Adomėnas: Taivano saugumas yra ir Lietuvos saugumo klausimas
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigė, kad kai ši Vyriausybė pradėjo darbą praėjusių metų pabaigoje, tuo metu vyko stiprėjančios represijos prieš laisvės kovotojus Baltarusijoje, šalia veikė šia krize besinaudojanti Rusija ir vyravo įtempti Kinijos bei JAV santykiai.
„Reikėjo atlikti sprendimus, skelbiant savo politikos kryptis, kas savotiškai buvo šuolis į nežinią, ateities spėjimas, nes esminė dilema, kuri Lietuvai tuo metu kilo, – viską įvertinus, buvo labai tikėtina, kad JAV dėmesys Rytų Europos regionui ir mūsų saugumui gali būti silpnesnis, palyginti su tuo strateginiu dėmesiu, kuris jau D. Trumpo administracijos metu susiformavo požiūryje į Kiniją“, – teigė viceministras.
Jo teigimu, dėl to reikėjo galvoti, kaip išlaikyti strateginių partnerių dėmesį regionui, kai pagrindinis JAV akcentas gali būti nukreiptas į Kiniją, kuri vis labiau formavosi kaip alternatyva Vakarų demokratiškam pasauliui.
„Buvome sunkių apsisprendimų akivaizdoje. Buvo priimti sprendimai, kad Lietuva turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos kaip ekonominės rinkos ir tiekimo šaltinio, diversifikuotis Rytų Azijoje ir stipriai įeiti į demokratinių žmogaus teisių naratyvą – palaikyti demokratiją Taivane ir jos išlikimo perspektyvas“, – sakė M. Adomėnas.
Konstruojant užsienio politiką, kaip tęsė jis, įtakos turėjo ir artėjantys Rusijos Dūmos rinkimai bei kitas tarptautinės politikos kontekstas.
„Lietuva ėmėsi gana energingos politikos iškart keliomis kryptimis, neapleisdama tradicinių – Rusijos ir Baltarusijos, bet matydama, kad tik tapdama svarbi dialogo dėl globalios demokratijos ateities ir demokratijų apsaugos kitoje pasaulio pusėje, (...) gali laimėti strateginį dėmesį, kurio reikia mūsų pačių saugumui užtikrinti. Taivano saugumo klausimas taip pat yra ir Lietuvos saugumo klausimas“, – atkreipė dėmesį M. Adomėnas.
Šis ryšys, kaip pažymėjo diskusijos dalyvis, yra artimesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dėl to palaikymas šiai šaliai ir kiti aktyvūs užsienio politikos veiksmai, pasak M. Adomėno, padeda Lietuvai tapti aktyvia veikėja geopolitinėje erdvėje.
Vaitiekūnas: reikia rūpintis ne tik strategija, bet ir taktika
Diskusijoje dalyvavęs ambasadorius, signataras Petras Vaitiekūnas teigė, kad vyksta konkurencija tarp demokratinių ir autoritarinių blokų.
„Aš jums turiu nelabai linksmą naujieną, kad ši konkurencija nėra nulemta. Ne faktas, kad mes gerbdami žmogaus teises, laikydamiesi įstatymų, pripažindami jų viršenybę, žmogaus teises ir laisves – demokratija, rinkimai, šią konkurenciją laimėsime. Tam, kad mes laimėtume, reikia labai pasistengti ir ne tik išlaikyti strateginę kryptį, bet (…) ir taktika reikia rūpintis – kas apmokės nuostolius“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, reikia būti aktyviems ir ieškoti naujų partnerių, kad nuostolius padengti būtų lengviau.
„Aš labai remiu Užsienio reikalų ministerijos ir prezidento pastangas ieškoti tokių koalicijų, partnerių, kurie atidarytų mums naujas galimybes“, – teigė buvęs ambasadorius.
„Dalyvavimas šiame kare ir pusių pasirinkimas, o prezidentas Bidenas yra paskelbęs, jog jungs pasaulio demokratijas kovai su autokratiniu klubu, mūsų kovotojai neturi būti baudžiami. Vyksta karas, kova dėl tų vertybių“, – akcentavo P. Vaitiekūnas.
Dėl to, signataro nuomone, politika privalo turėti aiškų vertybinį pagrindą.
Maldeikis: ši karta užaugo su tam tikru nusivylimu
Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis teigė, kad vertybinė šalies užsienio politika atitinka nacionalinius interesus.
„Mes kritikuodavome viena ranka Merkel, sakydavome, kad „Nord Stream“ yra blogai, nes neatitinka europinių interesų, vertybinių pozicijų, bet (…) tuo pačiu metu mes visiškai lengva ranka leisdavome sau turėti tokią pačią prekybą su kitomis autoritarinėmis šalimis ir tame nematydavome nieko blogo“, – pastebėjo parlamentaras.
Dėl to tik laiko klausimas, anot jo, kada tai turėjo baigtis.
„Sėdėjimas ant tų dviejų kėdžių tiesiog ėjo į pabaigą. Atėjusi Vyriausybė susidūrė su situacija, kai jos veiksmai artikuliavo tos pabaigos pradžią“, – sakė M. Maldeikis.
Jis teigė įžvelgęs galimus pokyčius jau tada, kai pamatė dabartinės valdančiosios koalicijos trijų partijų pirmininkų nuotrauką.
„Aš pamačiau žmones, kurie Sausio 13-ąją, kai mes turėjome barikadas prie Seimo, jie buvo arba jaunuoliai, kuriuos atveda tėvai prie barikadų, kurie mato visa tai iš arti ir supratau, kad dvelkia nauji vėjai – užsienio politika, apie kurią mes kalbame, yra barikadinė politika“, – tęsė politikas.
Jo teigimu, ši karta užaugo su tam tikru nusivylimu, matydami, kaip Vakarai seniau kartais išduodavo idealus dėl trumpalaikių interesų.
„Su ta dėme ir tokiu požiūriu, tam tikru nusivylimu ši karta tiesiog užaugo. (...) Mes turime vertybinę politiką, idealistinį požiūrį į užsienio politiką, kai tu nori tikėti, kad esi teisingoje pusėje. Kad pas mus nebus Žako Širako, kuris pasako, kad jūs ten Taivane, dėl Baltarusijos opozicijos ar dedate pastangas kurti kitokią Rusiją, tai netrukdykite, nes mes turime suprekiauti“, – akcentavo M. Maldeikis.
Jis taip pat kalbėjo, kad negalima leisti prarasti demokratijų.
„Mes visada turime domino efektą. Prarastas demokratinis Taivanas automatiškai reiškia spaudimą demokratijai kitame pasaulio gale. Taip nebus, kad kažkas bus prarytas, o kitame pasaulio gale tai neatsispindės. (...) Prarasdami, kad ir tolimą mums bei mažai suprastą Taivaną, mes prarandame savo saugumo dėmenį“, – sakė politikas.
