Išplatintose penkių puslapių gairėse aptariama, kodėl yra svarbu naudoti lyčiai jautrią kalbą. Teigiama, kad „orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė.“

Foto: DELFI

Nurodoma, kad dėl to svarbu, jog „administracinis, akademinis ir pedagoginis bendravimas žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei. Šis kalbinis ir kalbinio elgesio jautrumas ir sąmoningas įsipareigojimas jam numato įvairių tipų universitetinės komunikacijos dalyvių pastangas administravimo, darbo, mokslo ir studijų srityse reflektuoti savo kalbinius pasirinkimus ir rinktis formas, palaikančias lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatą.“

VU teigimu, lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatas įtvirtina tokie VU dokumentai: Vilniaus universiteto Statutas; Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodeksas; Vilniaus universiteto Įvairovės ir lygių galimybių 2020—2025 metų strategija.

Vis dėlto pabrėžiama, kad „universitetas ir jo bendruomenė įsipareigoja lyčiai jautriai kalbai, tačiau joks formalus šios srities reguliavimas neegzistuoja ir VU nesiekia jos reglamentuoti. Tai pirmiausia asmeninių pasirinkimų reikalas, komunikacinių bandymų ir jautrios reakcijos į mūsų pasirinkimus zona. Niekas negali nurodyti, kokias būtent lyčiai jautrios kalbos formas ir kokia apimtimi vartoti, tačiau iš VU bendruomenės narių tikimasi kalbinio sąmoningumo.“

Pateikiama ir pavyzdžių, kaip būtų galima rašyti, kad nedominuotų vien vyriškos giminės formos. Teigiama, kad egzistuoja trys pagrindinės jautrumo lyčiai kalbinės strategijos: nuoseklaus lyties žymėjimo, lyties žymėjimo intervencijų ir tokio žymėjimo vengimo strategijos.

„Nuoseklaus lyties žymėjimo strategija reiškia, kad pasirenkama skirtingu laipsniu žymėti lyties variantiškumą/lygybę žodžiu ir raštu visais ar dauguma atveju. Visiškai nuoseklus šios strategijos taikymas kartais atrodo perkraunantis tekstą ir kalbėjimą, bet jos šalininkams svarbiausias atrodo nuoseklumas.

Lyties žymėjimo intervencijų strategija reiškia, kad renkamasi tikslingai rodyti ankstesnių konvencijų tariamą neutralumą ir ardyti jas; ši strategija paprastai derinama su pirmąja. Ji taikoma pasirinktinai, taškiniu būdu, pabrėžiant ne tiek jautrumo lyčiai nuoseklumą, kiek kritinį santykį su tam tikromis konvencijomis (pvz., vyriškosios giminės neutralumu).

Vengimo strategija reiškia, kad sakytinėje ir rašytinėje komunikacijoje vengiama nuorodų į auditorijos, pašnekov|i|ų ar korespondent|či|ų lytį: formos, kuriose lyčių/giminės skirtumai pranyksta (pvz., tyrimo dalyvių teigimu), formų trumpinimas raštu, praleidžiant giminę žyminčias galūnes (pvz., visų stud. pažymiai turi būti suvesti iki ), beasmenės formos (pvz., apklausoje teigiama, kad vietoj apklausos dalyviai teigia, kad ) ir pan.“, – taip paaiškinama VU pateiktose gairėse.

Teigiama, kad tokios „strategijos paprastai yra derinamos ir reikalauja sąmoningumo ir kalbinio kūrybingumo iki tampa patogios ir įprastos“.

Pateikiami tokie pavyzdžiai: „Kiekviena ir kiekvienas iš mūsų, būdami unikalūs savo gebėjimais, individualia, socialine ir kitokia patirtimi, esame įvairovės dalis“. Taip pat: Mielos studentės ir mieli studentai / gerbiami kolegos ir gerbiamos kolegės, sveikinu <...>, tyrimo dalyviai ir dalyvės teigia.“

Pateikiamas dar vienas pavyzdys, kai galima naudoti skliaustus, pasvirąjį brūkšnį, ilgąjį apatinį brūkšnį ir kitus ženklus: („žiūrov(i)ų apklausa parodė“, „statistinis respondentų_čių pasiskirstymas“, „visų fakultetų darbuotojas/us pakviesime skiepytis“, „kiekviena (-as) Universiteto bendruomenės narė (-ys) gali naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis nepaisant jokių skirtumų“, ir pan.).

Taip pat pateiktas dar vienas paaiškinimas, kad „intervencinis lyties/giminės žymėjimas susijęs su intensyvesniu ankstesnės konvencijos atsisakymu. Jis gali vykti leksikos lygmenyje, kai kuriami nauji žodžiai arba jų variantai: pavyzdžiui, žmoga taiko į žmogaus kategorijos kaip ilgą laiką sutapusios su vyriškuoju subjektu kritiką.“

Teigiama, kad „kai kurie tekstai nuosekliai renkasi moteriškąją giminę toje vietoje, kur įprastai neutralumo teisėmis būna vyriškoji: „visos rinkimuose dalyvaujančios partijos paskelbė savo ministrių kabinetus“; „analitinės filosofijos atstovės mano, kad“.

Gairėse aiškinama, kad „lyčiai jautri kalba nesusijusi su kalbos gramatikos keitimu. Ji veikia kalbinio elgesio ir etiketo srityje, kuri nuolat kinta kartu su visuomene ir turi daug variantų.“

Pripažįstama, kad šis apsisprendimas yra ideologinis, mat tokiu būdu siekiama „pakeisti ilgą laiką gyvavusią ir laikyta norma konvenciją, kad vyriškoji giminė yra neutrali. Nepaisant to, kad ši konvencija buvo kone automatizuota ir aptinkama visur nuo akademinių tekstų iki profesijų klasifikatorių, ji ideologiška ir dažnu atveju diskriminuojanti. Tad pasirenkamas kitoks – lygybės – idealas.“

Kvestionuojamas ir klausimas, kad yra tik dvi lytys. Todėl, rašoma gairėse, tarp Vilniaus universiteto bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris/vyras) lyties ir gramatinės giminės sistemos.

Foto: Ekranvaizdis

„Mūsų spėjimas remiantis išore gali būti klaidingas. Todėl vadovaujantis bendru pagarbos principu bendraujant žodžiu ir raštu vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus.“

„Delfi“ paprašė pakomentuoti VU atstovų, kodėl buvo nuspręsta parengti tokias gaires universiteto bendruomenės nariams. VU Organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorės dr. Ritos Rekašiūtės Balsienės teigimu, tiek ankstesniame Vilniaus universiteto 2018-2020 m., tiek dabartiniame 2021-2025 metų strateginiame plane vienas pagrindinių išsikeltų tikslų yra atvirumas lygybei ir įvairovei.

„ Siekiant šio tikslo Vilniaus universitete buvo patvirtinta Lygybės ir įvairovės strategija: ČIA, o lyčiai jautrios kalbos gairės atsirado kaip šios strategijos įgyvendinimo dalis.

„Lyčiai jautrios kalbos rekomendacijos nėra formalus šios srities reguliavimas ir VU nesiekia jos reglamentuoti. Tai – pirmiausia asmeninių pasirinkimų, komunikacinių bandymų ir jautrios reakcijos į mūsų pasirinkimus zona. Niekas negali nurodyti, kokias būtent lyčiai jautrios kalbos formas ir kokia apimtimi vartoti, tačiau iš VU bendruomenės narių tikimasi pagarbaus kalbinio sąmoningumo.

Todėl šios rekomendacijos tikrai nesikėsina į minties laisvę, jos suprantamos kaip bendruomenės kvietimas surasti savo būdą nediskriminuojančiai komunikuoti žodžiu ir raštu, diskutuoti ir reflektuoti lygybės ir įvairovės temomis universitete“, – teigė VU atstovė.

Sulaukė pašaipų

Tačiau toks VU siekis, kad bendruomenės nariai labiau naudotų lyčiai neutralią kalbą viešojoje erdvėje sulaukė ir tam tikrų pašaipų. Kai kuriems interneto komentatoriams užkliuvo siekis, kad nebūtinai egzistuoja tik dvi lytys ir vienas iš jų komentavo taip: „Kaži ką VU biologijos ir medicinos mokslų profesoriai pasakytų apie gairėse minimas daugiau nei 2 lytis? Ar tikrai šita įstaiga verta vadintis universitetu?“.

Kiti teigė, kad sovietiniai gimimo liudijimai gali tuoj praversti: „Nesitikėjau, kad gyvenime pravers mano gimimo liudijimas, ant kurio puikuojasi kūjis su pjautuvu grįžtam į senus „gerus“ laikus?“.

Pasitaikė ir siūlymų pervadinti Vilniaus universitetą senuoju komunistiniu pavadinimu Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vardo Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Vilniaus univerka. Buvo ir pasiūlymų tiesiog nukąsti galūnes, kad niekas neįsižeistų – Viln. Univer.

Darius Trečiakauskas

Daugiausiai kritikos tokiam sprendimui išsakė Lietuvos tėvų forumo atstovas D. Trečiakauskas, kuriam pasirodė, kad šiuolaikinių studentų dvasia nebėra tokia maištinga.

„Labai neigiamai vertinu. Jeigu dabar kažkas jus pradėtų vadinti ne Joginte, o Jogintu arba Jogint be galūnės? Kaip tada būtų? Juokingai skamba, kai bandoma paneigti tiesiog gamtos dėsnį ir pasakyti, kad nėra vyrų ir moterų, o visi – belyčiai.

Tai neturi nieko bendro nei su mokslu, nei su niekuo. Keista, kai akademinė institucija priima sprendimus, kurie visiškai neturi nieko bendro nei su akademiniu pagrindimu, nei su logika, nei su realiu gyvenimu“, – tikino jis.

D. Trečiakauskas kritikavo ir kai kurių VU narių bandymus neleisti dėstytojams išsakyti asmeninės nuomonės tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, dėl Stambulo konvencijos ar LGBT+. Jo teigimu, studentija visada buvo laisvės ir laisvos saviraiškos priešakyje.

„Dabar mes matome, kad kažkaip išauginta ne studentų, o teliukų karta, kurie nesugeba pakovoti už savo teises. Taip pat, kaip matome, jų ne tik teisės, bet ir nuomonė pradedama cenzūruoti. Kitaip sakant, žmogus, turintis savo nuomonę, nesutampančią su vienintele teisinga kaip buvo sovietiniais laikais komunistų partijos ideologija, automatiškai yra liaudies priešas ir jam ne vieta tarp tokių pažangių žmonių. Šiandien matome, kad vyksta tas pats.“

Kalbėdamas apie gaires, D. Trečiakauskas stebėjosi, kaip akademinė institucija galėjo priimti ideologinį sprendimą.

„Ar žinote bent kokį logišką pagrindimą tokiam dalykui? Visur visi užsirašo, kad yra educated vaccinated ir vaccination is our future, viską nori grįsti mokslu ir staiga tokie sprendimai, kurie visiškai neturi nieko bendro su mokslu.

Negalima ideologizuoti laisvos žmogaus pasirinkimo valios, jo minties, jo saviraiškos, jo galvojimo būdo, jo kalbos. Manau, kol tai nėra kažkam įžeidimas ar grasinimas smurtu“, – apibendrino jis.