„Yra labai daug vietų, kur prasidėtų tokia reakcija, kuri galėtų pasibaigti būtent ES išnykimu. Dabar situacija buvo su Vengrija, jų prezidentas irgi yra šiek tiek autoritarinis, turėjome panašiai situaciją Austrijoje. Austrijos kancleris atsistatydino dėl kitų dalykų, bet irgi buvo tokios tendencijos, kad norėtų diskutuoti su Briuseliu dėl visokių teisinių, politinių dalykų“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ teigė žurnalistas, politikos apžvalgininkas Jacekas Komaras.
Laidos pašnekovas priminė, kad dar 2000-aisiais lenkų Konstitucinis Teismas nustatė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Europos teisės aktus.
„Čia nieko naujo nėra. Problema yra ta, kad dabartinis sprendimas yra prieš ES teisingumo tribunolą, kuris yra dabar konflikte dėl teismų pagrindinė figūra. Tris ar keturis kartus jo verdiktai buvo, kad ta reforma yra nedemokratinė, prieštarauja ES teisei, ir reikia atsitraukti. Naujausias sprendimas yra tik tas, kad lenkai galėtų ignoruoti ES Teisingumo Teismą. Vis dėlto valdžia galvoja, kad Briuselis atsitrauks, viso to išsigąs ir leis pabaigti reformą“, – sakė J. Komaras.
Linkevičius: reikėtų vengti harakiri metodų
Buvęs užsienio reikalų ministras Linkevičius laidoje kalbėjo, kad tokioje situacijoje reikėtų vengti savižudiškų metodų.
„Jeigu darai tai kaip harakiri, užkaitini aistras, pakeli temperatūrą ir staiga pasitrauki, atrodo labai nekaip. (…) Jeigu pakoreguos požiūrį, pasakys, kad neišvengiama, kad nori dialogo, (…) tada tai bus ne harakiri, o išėjimas iš situacijos“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Kartu jis pažymėjo, kad kelio atgal dabar jau nėra.
„Valdantiesiems reikės rasti kompromisą su savo rinkėjais. Nes jei įsivarys į kampą, tai bus problemų, o rezultato vis tiek nebus“, – sakė L. Linkevičius.
Visą pokalbį kviečiame stebėti per „Delfi TV“ pirmadienį 19.15 val.
Vėl kilo aistros
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Šis svarbus sprendimas gali kelti grėsmę ES Lenkijai teikiamam finansavimui ir netgi išprovokuoti klausimų dėl jos narystės bloke.
Teismo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja konstitucijai.
Ji taip pat sakė, kad ES institucijos sutartyse „veikia už savo kompetencijos ribų“. Du iš 14 bylą nagrinėjusių teisėjų nesutiko su daugumos nuomone.
Tačiau Konstitucinio Tribunolo dauguma nusprendė, kad Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos teismams aukščiausios teisinės galios ir nereiškia, kad šalis savo suverenitetą perkėlė blokui. Šis sprendimas priimtas po ištisus mėnesius trukusių teismo procesų, kuriuose Lenkijos vyriausybės, prezidentūros ir parlamento atstovai teigė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Bendrijos teisę ir kad ES Teisingumo Teismo sprendimai kartais prieštarauja Lenkijos teisinei tvarkai.
Ketvirtadienio posėdyje žmogaus teisių komisaro biuro atstovai tvirtino, kad Lenkija sutiko gerbti ES teisinę tvarką 2004 metais prisijungdama prie bloko ir kad abejojimas šia tvarka sumenkins Lenkijos piliečių teisinės apsaugos standartus.
Baiminamasi dėl ES stabilumo
Be kita ko, ginčas sukėlė susirūpinimą, kad Lenkija gali palikti Europos Sąjungą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos paties bloko stabilumui. PiS lyderis J. Kaczynskis praėjusį mėnesį atmetė „Polexit“ galimybę ir pabrėžė, jog Lenkija tenori, kad baigtųsi ES „kišimasis“.
„Nebus jokio „Polexito“. Tai propagandinis pramanas, daug kartų prieš mus panaudotas, – kalbėjo PiS lyderis ir vicepremjeras. – Neabejotinai matome Lenkijos ateitį Europos Sąjungoje.“
Daugiau nei 80 proc. lenkų pritaria narystei bloke, kuris jų šaliai skyrė milijardus eurų subsidijų ir smarkiai paskatino jos ekonomikos plėtrą nuo įstojimo 2004 metais.
Tačiau santykiai tarp Varšuvos ir Briuselio yra įtempti. Praėjusį mėnesį du aukšto rango PiS nariai griežtai pasisakė apie ES, blokui nusprendus bausti Lenkiją baudomis už veiksmus, padidinusius valdančiosios partijos teismų kontrolę.
PiS vicepirmininkas Ryszardas Terleckis pareiškė, kad jei viskas vyks ne taip, kaip patinka Lenkijai, „turėsime ieškoti drastiškų sprendimų“.
„Britai parodė, kad Briuselio biurokratijos diktatūra jiems netinka, [jie] apsisuko ir išėjo“, – teigė jis.
Kitas įtakingas PiS narys Marekas Suskis pareiškė, kad Lenkija „kovos su Briuselio okupantu“, taip, kaip kovojo su nacių ir sovietų okupantais praeityje.
M. Suskis pridūrė: „Briuselis siunčia mums valdytojus, kurie turi įvesti tvarką Lenkijoje, paklupdyti mus ant kelių, kad būtume Vokietijos žeme, o ne išdidžia laisvų lenkų valstybe.“ Pagrindinės opozicinės partijos liberalios „Pilietinės platformos“ (PO) lyderis Donaldas Tuskas savo ruožtu tada sakė, kad „tokia retorika,.. Europos Sąjungos palyginimas su Sovietų Sąjungos ar nacių okupacija, tokie žodžiai nelieka be atgarsio“.
Kai kurie politikos apžvalgininkai Lenkijoje taip pat būgštauja, kad griežti komentarai apie Bendriją gali lemti, jog šalis paliks bloką netyčia.
Visą pokalbį kviečiame stebėti per „Delfi TV“ pirmadienį 19.15 val.
