje realybė yra tokia, kad tam tikri vidiniai suvaržymai dar kurį laiką turės būti, – kad ir naudoti medicinines kaukes einant į uždaras patalpas, arba tam tikros veiklos galbūt kažkurį laiką gali ir turėtų būti vykdomos tik tų žmonių, kurie yra įgiję imunitetą“, – svarstė S. Čaplinskas.
Profesorius mano, kad sunkumų Baltijos šalyse kyla dėl to, kad nebuvo tinkamos skiepų prieinamumo komunikacijos, ir galbūt iki galo nebuvo įvertinta mūsų didžiojo kaimyno propagandinės mašinos įtaka.
„Matosi, kaip Lietuvos skiriasi atitinkamos geografinės vietovės, kur gyvena daugiau žmonių, kurie naudojasi kita informacine erdve“, – atkreipė dėmesį S. Čaplinskas.
