Moters teigimu, šiuo metu jos šeima jaučiasi atsidūrusi absurdiškoje ir pavojingoje situacijoje.

„Nors šalyje turime vakcinų perteklių, o nepasiskiepijusius pritraukti bandoma įvairiomis priemonėmis, savo ir artimųjų sveikata nesirūpinantys žmonės pasiskiepyti negali. Mano Tėvelis, kuriam netrukus sukaks 70 metų, kaip ir visa šeima, yra pasiskiepijęs abiem vakcinos dozėmis.

Po antros dozės praėjus 4,5 mėnesių atliktas antikūnių tyrimas parodė, kad jų Tėvelio organizme yra, bet labai mažai. Įvertinus bendrą fizinę būklę ir gretutines ligas, šeimos gydytoja rekomendavo nedelsiant pasiskiepyti trečiąja – stiprinančiąja – vakcinos doze“, – teigė ji.

Pasak jos, abejonių nebuvo, mat mato ir supranta, kad gretutinės ligos, fizinė būklė ir amžius gerokai didina tikimybę sunkiai susirgti.

„Tačiau bandant užsiregistruoti skiepui, sistema be jokių kompromisų metė informaciją, kad iki numatytos datos, t. y. praėjus 180 dienų po antros dozės, dar reikia palaukti pusantro mėnesio. Tą pačią informaciją pateikė ir 1808 linijos konsultantai – teisės aktai nenumato išimčių.

Tačiau likę pusantro mėnesio – beveik 50 dienų – ženkliai padidina tikimybę užsikrėsti ir susirgti. Kai kiekvieną dieną matome statistiką, kad gretutinių ligų turintys žmonės, net ir pilnai vakcinuoti, atsiduria ligoninėje, kodėl reikia įsikibus laikytis šešių mėnesių termino?“, – retoriškai klausė moteris.

Jos teigimu, šeimos gydytojai geriausiai mato ir žino savo pacientus, antikūnų testai gali padėti nustatyti, kurie gali laukti, o kuriems trečiosios dozės reikia iš karto.

„Lankstumas ir greitis – štai kas gali padėti išgelbėti gyvybes. Tikiu, kad panašių situacijų yra daugiau – šiuo atveju sprendimų reikia ne dėl išmokų, o dėl lankstumo. Mes norime skiepytis. Pasilikite savo 100 Eurų – duokite skiepą!“, – prašė ji.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Svarsto kai kam sutrumpinti trečios dozės laukimą

SAM atstovas spaudai Julijanas Gališanskis komentavo, kad šiuo metu yra parengtas ir derinamas toks siūlymas, kad „trečiąja COVID-19 vakcinos doze, naudojant COVID-19 vakciną Comirnaty, gali skiepytis 12 m. ir vyresni pacientai, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.“

Kitus asmenis, teigė jis, planuojama skiepyti po pilnos vakcinacijos praėjus ne mažiau kaip 180 dienų.

„Delfi“ primena, kad Seimas spalio 12 d. uždegė žalią šviesą įstatymo projektui, kuriuo iki gruodžio

suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID–19 vyresniems nei 75 metų žmonėms bus skiriama 100

eurų išmoka.

Opozicijos pateiktam pasiūlymui praplėsti išmokų gavėjų ribas Seimas nepritarė, jis buvo atmestas. Prieš Seimo posėdį skirtingų parlamento frakcijų nariai vieningos nuomonės dėl šio projekto neturėjo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu projektu, 100 eurų išmoka būtų skiriama, jei šios amžiaus grupės žmonės iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

Pagal projektą, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nė viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.

Taip pat išmoka būtų mokama 75–erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos. Minima 100 išmoka būtų skiriama vieną kartą.

Kaune vakcinuojami 80 metų sulaukę ir vyresni gyventojai
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.

Klausimą Seimo salėje pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, jog šis sprendimas gal ir nėra tobulas, tačiau šiai dienai itin reikalingas.

„Šis projektas teikiamas tikrai ne iš didelio džiaugsmo, o iš realybės suvokimo, kur mes šiandien esame. Gal sprendimas nėra tobulas ir etikos prasme, klausimų yra, bet manome, kad turime priimti visus sprendimus tam, kad kuo daugiau žmonių iš rizikos grupės būtų apsaugoti ir mes patirtume kuo mažiau jų netekčių“, – kalbėjo ministrė M. Navickienė.

Ministrė teigė, jog ši priemonė turėtų būti tikslinga. „Ir jei kitomis priemonėmis mums nepavyksta tų žmonių sumotyvuoti, teikiama ir šią priemonę, tikėdamasi, kad bent dalį žmonių tai padės įtikinti priimti sprendimą skiepytis“, – kalbėjo politikė.