A. Bilotaitė teigė, jog fizinis barjeras turi būti įtvirtinta kaip priemonė ginantis tiek sako, tiek išorinių sienų saugumą.

„Turi atsirasti pokyčiai ES teisėje, leidžiantys šalims narėms imtis atitinkamų veiksmų – ginti savo sienas ir neleisti tokioms šalims kaip Baltarusija piktnaudžiauti mūsų teisine sistema“, – po susitikimo su prezidentu surengtoje spaudos konferencijoje teigė ministrė A. Bilotaitė.

Anot ministrės, juos palaiko 14 Europos Sąjungos (ES) šalių.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos ir vienuolikos ES valstybių narių – Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos – vidaus reikalų ministrai, teigiama ministerijos išplatintame pranešime spaudai.

Spalio 8 d. vykusio ES Vidaus reikalų tarybos posėdžio metu palaikymą išreiškė dar Rumunija bei ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija. Taigi, daugiau kaip pusė – 14 ES valstybių narių – siekia būtino pokyčio ES teisėje.

EK adresuotame laiške pabrėžiama būtinybė stiprinti ES išorės sienų apsaugą, fizinio barjero įrengimui ties ES išorės sienomis skirti ES finansavimą ir užkirsti kelią nedemokratiniams režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema.

Pasiūlymai, kaip reikėtų keisti ES teisę, kad valstybės narės, gindamos nacionalinį saugumą, galėtų veikti greitai ir proporcingai grėsmei, Lietuvos iniciatyva buvo parengti dar rugsėjo mėnesį. Tuomet vidaus reikalų ministrė ir pakvietė ES šalis nares vienytis ir kartu siekti greitesnių pokyčių. Per kelis mėnesius įvyko per 40 dvišalių ir daugiašalių ministrės susitikimų su ES ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų atstovais.

Spalio 8 d. Lietuvą pasiekė pirmoji EK finansinės paramos dalis – beveik 30 mln. eurų – neteisėtos migracijos krizei suvaldyti. Tai yra Vidaus reikalų ministerijos derybų su EK rezultatas. Iš viso EK Lietuvai skyrė 37 mln. eurų paramos.

EK skirtomis lėšomis bus padengtos Lietuvos patirtos išlaidos, susijusios su migrantų apgyvendinimo vietų saugumo užtikrinimu, maitinimu, švietimu, taip pat su migrantų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, prieglobsčio procedūromis, kitomis būtinomis paslaugomis. Be to, šios lėšos bus skirtos pareigūnų atlyginimų priedams padengti.

Prasidėjus migracijos krizei Lietuvai sulaukė visokeriopos ES šalių pagalbos – diplomatinės, ekspertinės, finansinės ir humanitarinės. Pagal ES civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 18 šalių. Iš Čekijos Lietuva sulaukė finansinės paramos – 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų), o iš Kipro – 20 tūkst. eurų kovai su neteisėta migracija ir išorinei ES sienai saugoti.