Išmoka būtų skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems nuo koronaviruso vyresniems nei 75 metų žmonėms bei tiems šios amžiaus grupės žmonėms, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia vakcinos doze.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalis vyresnių nei 75 metų senjorų. Šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID–19.
Ministerijos skaičiavimais, jei išmoką gautų visi tokio amžiaus senjorai, tam reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų kitą savaitę – spalio 18 dieną.
Po svarstymo už šį projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 15 parlamentarų.
Apsisprendžiant priėmimo stadijoje už šį pasiūlymą balsavo tik 65 Seimo nariai, dalis politikų ištraukė koreteles, todėl įstatymas nepriimtas, nes priėmimas turi įvykti balsuojant 71 Seimo nariui.
Dėl šio įstatymo projekto priėmimo dar turėtų būti kartojamas.
Balsavime nedalyvavo 22 „valstiečiai“, po 13 socialdemokratų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, 9 „darbiečiai“, 8 Lietuvos regionų frakcijos nariai, 6 konservatoriai, vienas Laisvės frakcijos ir du Liberalų sąjūdžio atstovai.
Antrą kartą balsuojant vakarinio posėdžio pabaigoje, Seimui pavyko priimti šį įstatymą.
Už jį projektą balsavo 68, prieš 3, susilaikė 7.
Seimo pirmininkė įvertino opozicijos elgesį
Seimo pirmininkės V. Čmilytės–Nielsen teigimu, prie balsavimo dėl vienkartinės išmokos tikriausiai bus grįžtama dar posėdžio pabaigoje.
„Šiandien užsitęsė posėdis dėl labai aštrių diskusijų, taip kartais atsitinka, tai planuojame dar šiandien balsuoti dėl visų projektų, kurie buvo svarstyti šiandienos posėdyje“, – teigė V. Čmilytė–Nielsen.
Tai, kad nepavyko valdantiesiems surinkti balsų, pasak Seimo pirmininkės, nėra nieko ypatingo.
„Aš manau, kad grįžę – ar tai šiandien vakare, ar ir už dviejų dienų – mes tuos projektus priimsime“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Opozicija balsavime nedalyvavo. Seimo pirmininkės teigimu, tai yra vienas iš opozicijos veikimo būdų – ištraukti Seimo narių balsavimo korteles.
„Nieko ypatingo čia nevyksta, tai yra įprastas Seimo darbo dalykas ir tam tikras opozicijos demaršas, bet tai yra vienas iš naudojamų dalykų“, – pripažino V. Čmilytė–Nielsen.
Tai, kad opozicija pati teikia panašų projektą, bet balsavime dėl valdančiųjų idėjos net nedalyvauja, Seimo pirmininkė įvertino kaip tiesiog politinį veiksmą.
„Tai yra politika, kartais noras kišti pagalius tampa tiek patrauklus ir stipresnis už kažkokius racionalius argumentus“, – pridūrė ji.
Prognozuoja, jog vakcinacija dar labiau lėtės
Diskusijoje Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė–Urbonienė teigė, jog dar nėra išnaudotos visos galimos priemonės, bet renkamasi kraštutinė.
„Mano manymu, mes tikrai neišnaudojame visų priemonių, kad paskatintume visus abejojančius pasiskiepyti. Jau ne kartą esame diskutavę, kad visi pilna informacija apie vakcinas, jų sukūrimą turi būti prieinama kiekvienam. Ne kartą kalbėjome, kad geriausiai motyvuoja šeimos gydytojai, bendruomenės, seniūnijų bendruomenė.
Deja, bet tos priemonės dar nebuvo pakankamai išvystytos ir išplėtotos, kad galėtume sakyti, kad apdarėme viską. Tad mums reikia imtis kraštutinių priemonių“, – Seimo salėje kalbėjo politikė.
I. Kačinskaitė–Urbonienė teigė, jog šis pasiūlymas dar supriešins visuomenę ir dar sulėtins vakcinacijos tempus.
Darbo partijos atstovė teigė, jog šis projektas gali dar labiau sulėtinti pandemijos krizę.
Ar padarys meškos paslaugą?
Socialdemokratas Algirdas Sysas Seimo salėje citavo Andriaus Mamontovo dainą, kurioje kreipiamasi į prezidentą.
Politikas teigė, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda gali sukritikuoti šį valdančiųjų „pinigų taškymąsi“.
„Pinigai ne visada sprendžia. Dabar jūs radote tokį pretekstą – lovos užimtos, kiti negali. Bet tai įstatymas, kuris demoralizuoja visuomenę. Manau, kad toks sprendimas daro meškos paslaugą. Nepamirškime, kad pas mus donorystę, kraujo davimas savanoriškas. Ar nepadarysime blogiau?“ – klausimą kėlė A. Sysas.
„Sprendimas ne iš gero gyvenimo“
Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, jog šis sprendimas nėra iš gero gyvenimo, ar „dėl to, kad Vyriausybė neturi, kur pinigų dėti“.
„Čia yra iš nevilties sprendimas, bandoma sumokėti žmonėms, kurie nesivakcinavo, dėl įvairių aplinkybių. Jiems virusas pavojingiausias, jie rizikuoja tapti tais pacientais, kurie užkiša ligonines. Tai, kad ir brangus siūlymas, bet gelbėti žmonių gyvybes tokiu keliu“, – poziciją dėstė K. Masiulis.
Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis diskusijoje kalbėjo apie žemus Vyriausybės reitingus.
„Nepopuliariausi ministrai ragina skiepytis. Ir žmonės tuo nepasitiki“, – dėstė parlamentaras.
Jis teigė, jog situaciją išspręstų Vyriausybės pasitraukimo, Seimo paleidimo, gal tada ir „karantinas ilgai nesitęs“.
Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui
Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas ragina Seimą pritarti, kad 100 eurų valstybės išmoka už skiepus būtų skirta senjorams nuo 75 metų, kaip siūlo Vyriausybė.
Komitetas nepritarė „darbiečių“ siūlymui išmoką skirti visiems pasiskiepijusiems senjorams nuo 65 metų bei „valstiečių“ siekiui mokėti išmokas ir rizikos grupei priklausantiems žmonėms, pavyzdžiui, sergantiems onkologinėmis, kardiologinėmis ligomis, diabetu.
Taip pat ir Regionų frakcijos atstovo Petro Gražulio pasiūlymui išmoką mokėti visiems, kurie nuo koronaviruso pandemijos pradžios iki jos pabaigos pasiskiepijo arba pasiskiepys Vyriausybės nustatyta tvarka.
Seimas visiems šiems pasiūlymams taip pat nepritarė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė teigė, kad apsisprendžiant, kokio amžiaus žmones finansiškai paskatinti skiepytis, lėmė senjorų nuo 75 metų skiepijimosi lygis ir mirtingumas.
„Tai rodo, kad taikliausiai pataikome“, – teigė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas komitete teigė, kad 270 tūkst. vyresnių negu 75 metų žmonių imunizacija kol kas nėra pakankama. Pasak jo, 80 tūkst. žmonių dar nėra nei pasiskiepiję, nei sirgę koronavirusu, dėl to neturi imuniteto šiai ligai.
Į diskusiją įsitraukė ir Šimonytė
Svarstant pasiūlymus į diskusiją įsitraukė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji teigė, jog amžiaus grupė nuo 75 metų turi didžiausią riziką mirti.
„Tikrai būčiau buvusi daug laimingesnė, jei tokio pasiūlymo iš viso būtų nereikėję teikti“, - sakė premjerė.
Ministrė pirmininkė ragino nepalaikyti A. Verygos pasiūlymo išmokas mokėti didesniam ratui žmonių.
