Kaip jie pasakojo „Delfi“ redakcijai, veiksmas vyksta Laisvės alėjoje, 63 numeriu pažymėtame name.

„Dar tarpukaryje statytame name yra keturi aukštai, viena laiptinė. Trijuose aukštuose yra 9 butai, I aukšte įsikūrusi batų parduotuvė „Dolita“. Mūsų nelaimei, ji atsisakiusi centrinio šildymo ir turi autonominį. Po parduotuvės grindimis eina mūsų butų šildymo paduodamasis ir grįžtamasis vamzdžiai. Jo išorinėje sienoje yra butų šildymo stovų vamzdžiai“, – pasakojo kauniečiai.

Pasak jų, ruošiantis šildymo sezonui, tai yra prieš mėnesį, juos aptarnaujantis administratorius „Mano būstas“ nustatė ir jo specialistas šilumininkas surašė defektinį aktą, kad parduotuvės grindys vienoje vietoje šlampa, tai yra trūkęs po grindimis einantis vienas iš šildymo vamzdžių ir praleidžia vandenį.

„Deja, viskas sustojo, darbai nebuvo atlikti, šildymas iki šiol nepradėtas. „Mano būstui“ bendros pagalbos telefonu namo gyventojai gal penkis kartus registravo gedimą, dar iki šildymo sezono pradžios, prašė susirūpinti.

Spalio 7 d. „Mano būstas“ gyventojams pranešė, kad gedimo negali pašalinti, nes mūsų namo „Dolitos“ patalpų savininkai neduoda leidimo patekti į patalpas ir atlikti remonto darbų, tai yra išardyti kelias keramikines grindų plyteles. Ir pasiūlė patalpas šildyti elektriniais šildytuvais. Žinoma, dėl to jie apgailestaujantys“, – apie gyventojams sunkiai protu suvokiamą sprendimą paaiškino būsto administratorius.

Tačiau, anot namo gyventojų, jiems gal nebuvo žinoma, kad jų namas yra senas, elektros instaliacija silpna, tad šildikliais apšildyti patalpų negalima, mat gali kilti ir gaisras.

„Name yra pagyvenusių žmonių, ligotų, mažų vaikų, vienam iš jų tik trys mėnesiai. Vaiko tėvai skundžiasi, kad gyvena šaltose patalpose, kurios pradėjo pelyti, bijo kad kyla pavojus susirgti chroniškomis ligomis, kurios gali padaryti neigiamą įtaką jų tolesniam gyvenimui ir vystymuisi.“

Kauno centras karantino metu
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Galiausiai kreipėsi į prokuratūrą

Vis dėlto šio namo gyventojai nusprendė nebelaukti ir patys kreipėsi ir į Kauno m. savivaldybės Būsto administravimo ir energetikos skyrių, kitas institucijas, tačiau jiems visi vienu balsu tvirtino, kad tai tik geranoriškumo reikalas, o einant teismų kelių ši bėda dar ilgiau užsitęstų.

„Į šią problemą įsijungė kelios organizacijos. Tačiau „Mano būsto“ veiklą turi kontroliuoti Kauno m, Savivaldybė, kuris mums konkurso tvarka parinko administravimo įmonę „Mano būstas“ (buvęs „Žaidas“), vis dar tyli. Reikalai nepajuda iš mirties taško.

Jei namo bendrasavininkis nesutinka jo patalpose pašalinti gedimo, tai gal reikia imtis teisinių priemonių priversti jį tai padaryti? O gal gedimas mažas ir tai jo nejaudina, tai gal atsukti šildymo vamzdį kol susitars? Jau praėjo trys savaitės nuo šildymo pradžios, tačiau Kauno m. centre esantys namo gyventojai šąla“, – situacijos absurdiškumu stebėjosi jie.

Galiausiai, anot kauniečių, į jų skundus sureagavo ir Kauno apygardos prokuratūra, kuri susipažino su gyventojų skundais ir esama padėtimi, o prokuroras Virginius Čirpus 2021 m. spalio 14 d. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šidlauskui išsiunė raštą.

„Jame daroma išvada, kad namo administratorius galimai netinkamai atlieka savo pareigas, numatytas LRV 2001 05 23 nutarime Nr. 603 „Dėl butų ir kitų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“, neužtikrina bendros namo inžinerinės sistemos funkcionavimo, dėl ko kyla pavojus gyvenamo namo gyventojų sveikatai ir turtui.

Prokuratūros teigimu, pagal Administravimo nusižengimo kodekso 349 str. nuostatas, Savivaldybei tenka tų funkcijų veiklos priežiūra bei kontrolė, taip pat pareiga bausti už nusižengimus namo administratorių. Pridedami ir gyventojų skundai su prašymu informuoti apie tikrinimo rezultatus prokuratūrą“, – nurodė namo gyventojai.

Pasak jų, laikas bėga, padėti gyventojams kol kas niekas neskuba, todėl namo gyventojai gyvena ne tik šaltose patalpose su baime dėl savo ir vaikų sveikatos, bet ir nežinioje.

„Padėkite „Mano būstą“ ir „Dolitos“ savininką skubiai rasti išeitį, sutaisius vidaus šildymo vamzdį pajungti šildymą“, – „Delfi“ redakcijos prašė jie.

Nesutarė dėl sutarties

„Delfi“ susisiekė su pagrindinėmis pusėmis šioje istorijoje ir paklausė, kodėl visa ši istorija, atrodytų, dėl paprasto gedimo turėjo pasiekti netgi prokuratūrą. „Mano būsto“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis komentavo, kad pagaliau problema pradėta spręsti.

„Svarbiausia „Mano BŪSTO“ užduotis – kad klientai namuose turėtų maksimalų komfortą ir nejaustų jokių trikdžių, susijusių su daugiabučio inžinerinių sistemų funkcionavimu. Mūsų specialistai dar prieš dvi savaites nustatė, kad name nėra šildymo todėl, jog įvykęs gedimas pirmame aukšte esančioje parduotuvėje. Tai įvertinę nedelsdami pasiūlėme parduotuvės šeimininkams pagalbą, kad kuo greičiau pašalintume gedimą ir atstatytume šilumos tiekimą visam namui. Deja, tačiau mūsų pasiūlymas buvo ilgai ignoruojamas – parduotuvė tiesiog atsisakė įsileisti meistrus.

Matydami, kad su parduotuvės, kurioje ir buvo nustatytas gedimas, šeimininkais sunkiai sekasi rasti kompromisą, namo gyventojams išdalinome elektrinius šildytuvus. Ir tik praėjusios savaitės pabaigoje vis dėlto pavyko įtikinti parduotuvės patalpų savininkus, kad jie leistų specialistams patekti į vidų ir atlikti būtinuosius remonto darbus. Mūsų darbuotojai gedimą tvarkė visą savaitgalį ir tikimės, kad jau artimiausiu metu šildymas namui bus atstatytas.

Tokiais ir panašiais atvejais visuomet raginame patalpų, kuriose fiksuojamas bendrų inžinerinių sistemų gedimas, savininkus būti sąmoningais ir bendruomeniškais bei leisti būsto priežiūros specialistams atlikti būtinus remonto darbus. Priešingu atveju atsisakymas leisti lokalizuoti avarijas sukelia aibę nepatogumų kitiems namo bendrasavininkiams ir gali turėti teisinių pasekmių“, – teigė jis.

„Dolitos“ direktorius Mindaugas Markevičius pateikė savo versiją, kodėl nepavyko kompromiso su „Mano būsto“ atstovais. Pasak jo, teiginys, kad jie atsisakė juos įsileisti, yra klaidingas.

„Pabrėžiame, kad teigti, kad mes atsisakėme įsileisti „Mano Būstas“ atstovus į patalpas Laisvės al. 63, Kaune yra klaidinga. Kaip tik elgėmės geranoriškai ir suprantame šildymo būtinumą namo gyventojams.

Užklausą apie tai jog yra netvarkingas šildymo vamzdis po mūsų salono grindimis gavome rugsėjo 28 d. Operatyviai reaguodami, dar tą pačią dieną užklausėme „Mano Būsto“ dėl šios situacijos. Taip pat, tą pačią dieną t. y. rugsėjo 30 d. „Mano Būstui“ pateikėme sutarties projektą kuriame aprašyta kas, kaip ir kada būtų tvarkoma“, – aiškino direktorius.

M. Markevičiaus teigimu, sutarties būtinumas yra įprasta praktika, o su identiška situacija jų įmonė buvo susidūrusi viename iš salonų Vilniuje. Ją taip pat išsprendė pasirašę susitarimą.

„Taigi, išsiuntus sutarties projektą jokio atsakymo iš „Mano Būsto“ negavome gana ilgai. Ir tik spalio 5 d. „Mano Būstas“ atsiuntė tokį patį raštą, kuris buvo atsiųstas rugsėjo 28 dieną. Jokių pasiūlymų ar komentarų dėl pateiktos sutarties iš „Mano Būsto“ nebuvo.

Tada vėl nusiuntę sutarties projektą paprašėme pakomentuoti ir laukėme. Galiausiai šių metų spalio 13 d. „Mano Būstas“ susisiekė su mumis, šalių atstovai aptarė sutarties punktus, suderinome ir pasirašėme sutartį spalio 15d. Vamzdžio tvarkymo darbai buvo pradėti spalio 17d.“

Direktorius teigė, kad šiandien t. y. spalio 18 dieną vamzdis yra sutvarkytas ir, jo žiniomis, šildymas namo gyventojams yra įjungtas.

„Pradėjo krapštyti“

„Delfi“ dar kartą susisiekė su šio namo gyventojais ir teiravosi, ar situacija iš tikrųjų pajudėjo iš mirties taško. Pasak jų, kol patys nesikreipė į visas institucijas, tol niekas nevyko.

„Tai dabar jau po truputėlį pradėjo krapštyti. Gavome tokį laiškelį, kad jau tas „Mūsų būstas“ pradelsė, kad anksčiau galėjo pradėti. <...>. Įsivaizduokite, kiek visko reikėjo, kad įsileistų ir pradėtų tvarkyti tą problemą.

Mes ketvirtą savaitę gyvename šaltyje. Dar šildymas nėra įjungtas, bet tikimės, kad greitu metu tai jau bus padaryta. Tačiau, kaip galima taip nežmoniškai elgtis?“, – stebėjosi vienas iš namo gyventojų.

Taip pat tikino, kad juos vis dar stebina toks nesiskaitymas su namo gyventojais, kurie taip ilgai turi gyventi šaltyje.