Tai numatyta naujame Mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo plane.
„Dabartinė pedagogų rengimo ir skatinimo sistema nesprendžia dideliu greičiu besiformuojančios pedagogų trūkumo problemos“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Jeigu dabar nepriimsime greitų sprendimų, tai ta situacija, kai mums po kelerių metų truks daug mokytojų, gali mus užklupti visai netikėtai“, – teigė ji.
Ministerija siūlo peržiūrėti skatinimo sistemą ir stipendijas skirti prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams, taip pat ketinama padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių pedagoginėse studijose prioritetinėse srityse, plėsti studijų programų ratą.
Stojantiesiems į prioritetines pedagogikos sritis nuo kitų metų norima skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas, 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje baigus studijas įsipareigotų dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau nei trejus metus.
Pasak J. Šiugždinienės, dabartinė skatinimo sistema, kai stipendija skiriama visiems, nesprendžia problemų – tik 40 proc. studijas baigusių žmonių įsidarbina mokyklose, o vos 20 proc. – regionuose.
Tam ketinama perskirstyti valstybės biudžeto skiriamas lėšas.
„Šiuo metu mes per metus išleidžiame 3,5 mln. stipendijoms, per ketverius metus – virš 12 mln. eurų. Mes jas ketiname perskirstyti, taikliau paskirstyti“, – teigė ministrė.
Ji taip pat sakė, kad tam, jog daugėtų mokytojų, turi būti užtikrinta ne tik skatinimo sistema, tačiau ir patraukli darbo vieta.
„Darbo vieta turi būti patraukli tam, kad studentai rinktųsi mokytojo profesiją. Čia mes jau kalbame konkrečiai apie darbo užmokesčio didinimą – kaip žinote, nuo sausio 1 dienos didėja darbo užmokestis 10 proc., šiek tiek net daugiau nei 10 proc., tai viena dalis – darbo užmokestis, kita dalis – galimybės tobulėti, tai yra kvalifikacijos tobulinimo sistema, kuri šiandien tikrai neužtikrina kokybiškų galimybių kelti kvalifikaciją. Aplinka mokykloje, laisvė mokyti – yra daug dalykų, kurie susiję su darbo vietos patrauklumu“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Ministerijos parengtame plane taip pat numatoma išplėsti galimybes į mokyklas ateiti dirbti specialistams iš kitų sričių, o jau dirbantiems mokytojams įgyti dar vieno dalyko specializaciją.
Nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio taip pat siūloma 20 proc. padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, skiriamą profesinėms pedagogikos studijoms, į jas galėtų ateiti jau įgijusieji dalyko bakalauro ar magistro laipsnį.
„Tai yra, kad mokytojas, kuris šiandien dėsto matematiką, jis galėtų dėstyti ir fiziką ar chemiją, biologiją. Taip mes spręstume tiksliųjų mokslų trūkumo klausimą. Taip pat svarbu pritraukti kitose srityse dirbančių specialistų – greičiausias kelias yra per profesines studijas, kurios trunka vienus metus (...) Per metus jau žmonės, kurie turi patirtį, turi specialybę, jiems suteikti pedagoginių žinių ir paskatinti ateiti į mokyklas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Be kita ko, planuojama atnaujinti karjeros modelį ir taip didinti mokytojo profesijos patrauklumą, kadangi šiuo metu mokytojų funkcijos, priklausomai nuo pareigybės lygio, beveik nesiskiria, o finansinės paskatos siekti metodininko arba mokytojo eksperto pareigybės yra labai menkos.
Mokytojų atliekamos funkcijos yra peržiūrimos, jas ketinama susieti su darbo apmokėjimu. Dabar mokytojų kvalifikacinės kategorijos suteikiamos visam gyvenimui, svarstoma šią nuostatą keisti, kad kategorijos būtų suteiktos tam tikram laikotarpiui.
Labiausiai artimiausiu metu gali trūkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni kaip 50 metų. Ministerija teigia, kad po septynerių–dešimties metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.
Ministerijos duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
Tačiau vienose savivaldybėse mokytojų sudėtis atsinaujina greičiau nei kitose – Neringos savivaldybėje mokytojai, vyresni nei 50 metų, sudaro 26 proc., Vilniaus rajone – 41 proc., tačiau aštuoniose savivaldybėse tokio amžiaus pedagogai sudaro daugiau kaip 70 proc. visų mokytojų: taip yra Zarasų, Skuodo, Rokiškio, Birštono, Molėtų, Ukmergės, Anykščių rajonuose ir Panevėžio mieste.