Apie aktualijas savo gimtadienio dieną profesorius kalbėjosi su LNK žurnalistu.
„Maloni (diena – aut.p.), jei jos nelydi kokie nors prakeikimai, grasinimai, kvietimai kelti revoliuciją, nugriauti valdžią, išvaikyti Seimą – taigi pažiūrėkite, kas aplink darosi“, – dievagojosi V. Landsbergis.
Politikas pasidžiaugė, kad jį pasveikino prezidentas Valdas Adamkus, premjerė Ingrida Šimonytė.
„Vakar buvo labai malonus ir pakankamai retas, galbūt pirmą kartą, susitikimas su visa šeima, su daugeliu kartų – mano vaikai, jų vaikai, anūkai, proanūkiai. Būtent Čiurlionio muziejuje. Kažkas iš vaikų sugalvojo, kad aš galiu papasakoti. Aš galiu papasakoti, apie Čiurlionį pasakojau daug – į apie žmogų tuo pačiu, kas yra žmogus, koks jis gali būti, kaip tai reiškėsi per Čiurlionį. Yra labai unikalių dalykų, kurie kalba per Čiurlionį“, – pasakojo profesorius.
Jo teigimu, M. K. Čiurlionis yra žinutė žmonėms.
„Į kurią verta įsiklausyti“
Visgi, kalbėdamas apie gimtadienį, V. Landsbergis teigė, kad tai nėra reikšminga diena ką nors nuveikti.
„Reikia, kad ji kaip nors praeitų ir galėčiau vėl daryti tai, ką man reikia daryti, ką aš dar noriu padaryti, o gimtadienis yra tam tikras trukdys“, – juokavo profesorius.
Paklaustas, kas padeda išlaikyti ilgaamžiškumą, V. Landsbergis atsakė paprastai.
„Mano yra toks nusistatymas, kad niekada nereikia nusivilti gyvenimu, savo artimaisiais, žmonėmis, savo tauta, nors kartais taip palinguoji galvą – kodėl tie žmonės tokie, negalėtų būti šiek tiek geresni? Galėtų“, – svarstė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
V. Landsbergis pasidžiaugė gimimo dienos proga gražiai pasikalbėjęs su ministre pirmininke I. Šimonytė. Vis dėlto jai, pasak profesoriaus, jokių patarimų nedavė.
„Ką jūs... Dabar prasidės čia patarimai. Niekam aš nedavinėjų patarimų, nes niekam jų nereikia“, – sakė V. Landsbergis.
Paklaustas, kaip reaguoja į nesibaigiančias diskusijas dėl jo kaip valstybės vadovo statuso, profesorius teigė, kad jis į nieką nepretenduoja.
„Aš į nieką nepretenduoju. Jei valstybei nereikia to dar papildomai pasakyti, kas pasakyta Konstitucijoje, – kad buvo toks aukščiausias valstybės pareigūnas. O ką dar prie to reikia pasakyti? Yra filosofų, kurie išvedžioja. Tegul išvedžioja sau, jei jiems tai aktualu. Aš žinau, ką aš dariau, kuo buvau, kuo dar esu, kol esu“, – akcentavo jis.
Jis teigė, kad kartais sveikata sušlubuoja, tačiau, kaip pats pažymėjo, šiuo metu jaučiasi gerai „pagal galimybes“.
Dar Sausio 13-ąją V. Landsbergis teigė išsiuntęs laišką buvusiam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, tačiau atsakymo nesulaukė.
„Aš nežinau, ar jis sureagavo, reikėtų jo paklausti, bet atsakymo aš jokio negavau. Gal jam ir neperdavė, gal jam neleido atsakyti. Ten yra viršininkai, kurie prižiūri“, – komentavo profesorius.
Į klausimą, kaip vertina tai, kad Rusija nutraukia bendradarbiavimą su NATO, V. Landsbergis teigė, jog tai – nieko naujo.
„Rusija vis labiau izoliuojasi nuo pasaulio, nutraukinėja ryšius, skelbia visokius grasinimus nuolatinius. Nežinau, ar jai taip iš tikrųjų blogai, kaip galėtų atrodyti. Gal tik apsimeta, kad jai taip blogai. Ir šiaip negali suprasti, nes bendravimas labai dažnai yra nenuoširdus, tu bendrauji su apgaviku – ar turi džiaugtis, kad jis toliau tave apgaudinėja? Iš Rusijos pusės tikslas yra tik priešui pakenkti, pažeminti, sunaikinti, suskaldyti ir atrodo, kad jiems niekas daugiau pasaulyje nerūpi“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Paprašytas duoti patarimą žmonėms šiais sudėtingais laikais, profesorius palinkėjo „nekvailioti“.
„Tikrai padėtis yra sudėtinga, nežinome, kas gali atsitikti rytoj ar poryt, gali būti, kad laiko mes turime nedaug, turėtume būti susitelkę, vieningi, rūpintis bendru reikalu, kuris yra Lietuvos saugumas, ramybė, galimybė dirbti savo kūrybos, statybos, žmonių gerovės darbą. Patys turėtume tam nekenti“, – teigė V. Landsbergis.
Visiems, pasak jo, turėtų rūpėti pandemija ir bendra gynyba.
„Tai yra priešas, kuris ištiko žmoniją, Europą, mus, bet tarpusavyje matome labai daug kenkimo, kad tik nebūtų bendros gynybos, susitarimų, kaip elgiamės“, – pastebėjo profesorius.
„Polinkis skųstis, kad yra negerai, visada buvo, bet tokio aršumo, kaip dabar tenka kartais girdėti, tai labai daug ir nėra buvę. Dabar kažkoks, atrodo, psichozės laikotarpis“, – tęsė V. Landsbergis.
Paklaustas, kokį turėtų gimtadienio norą, profesorius teigė, kad tokį pat, kaip turėjo ir jau miręs filosofas L. Donskis, – gyventi be pykčio.
„Tartis, kalbėtis, kurti, statyti be pykčio, nesidraskant, negriebiant vienas kitam už gerklės ir neplėšant akių“, – pridūrė V. Landsbergis.
