„VGT šiandien buvo pateikta atlikta studija iš vertintų ne vieno varianto. Priimtas ir įtvirtintas sprendimas nesteigti naujo poligono, o pasrinkti vystyti šiuo metu esamą Rūdninkų poligoną“, – po VGT posėdžio sakė D. Kuliešius.
Jo teigimu, Vyriausybei dabar rekomenduojama atlikti poveikio aplinkai vertinimo studiją ir kitus būtinus darbus, kad kitų metų pabaigoje Seime būtų galima įtvirtinti sprendimą dėl karinės infrastruktūros Rūdninkuose vystymo.
„Tai yra labai aktualus klausimas Lietuvos kariuomenei, kadangi trūksta mokymo vietų. Buvo keletas teritorijų vertinama, vertintos teritorijos ir kituose rajonuose, bet buvo pasirinktas Rūdninkų poligono atkūrimas ir vystymas“, – komentavo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad kariuomenė, vystant poligoną Rūdninkuose, sieks atliepti aplinkosauginius reikalavimus.
„Mes siekiame, kad būtų padaryta kuo mažesnė įtaka gamtai ir čia kariuomenė įvertino kitų šalių patirtį vystant poligonus panašiose vietose. Danijos poligonas, kuris įkurtas „Natūra 2000“ teritorijoje aktvyiai veikia, numatyti tam tikri apribojimai. Manau, kad kiekviename iš naujai steigiamų poligonų mes galime iš anksto atsižvelgti į aplinkosauginius reikalavimus ir juos įvykdyti“, – akcentavo A. Anušauskas.
Jo teigimu, įvairių sričių projekto vertinimas užtruks iki kitų metų rudens, vėliau teisinių niuansų dėl žemių perėmimo tvarkymas, kaip skaičiuojama, užtruks iki 2024 metų.
„Tuo metu prasidėtų poligono steigimas“, – paaiškino ministras.
A. Anušauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad Šalčininkų rajono meras yra išsakęs poreikį stiprinti infrastruktūros finansavimą
„Visiškai sutinkame, kad, steigiant poligoną, tie keliai, kurie juos Rūdninkų poligoną ir jo įtakoje esančias teritorijas, kelių tiesimui turės būti skiriamas dėmesys. Jie turės būti įrašyti, aš manyčiau, į prioritetinių kelių sąrašus“, – sakė ministras.
Negana to, pasak A. Anušausko, vietos bendruomenė poveikį pajus ir dėl naujų darbo vietų atsiradimo.
„Tačiau šioje teritorijoje nėra sodybų, privačių žemės sklypų, nėra gyvenančių gyventojų – tik už poligono teritorijos ribų“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas paaiškino, kad toks projektas reikalingas atgrasymui.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad tai yra galimybė išlaikyti karinių pajėgų parengtį bei stiprinti ryšius su sąjungininkais.
„Mes šį projektą matome kaip galimybę regionui – tiek kalbant apie paramą vietinei infrastruktūrai, keliams, tiek darbo vietoms, tiek galbūt investicijoms“, – komentavo parlamentaras.
A. Anušauskas taip pat pasakojo, kad visoje būsimo poligono teritorijoje laukia nemažai darbų, iš kurių vienoje zonoje reikia atlikti išminavimo darbus.
„Savo laiku, kai veikė tankodromas ir atikinių ruožas, tai nebuvo padaryta. Gyventojams tai tiesiogiai nekelia pavojaus, tačiau pradėjus poligono vystymą, tam tikroje teritorijoje reikės imtis aktyvesnių veiksmų, ją padarant nekensminga ir nepavojinga mūsų kariškiams“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Aplinkos ministras: tai turbūt racionaliausias kelias
Posėdyje dalyvavo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Noriu pritarti atliktai galimybių studijai, kurios metu buvo įvertinta eilė teritorijų dėl naujo poligono parinkimo. Be galo sunku Lietuvoje atrasti teritoriją, kuri sudarytų 150 kv. kilometrų bendros teritorijos, kuri nepaliestų ir neįskaudintų įvairių interesų – iš teritorijos zonos nebūtų iškraustyti gyventojais, nebūtų paliesta didele apimtimi privati nuosavybė, nebūtų paliesti inžineriniai tinklai, tokie kaip elektros tinklai, dujotiekio tiesimo linijos, nebūtų valstybinės reikšmės kelių ir kultūros paveldo objektų“, – paaiškino ministras.
Jo teigimu, pasirinkimas yra sudėtingas.
„Esamo poligono teritroijos plėtra yra turbūt racionaliausias kelias, kadangi ši teritorija yra jau paliesta karinės technikos ir žmogaus. Ji nėra kokia sengirė“, – sakė S. Gentvilas.
Ministras patikino, kad yra sutarimas, jog visas neigiamas poveikis bus kompensuotas, koks jis bebūtų.
„Kaip krašto apsaugos ministras pasakė, Europoje nėra priešpriešos tarp poligonų ir saugomų teritorijų. Mes Lietuvoje turime poligonų, kurie yra suagomose teritorijose. Kai kurioms saugomoms teritorijoms poligonų veikla iš esmės kartais yra užuovėja nuo ūkininkavimo miškuose ar aktyvesnio žmogaus dalyvavimo“, – teigė aplinkos ministras.
S. Gentvilas paaiškino, kad poligonas nebus aptvertas ir ten žmonės, kai nevyks mokymai, lankytis galės.
„Poligonas šiuo metu apima septynias saugomas teritorijas. Absoliuti dauguma jų bus iš esmės nepaliestos. Kartu su Vyriausybe jau kitų metų biudžete mes numatysime šių teritorijų saugomų vertybių patikslinimą, suderinsime jį su Europos Komisija. Nebus vienasmenių valstybinių veiksmų“, – akcentavo jis.
