„Nuo pat pateikimo pirmos dienos, dar rugpjūčio mėnesį, mes sakėme, kad vertiname neigiamai. Nematome dabar reikalo imtis tokių drastiškų priemonių“, – teigė I. Ruginienė.
Profsąjungų konfederacijos vadovė šiuo klausimu kritikavo Vyriausybę dėl nepakankamos komunikacijos..
„Pirmas dalykas, kas iš tiesų kelia nerimą, kad vis dėlto įstatymo projektas yra pakankamai rimtas. Teikiant tokį rimtą įstatymo projektą, mažų mažiausia, ko mes tikimės iš Vyriausybės, tai yra tam tikrų argumentų, kodėl jis yra priimamas. Jeigu mes sakome, kad įstatymo projektas yra skirtas visiems darbuotojams, o Vyriausybė tik nustatys tam tikrą sąrašą, tai yra susiaurins tas ribas, kam bus skiriamas šitas projektas, tai mes jau dabar norime žinoti, koks yra tas sąrašas“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak profsąjungų konfederacijos vadovės, jeigu kalbama apie mokytojus, medikus, tai ten skiepijimo procentas ir taip yra aukštas – 90 + procentų.
„Ar mums reikia botago jiems, kai jau liko tik keli procentai , ir dabar jau reikia kalbėti apie trečią skiepą ? Paprastai botagas, jeigu žiūri į Europos patirtį, naudojamas tiems, kurie gerokai atsilieka, turi 20 proc. imunizacijos lygį, ir niekaip nenori eiti skiepytis.
Apskritai, jei kalbame apie pačias priemones, esminė klaida, kurią daro Vyriausybė, kad visos priemonės ir ribojimai yra nukreipti priversti pasiskiepyti. Mes pamiršome, kas yra saugumas, mes pamiršome, kaip save ir aplinkinius saugoti“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Atvejų skaičių siejo su išaugusiomis testavimo apimtimis
Laidos pašnekovė didelį nustatomo kovido atvejų skaičių Lietuvoje siejo su išaugusiomis testavimo apimtimis.
„Tai turbūt yra natūralu, nes mūsų testavimo tempai irgi nežmogiškai išaugo , lyginant su praėjusiais metais. (…) Dabar testavimo tempai dideli, tai net ir tie nešiotojai, kurie nejaučia jokių simptomų, patenka į statistiką. Atvejų skaičius automatiškai kyla“, – sakė I. Ruginienė.
Profsąjungų konfederacijos vadovė aiškino, kad gamybinės įmonės persitvarkė (pakeitė gamybinius procesus, įdiegė naujas ventiliacijos, apsaugos sistemas) dar praėjusiais metais.
„Paimkime įmonę, kurioje imunizacijos procentas 90-95 proc, ar su ja yra problema? Mano požiūriu, su ja nėra problemų, jeigu yra likę keli procentai nesiskiepijusių, tai leiskime įmonės vadovui pačiam nuspręsti, ar tai kelia riziką jo gamybai ar nekelia. Jeigu kelia, jis gali priimti asmeninį sprendimą, kad tarkime tiems žmonėms reikia testuotis. Tegul suorganizuoja tuos testus. Kodėl nenaudojame testų kaip mokyklose – greitųjų? (…) Jeigu įtarimas kyla, tada jau siųsk žmogų testuotis tais brangesniais .
Kažkodėl susidaro įspūdis, kad pas mus Vyriausybė ar iš pasimetimo, ar iš nuovargio, jiems atrodo, kad jeigu paimsiu lazdą, tuoj pat visus priversiu, sustatysiu prie sienos , suskiepysiu ir išnyks pandemija. Pandemija deja neišnyks“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Mano, kad priemonės gali turėti ir nelauktą neigiamą efektą
Profsąjungų konfederacijos vadovė neatmeta, kad dalį žmonių tokios priemonės gali priversti pasiskiepyti.
„Mes jau turėjome rezultatą momentinį, kai dar rugpjūtį Vyriausybė pradėjo gąsdinti. Šoktelėjo skiepijimosi tempai, po to jie dar labiau sulėtėjo nei buvo prieš tai. Prognozuojame tokį rezultatą, kad gali būti , kad tuo momentu atsiras žmonių, kurie neturės išeities, nes ne kiekvienas gali susimokėti už testą, jis yra brangus. Per jėgą juos suskiepysime“, – sakė I. Ruginienė.
Tačiau laidos pašnekovė perspėjo, kad tas gali turėti nelauktų neigiamų psekmių.
„Bet kas atsitiks? Pasitikėjimo priemonėmis pas juos tikrai neatsiras. (…) Ateis ta diena, o žiema pas mus ilga, kada Vyriausybė pamatys, kad reikia daugiau ribojimų, galbūt vėl reikės savivaldybes uždaryti, niekas nežino, kas bus, ir, kaip mes tą visuomenę priversime patikėti, kad tų ribojimų vėl reikia?
Sakys: „tu mane per prievartą suskiepijai, ir sakei, kad viskas bus gerai, o dabar staiga vėl naujų ribojimų atsirado?“. Pasitikėjimo neugdymas yra didžioji klaida“, – sakė I. Ruginienė.
Ji taip pat mato riziką, kad dalis žmonių rinksis šešėlį.
„Jau dabar tas vyksta. (…) Puikiai matome judėjimą. Puikiai matome kaip šešėlis auga. (...)
Labai laviruoja statistika su bedarbių skaičiumi. Atrodo didelis skaičius bedarbių, bet čia irgi yra tam tikros politikos aspektai. Yra tam tikras procentas ilgalaikių bedarbių, kurių turbūt niekada nepriversime dirbti, (…) bet didžioji dauguma žmonių, tikrai naivu tikėtis, kad jie sėdi be pajamų. Jie kažkur dirba, klausimas – kur, jeigu jie nedirba oficialiai“, – sakė I. Ruginienė.
Seimas imsis svarbių sprendimų
Kaip rašė BNS, Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, įpareigojančias kai kuriuos darbuotojus, nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, už testus susimokėti.
Vyriausybė siūlo, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu jo lėšomis.
Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau būtų finansuojamas iš biudžeto.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas skubos tvarka Seimui teikianti Vyriausybė siekia, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.
Anot premjerės Ingridos Šimonytės, tai leistų iki šiol nepasiskiepijusiems žmonėms iki to laiko pasiskiepyti.
Ji pažymi, kad mokesčių mokėtojų lėšomis apmokamas testavimas buvo suprantamas, kai šalyje nebuvo pakankamai vakcinų, o toliau tai daryti būtų „sunkiai paaiškinama ir pateisinama“.
Vyriausybės sudarytame veiklos sričių sąraše, kurio darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, yra medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai.
Tikrintis reikia kas septynias-dešimt dienų.
