Švietimo mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius antradienį laidoje „Delfi rytas“ užsiminė apie tai, kad su ekspertais gali būti tariamasi dėl tokių papildomų priemonių kaip savaite ilgesnės moksleivių atostogos.
„Šitos savaitės viduryje jau tikrai atsakymas turi būti. Jos anksčiau neprasidėtų. Jos gali nebent vėliau baigtis“, – teigė J. Lukošius.
Taip pat, pasak ministerijos kanclerio, galėtų būti svarstoma dėl kaukių dėvėjimo pradinukams.
„Mes taip pat esame kalbėję, kad nuo tam tikro laikotarpio galėtume siūlyti dėvėti kaukes ir pradinių klasių mokiniams. To šiuo metu nėra. Galbūt toks siūlymas galėtų būti. Bet bet kokie siūlymai švietime yra betarpiškai susiję su siūlymais kitose srityse, ir turėtų į viską žiūrima kompleksiškai“, – teigė J. Lukošius.
Reikėtų pagalvoti ir apie galimybes tėvams prižiūrėti vaikus
Sveikatos ekspertų tarybai priklausantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas ir psichologas Paulius Skruibis iš esmės nebuvo prieš siūlymą ilginti moksleivių atostogas.
„Aš matau tam tikrų pliusų. Manau, kad savaitė papildomų atostogų, esant dabartinei situacijai būtų visai gera“, – savo asmenine nuomone laidoje „Delfi tema“ pasidalino M. Stankūnas.
Psichologas P. Skruibis, kuris griežtai pasisako prieš vaikų išsiuntimą į nuotolį ilgesniam laikui, nemano, kad savaitė pablogintų situaciją.
„Atostogos yra planuojamas dalykas. Tėvai suplanuoja atostogas, ypač, jeigu kalbame apie mažesnius vaikus. O, jeigu yra tokia epidemiologinė situacija, kad mums staiga reikia pailginti viena savaite, kad vaikai neitų į mokyklą, ką daro tėvai? Veža pas senelius? Nežinau, ar tai epidemiologiškai yra geresnis variantas. Ar jie išeina iš darbo? Bet jie negali išeiti iš darbo, jie turi dirbti. Jeigu tai yra karantinas, tada įsijungia kitas mechanizmas, tėvams yra mokamos vaiko priežiūros išmokos“, – sakė P. Skruibis.
Kaukės pradinukams nekenkia nei fiziškai, nei psichologiškai
Dėl kaukių pradinukams laidoje dalyvavę ekspertai irgi sutaria, kad jos nekenkia, nei fiziškai, nei psichologiškai.
„Jei iš to nėra padaromas kažkoks didelis dalykas, arba nėra kitų priežasčių (galbūt vaikas turi kažkokių sveikatos sunkumų, bet čia – kaip ir suaugusiems, tada gali būti problema), bet šiaip tai nėra didelė problema“, – sakė P. Skruibis.
Taip pat ir M. Stankūnas minėjo, kad Europos visuomenės sveikatos asociacija kartu su Europos pediatrų akademija, peržvelgę literatūrą, gerąją praktiką, ir padarę apibendrinimus, neįžvelgė, kad kaukės galėtų būti žalingos nei iš medicininės, nei iš psichologinės pusės.
Tačiau psichologas P. Skruibis šioje vietoje siūlytų, jeigu būtų dėl to apsispręsta, pasirūpinti, kad mokyklos turėtų medicininių kaukių vaikams.
„Tai nekainuoja didelių pinigų, bet tai padidintų prasmingumą: vaikas užeina į mokyklą, tai konkrečiai dienai jis gauna kaukę, naudoja ją tik vieną dieną, ir naudoja tinkamą kaukę – ne medžiaginę, kurių efektyvumas yra labai abejotinas, bet normalią medicininę kaukę, kuri vienai dienai yra naudojama mokykloje“, – sakė P. Skruibis.
Testavimo procentas nepakankamas
Šiuo metu Lietuvoje yra testuojama 46 proc. moksleivių. LSMU profesoriaus nuomone šis procentas yra mažokas.
„Jeigu norime pagauti atvejus, ir juos tinkamai suvaldyti, testavimo procentas turėtų būti didesnis. Iš kitų savo patirčių, atliekant epidemiologinius tyrimus, žinome, kad dažniausiai sutinka dalyvauti žmonės, kurie labiau rūpinasi savo sveikata.
Galime spėti, kad tie tėvai, kurie sutinka, kad vaikai būtų testuojami, jie turi aukštesnį supratimą apie įvairiausių nefarmacinių priemonių būtinumą. Tie, kurie atsisako testuoti, jie ir kitų nefarmacinių priemonių, kurios yra labai svarbios šiame etape, reikšmingumą mato mažesnį, ir nesutinka dalyvauti. Testavimas turėtų būti kiek galima didesnis . Ypač turint tokį atvejų plitimą“, – sakė M. Stankūnas.
Nepalaikytų vaikų išsiuntimo į nuotolį
Vyriausybė šiuo metu nesvarsto vaikų ilgesniam laikui išsiųsti mokytis nuotoliu. To nepalaikytų ir ekspertai.
„Mūsų požiūris išsakytas seniai, dar vasarą, ir gerbiamas Paulius yra labai gerai pasakęs, kad vaikai jau pasiaukojo dėl suaugusiųjų. Dabar jau suaugusieji turėtų atiduoti grąžą vaikams. Manau, kad vaikai turėtų būti paskutinė grandis, kuri įsijungtų į nefarmacinių priemonių kompleksą, tai yra tiesiog išeitų į nuotolį. Manau, kad dėl to visi sutinkame, ir tą dalyką reikia išlaikyti“, – sakė M. Stankūnas.
P. Skruibis pažymėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad ilgi mokyklų uždarymai neigiamai veikia vaikų ir paauglių emocinę sveikatą.
„Tai yra natūralu. Mokykla yra ne vien tik apie ugdymą, nors ugdymo pasiekimai irgi suprastėjo, bet ypač tai, kad tas ilgalaikis uždarymas apriboja labai svarbų bręstančių vaikų, paauglių poreikį bendrauti, būti socialinėse grupėse. Tai ir yra pagrindinis argumentas“, – sakė psichologas.
Paplitę sąmokslo teorijos
Iš sąstingio nepajudanti vakcinacija rodo, kad Lietuvoje sunkiai sekasi rasti socialinį kontraktą su visuomene, ir pasiekti suvokimą, kad koronavirusas yra pačių žmonių problema.
Aiškindamas, kodėl taip yra, psichologas P. Skruibis atkreipė dėmesį į neseniai paskelbtus „Eurobarometro“ duomenis.
„Ten buvo klausiama, ne tik apie koronavirusą, bet ir tokius atrodo visai nesusijusius dalykus. Apie tai, kaip žmonės mano, ar yra išrasti vaistai nuo vėžio, ir tik valstybė juos slepia? Ar tikrai žmonės išsivystė iš beždžionių? Ir pan. Ir čia mes matome labai didelius skirtumus“, – pasakojo psichologas.
Jis pastebėjo, kad Rytų Europoje sąmokslo teorijų yra žymiai daugiau .
„Skandinavijoje, su kuria mes labai mėgstame lygintis, tokių įsitikinimų yra labai mažai. Čia nėra tik apie koronavirusą, ir čia nėra apie išsilavinimą, intelektą. Čia yra apskritai apie pasitikėjimą valstybe, institucijomis. Kiek mes tikime arba netikime, kad institucijos dirba mūsų labui , ar jos sąmoningai kažką slepia ir siekia, kad blogiau padarytų“, – teigė P. Skruibis.
Tarkime iš „Eurobarometro“ duomenų matome, kad Lietuvoje teiginiui, kad žmogus išsivystė iš gyvūnų pritaria 52 procentai gyventojų. Tarkime Švedijoje ir Danijoje su šiuo teiginiu sutinka po 83 proc. respondentų.
Lietuvoje 31 proc. gyventojų mano, kad virusai buvo sukurti valstybinėje laboratorijoje kontroliuoti mūsų laisvėms. Danijoje su tokiu teiginiu sutiktų 6 proc., Švedijoje – 7 proc. respondentų.
Lietuvoje 38 proc. gyventojų sutinka su teiginiu, kad gydymas nuo vėžio egzistuoja, bet yra slepiamas dėl komercinių interesų. Danijoje taip mano 5 proc., Švedijoje – 4 proc. gyventojų.
Psichologas aiškino, kad dėl suprantamų priežasčių Rytų Europos posovietinėse šalyse to nepasitikėjimo yra žymiai daugiau.
„Vyriausybės institucijos daro visokių klaidų ir pas mus, ir kitur, (…) bet nepasitikėjimo čia irgi yra daugiau. Tai tikrai kliudo, Nes, jeigu mes pradedame kvestionuoti viską, – netikėti, kad Statistikos departamentas pateikia tikslius duomenis, sakyti, kad nuo mūsų kažką slepia ir meluoja, tada atrodo, „kam čia kažko laikytis?“. O čia yra esminis dalykas. Jeigu susitariame ir laikomės kažkokių dalykų, tik tada galime pandemiją nugalėti“, – sakė P. Skruibis.
Psichologo nuomone, tokioje situacijoje reikia ir griežtų priemonių, ir jų kontrolės, bet ir kitokios komunikacijos.
„Iš tikrųjų yra tokia problema, kad kai pradedi žiūrėti reikalavimus gali koją/ranką nusilaužti per visokių valstybinių institucijų svetaines ieškodamas, kas ten konkrečiai turima omenyje. Tokios labai paprastai pateikiamos informacijos nebūtų per daug. Bet kažkurioje vietoje atsiranda sąlygos, kad jeigu kažko norime, ta sąlyga turi būti įgyvendinta“, – sakė P. Skruibis.
Svarbu išmokti atsirinkti informaciją
LSMU profesorius taip pat pabrėžė, kad dabartinėje situacijoje labai svarbu išmokti atsirinkti informaciją.
„Ypatingai socialiniuose tinkluose, yra apstu įvairiausių melagienų. Vienos jos būna susiūtos baltais kaspinais, kai labai aiškiai matosi, kad ten negalima užsikabinti, ir net sunku patikėti, kad žmonės tiki tokiais dalykais. Sakykime, su manimi pasidalino tokia melagiena, kad vakcinose yra automobilinio antifrizo. Nežinau, kaip tuo dalyku būtų galima patikėti.
Bet yra tokių, kurios labai meistriškai padarytos, ir žmogui, kuris neturi atitinkamo išsilavinimo, labai sunku atskirti pelus nuo grūdų. Mums labai reikia kritiško vertinimo, iš kur ta informacija ateina, kas ją parengė, kuo remiantis“, – sakė M. Stankūnas.
Visuomenės sveikatos specialistas nedrįso prognozuoti, kokia žiema mūsų visų laukia.
„Labai norėčiau, kad užsidarymų būtų išvengta. Manau, kad tokio karantino, kai gyvenome kelis mėnesius visiškai užsidarę, neturėsime. Galbūt bus daugiau apribojimų, bet visiško užsidarymo, manau, kad galime išvengti“, – vylėsi M. Stankūnas.
