Dar spalio 6-ąją Kamianeco rajone, Bresto apskrityje apsilankęs Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius kartojo tą patį, ką darė per tokius vizitus pasienio užkardas pastarąsias savaites: guodėsi režimui lojaliems televizijos kanalams dėl esą nesuprantamo, necivilizuoto Vakarų elgesio, kvietė „problemą spręsti diplomatinėmis priemonėmis“, kurio ES šalys – Baltarusijos kaimynės esą net nenori girdėti ir perspėjo, kad viskas gali būti tik blogiau.
Esą po to, kai į Lietuvą atvyko ir savo rekomendacijas kovoje su neteisėta migracija iš Baltarusijos pateikė NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komanda, neatmestina, kad tokios rekomendacijos gali privesti prie eskalacijos. Kol kas Minsko režimas mėgaujasi vaizdais ir žiniomis iš Lietuvos, Lenkijos pasienių, kur dėl susidariusios padėties vis daugiau kritikos ES narėms, o ne režimui Minske aidi iš Briuselio.
O iš paties A. Lukašenkos šia tema – įtartina ir net paradoksali tyla: dar pernai jis vengė kalbėti apie koronaviruso pandemiją, netgi ją neigė, o dabar neteisėto Baltarusijos lyderio darbotvarkėje – ekonominiai klausimai bei kova su koronavirusu, tačiau nė žodžio apie situaciją pasienyje. Ji netrukus gali smarkiai pablogėti.
Padėtis pasienyje tik blogės
Ir taip sudėtinga padėtis pasienyje su Baltarusija kol kas, regis, labiausiai neramina Lenkiją, kurią pastaraisiais mėnesiais užplūdo tūkstančiai migrantų. Nuo rugpjūčio mėnesio Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje buvo užfiksuota 16 tūkst. bandymų neteisėtai pereiti sieną, nurodė Lenkijos pasienio agentūra. Iš jų 5 tūkst. įvyko spalio mėnesį.
Kaip ir Lietuva, pasienio apsauga per vėlai susirūpinusi Lenkija skubina statyti sieną, kuri sustabdytų iš Baltarusijos atvykstančius migrantu. Manoma, kad sienos su judesio detektoriais statyba kainuos 353 milijonus eurų.
Tačiau ES, o ir pačiose Lenkijoje bei Lietuvoje vis daugiau kritiško dėmesio susilaukianti migrantų neįsileidimo bei išstūmimo taktika netrukus gali susidurti su padažnėjusiomis situacijomis, kai vėstant orams migrantų grupės atsidurs niekieno žemėje – tarp dviejų valstybių sienos.
Tokių atvejų jau dabar netrūksta, tačiau oficialiai A. Lukašenkos pasirašytas sprendimas įšaldyti readmisijos sutarties galiojimą – tokius ketinimus autoritarinis šalies lyderis anonsavo dar rugsėjį, tad parlamento procedūros tebuvo formalumas. Dokumentas esą parengtas „kaip atsakas į nedraugiškus ES ir jos valstybių narių veiksmus Baltarusijos atžvilgiu“.
Iki šiol ne kartą pasitaikę atvejai, kai vieni į kitus žiūrintys lietuvių arba lenkų bei jiems talkinančių šių šalių karių iš vienos pusės ir baltarusių pasieniečių bei jėgos kitų struktūrų atstovai gali dažnėti. O tai reiškia ir potencialių susidūrimų rizikos augimą – pasienyje jau nesyk aidėjo šūviai, skelbta apie migrantų žūtis.
Tai, apie ką užsiminė Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius A. Volfovičius taip pat nėra eilinis bauginimas iš Minsko – kol kas dar nebuvo įgyvendinti A. Lukašenkos grasinimai dėl ginkluotų migrantų perėjimo per sieną.
Tačiau pats A. Volfovičius yra ne šiaip formalios institucijos vadovas, o buvęs šalies ginkluotųjų pajėgų vadas: gimęs Rusijoje ir aukštuosius mokslus baigęs Maskvoje jis yra ne šiaip lojalus režimo atstovas, bet ir turintis ryšių su aukštais rusų generolais, o taip pat kartu išvystęs hibridinio karo strategiją, kuri buvo išbandyta per 2017-ųjų pratybas „Zapad“.
Lukašenkai jau padeda ir Putinas
Kad Baltarusija vis labiau įsidrąsina ir migrantus nebijo siųsti ne tik į Lietuvą, bet ir į gerokai didesnę bei galingesnę Lenkiją galėjo atrodyti keista dar prieš kelis mėnesius. Tačiau lenkams tai jau nebėra netikėta: kaip ir Lietuvoje dėl A. Lukašenkos hibridinės atakos pirštais badoma ne tik į Baltarusijos, bet ir į Rusijos pusę.
Augant naftos, dujų kainoms ir Europai drebant dėl ypač šaltos, brangiai atseisiančios žiemos Rusija vėl įgijo kelis metus neturėtų kozirių ir gali šantažuoti ES tiek dujų, naftos svertais, tiek kitais būdais, pavyzdžiui, migrantų krize. Bent jau tuo įsitikinęs Lenkijos Specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas Stanislawas Žarynas.
Jis interviu Lenkijos valstybinei televizijai pareiškė, kad didelė dalis Baltarusijos-Lenkijos pasienyje atsidūrusių migrantų yra bendros, koordinuotos Rusijos ir Baltarusijos režimų operacijos dalis – esą „Maskva yra vienas tranzitinių punktų migrantams“.
„Mes taip pat žinome, kad nuo rugsėjo naudojami ir Rusijos geležinkeliai, kurie sujungia miestus su Baltarusijos Vakarų regionais. Net kai kurie migrantai prisipažino, kad juos siunčia ir rusai. Turime tvirtų įrodymų dėl Rusijos vaidmens tame, kas vyksta“, – tikino S. Žarynas. Jo teigimu, naujas migracijos kelias buvo išbandytas rugsėjį, prasidėjus Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“. Ir nors Rusija neigia savo vaidmenį, viskas vyksta ne be paties V. Putino palaiminimo.
Kremliaus ir KGB ranka
Dar daugiau, pasak S. Žaryno, šiuo metu Baltarusijoje susikaupęs tam tikras migrantų „rezervuaras“ – savo valandos prasmukti į ES „laukia apie 14 tūkst. žmonių“. Anot Lenkijos pareigūno, jo šalis siekia, kad Baltarusijos režimas „pats paspringtų migrantais“, tačiau didesnę viltis dedama į stipresnę pasienio apsaugą.
Tad net jei dalis šių migrantų kol kas šmirinėja pačios Baltarusijos miestuose, tikėtina, kad dalis jų bandys prasmukti žiemą, o vėliau – ir pavasarį. O kartu su migrantais lenkai jau susidūrė ir su kita problema – Baltarusijos žvalgyba KGB, kuri yra visiškai priklausoma nuo Rusijos slaptųjų tarnybų, kaip įtariama užverbavo mažiausiai vieną buvusį lenkų pasienietį.
Praėjusią savaitę Lenkijos kontržvalgybininkai, anot S. Žaryno, per specialią operaciją sulaikė Lenkijos pilietį, kuris, kaip įtariama, dirbo KGB. Ir nors pats sulaikytasis Lenkijos pasienio tarnyboje nedirba nuo 2001, jis, kaip spėjama, išlaikė daug kontaktų su esamais kolegomis, žino pasieniečių darbo specifiką, procedūras ir buvo neatsitiktinai sulaikytas migrantų krizės kontekste.
Pasak S. Žaryno, A. Lukašenkos tikslas esą yra visiškai akivaizdus: destabilizuoti ES ir ją įbauginus priversti nusileisti, atšaukti sankcijas – ir taip problemų dėl dujų kainų bei tiekimo žiemą turėsianti Bendrija gali būti linkusi išklausyti „netikėtą tarpininkavimo pasiūlymą iš Maskvos“.
