„Šis klausimas yra labai svarbus. Norėtųsi, kad jis būtų darbotvarkėje tada, kai bus mažiau rezonansinių klausimų ir prieš kelias dienas mes, koreguodami darbotvarkę, išėmėme ir kelis kitus klausimus, tiesiog norėdami susikoncentruoti į tai, kas dabar kelia didžiausią rezonansą – ir išmokų klausimas, ir testavimo klausimas, ir daugelis kitų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, klausimas dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui į Seimo salę grįš dar šią rudens sesiją.
Projektu Juo būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Į Seimo salę projektas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso turėjo grįžti po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Už jį balsavo keturi valdantieji komiteto nariai, prieš buvo du opozicijos atstovai ir susilaikė taip pat vienas parlamentaras iš opozicijos.
Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją.
Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas anksčiau tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.
Seime jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
