Rudelienė tiki projekto sėkmė: ateityje bus diskusijos ir dėl privataus sektoriaus
Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Edita Rudelienė teigia, kad šis projektas ir bendrai vadinamasis Šeimų paketas skatina šeimas turėti daugiau vaikų, padeda tėvams siekti karjeros ir turi kitų privalumų.
„Aš manau, kad kiekviena šeima pasirinks, kaip jiems elgtis, nes grįžti į darbą nėra būtina. Yra galimybė pasirinkti“, – sakė E. Rudelienė.
Paprašyta pakomentuoti kontrargumentus dėl diskriminacijos, liberalė teigė su tuo nesutinkanti.
„Pirmiausia mes nereguliuojame privataus sektoriaus – privačiame sektoriuje gali būti susitarimai dėl darbdavio ir darbuotojų. Žinau, kad kai kuriose įmonės šiandien dienai yra tokie dalykai kaip vaikų kambariai, ko nėra valstybiniame sektoriuje“, – atkreipė dėmesį E. Rudelienė.
Jos teigimu, diskutuoti dėl keturių darbo dienų savaitės ir privačiame sektoriuje, taip pat galima.
„Manau, kad diskusijos ateityje tikrai bus“, – sakė politikė.
E. Rudelienė teigė, kad, jei iniciatyva bus įgyvendinta, reikės įvertinti, kiek šeimų pasinaudos tokia galimybe.
„Reikia įsivertinti tai, kad tie žmonės augina vaikus ir jų išvis darbe nėra, ir jų darbas kažkam atitenka“, – pastebėjo parlamentarė.
Ji taip pat kalbėjo nemananti, kad sprendimas gali paskatinti neįdarbinti jaunų žmonių be vaikų.
„Dažnai Lietuvoje kalbama apie tai, kad reikia palaikyti šeimas, kad mes norime daugiau vaikų šeimose, bet iš kitos pusės lyg patys bijome priimti bet kokį įstatymą, tarsi bus negerai. Aš manau, kad bus gerai, jaunos šeimos šiuo atveju bus pastiprintos“, – sakė E. Rudelienė.
Be to, kaip atkreipė dėmesį politikė, teigiamos patirtys po tokių sprendimų yra fiksuojamos ir kitose valstybėse.
Įmonės, įgyvendinusios panašią praktiką, atstovė: daugybė privalumų
Vilniaus šilumos tinklų Keturių darbo dienų projekto vadovė Gintarė Belousienė pasakojo, kad įmonėje tokią praktiką įgyvendino praėjusiais metais.
„Inicijavome bandomąjį projektą – tai buvo pasibandymui, ar realu sutilpti į keturias dienas, ar nerealu. Nedidelė dalis mūsų padalinių startavo dirbti keturias darbo dienas. Išmatavę veiklą, išsitestavę, supratome, kad tikrai realu“, – teigė G. Belousienė.
Jos teigimu, dalis padalinių ne tik pasiekė savo įprastus efektyvumo rodiklius, bet net juos ir pranoko.
„Tai nuo 2021 m. sausio mėnesio net 80 proc. mūsų kolegų dirba keturias darbo dienas“, – sakė Vilniaus šilumos tinklų atstovė.
G. Belousienė sakė, kad per dešimt tokios praktikos mėnesių įmonė pastebėjo teigiamus dalykus.
„Savo veiklos efektyvumą išauginome 23 procentais“, – pasakojo laidos dalyvė.
Ji atkreipė dėmesį, kad patys darbuotojai pradėjo siūlyti idėjas, kaip per keturias darbo dienas efektyviai atlikti darbą.
„Šviežiausia statistika – sulaukėme 348 idėjų, kaip galima dirbti efektyviau, 131 idėja jau yra įgyvendinta ir tai virsta į daugiau nei 10 tūkst. valandų per metus. Patys darbuotojai ieško efektyvumo“, – sakė G. Belousienė.
Dar vienu tokio projekto privalumu pašnekovė įvardijo tai, kad 57 proc. darbuotojų, kaip nurodė patys, jaučia mažiau streso bei labiau pailsi.
„Taip pat kitas labai teigiamas aspektas, – galime pritraukti aukštos kvalifikacijos žmonių“, – teigė G. Belousienė.
Kaip parodė įmonės apklausa, net 84 proc. naujai įsidarbinusių darbuotojų nurodė, kad galimybė dirbti keturias darbo dienas tapo lemiančiu veiksniu nusprendžiant pasirinkti darbą Vilniaus šilumos tinkluose.
„Tai labai patrauklu žmogui“, – sakė G. Belousienė, paaiškinusi, kad atlyginimai dėl tokio projekto darbuotojams nesumažėjo.
Jos teigimu, eiti šiuo keliu padrąsino ir pandemija.
„Žmonės per pandemiją yra labiau linkę prisitaikyti prie naujovių. Išmokome kitaip dirbti, darbo vieta, galbūt priemonės pasikeitė“, – komentavo laidos dalyvė.
Radišauskienė: tokie sprendimai turi ekonominių pasekmių
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė teigė, kad lieka klausimas, ar apie keturių dienų darbo savaitę turėtų galvoti ir privatus sektorius.
„Jeigu viešasis sektorius norėjo susitarti dėl tam tikrų galimybių, jis neseniai turėjo nacionalinės kolektyvinės sutarties derybas, tai kodėl ten gi nebuvo galima susitarti dėl papildomų garantijų tokiems darbuotojams“, – svarstė pašnekovė.
Ji teigė, kad kartais tokie paskatinimai kai kurių grupių darbuotojams nepritraukia profesionalų.
„Mes matome, kad papildomos garantijos, deja, neskatina tuos žmonės įtraukti į darbo rinką, o atvirkščiai – tie žmonės dažnu atveju tampa nelabai paklausūs darbo rinkoje“, – pasakojo E. Radišauskienė.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad darbo santykiai Lietuvoje ir taip yra pakankamai lankstūs.
„Mes galime dirbti ir nuotoliu ir turėti lanksčius darbo grafikus“, – sakė E. Radišauskienė.
Jos teigimu, tokie sprendimai turi ir ekonominių pasekmių.
„Pirmiausia, ką reikėtų padaryti, tai būtent suskaičiuoti, kokia yra nauda, o kokie viso šio pasiūlymo kaštai. Pasiūlymas yra patrauklus liaudžiai, bet klausimas, kaip su juo reikėtų gyventi“, – teigė laidos dalyvė.
Savickas: apie tai būtina pradėti kalbėti ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui
Seimo narys Lukas Savickas teigė, kad tokia iniciatyva yra sveikintina.
„Ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui apie tai būtina pradėti kalbėti dėl to, kad matome, jog vis daugiau ir daugiau pridėtinės vertės sukuriama nebe darbuotojų rankomis ar jų pastangomis darbo vietose, bet vis labiau tai padaro kapitalas ir jo lėšomis sukurtos technologijos“, – komentavo Seimo narys.
Dėl to, pasak jo, trumpesnis darbo laikas yra svarbus klausimas.
„Diskusija yra savalaikė, tačiau ne visai pataikyta su forma“, – pastebėjo L. Savickas.
Visgi, jo nuomone, tokia iniciatyva turėtų išryškėti kolektyvinių derybų metu, bet galioti visiems.
„Tai yra realus pasibandymas tam tikrą laikotarpį, kuris duotų pirmąsias indikacijas, kaip galėtų realiai atrodyti keturių darbo dienų savaitė visiems dirbantiesiems, nepriklausomai viešąjame ar privačiame sektoriuje“, – sakė politikas.
Dėl to, kaip pažymėjo L. Savickas, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ tikriausiai siūlys tokią idėją – keturių darbo dienų savaitę įgyvendinti visiems.
