Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, tai kompromisinis variantas, leidžiantis suderinti šalies nacionalinio saugumo interesus ir atliepiantis migrantų teisių aspektus.

„Baltarusijos režimui užtvindžius Lietuvą organizuotu neteisėtų migrantų srautu, susidūrėme su precedento neturinčia ekstremaliąja situacija, todėl vienu metu turime priimti sprendimus dėl tūkstančių žmonių likimų. Lengvų sprendimų nėra – turime atsižvelgti į tarptautinius įsipareigojimus dėl prieglobsčio prašytojų teisių ir tuo pačiu metu nepaversti savo šalies neteisėtų migrantų pereinamuoju kiemu. Tam, kad negyventume nežinioje, sprendimai dėl migrantų teisinės padėties turi būti aiškūs ir priimami kuo greičiau“, – pranešime spaudai cituojama vidaus reikalų ministrė.

Pirmiausia pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras.

Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas (MD).

Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant.

Lietuvą ištikus migracijos krizei, UTPĮ jau taisytas skubos tvarka kelis kartus. Ankstesnėmis pataisomis buvo nustatytas šešių mėnesių pasienio procedūros terminas. Šiuo laikotarpiu neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui suteikiamos apgyvendinimo ir kt. bazinės paslaugos, tačiau kol sprendžiama dėl jo teisinės padėties, apribojamas jo judėjimas.

Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminu įstatymo pataisomis, siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai:

  • jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi;
  • jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas;
  • jeigu yra migranto pasislėpimo / pabėgimo pavojus, MD arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių. Pasislėpimo kriterijai yra aiškiai numatyti dabar galiojančiame UTPĮ;
  • jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų – pvz., grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismai migrantus gali sulaikyti ne ilgiau kaip aštuoniolikai mėnesių.

Kaip nuspręstų, ar užsienietis gali slėptis?

Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:
1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;
6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;
7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;
8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;
9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;
10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais;
11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;
12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu;
13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo;
14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

Siūloma greitesnė skundų nagrinėjimo procedūra

Naujomis įstatymo pataisomis siūloma ir greitesnė skundų nagrinėjimo procedūra. Šiuo metu migrantai ikiteismine tvarka (t. y. MD kolegialiam organui ir Apygardos administraciniam teismui) gali skųsti tik MD priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, o skundus dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti nagrinėja dviejų instancijų teismai – Apygardos administracinis teismas (AT) ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT).

Ekstremaliosios situacijos metu siūloma, kad ikiteismine tvarka būtų skundžiami visi minėti sprendimai – t. y. visus skundus nagrinėtų MD arba VSAT kolegialūs organai bei Apygardos administracinis teismas. Taip procedūros sutrumpėtų nuo 148 iki 81 dienos ir greičiau būtų išspręsta dėl užsieniečio teisinės padėties.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą. Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti, jei įgyta, kol sprendžiamas jo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas. Teisė dirbti būtų įgyjama po dvylikos mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos.

Ekstremaliosios situacijos laikotarpiu siūloma praplėsti neribojamų prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių mastą. Papildomai užtikrinama teisė nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, teisė gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus.

Taip pat siūloma nustatyti, kokiomis teisėmis gali naudotis neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai (pvz., teise gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, pažeidžiami asmenys – teise naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.).

Šiuo metu nagrinėjama 2607 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų, apie 400 neteisėtų migrantų prieglobsčio nesiprašė. Išnagrinėta 918 prašymų, prieglobstis suteiktas 1 Eritrėjos pilietei.
Visi neteisėtai kirtę Lietuvos valstybės sieną užsieniečiai yra laikomi neįleistais į Lietuvos teritoriją, kol nėra priimti sprendimai dėl jų teisinės padėties. Daugelis (apie 80 procentų) Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos kertančių migrantų atvyksta be dokumentų. Tai sunkina sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimą.