Septynių dienų naujų atvejų vidurkis šią savaitę perlipo 2000 ribą. Praeitais metais tokius skaičius turėjom gruodį.
„Lyginant su praėjusiais metais matyti tam tikrų skirtumų. Šiais metais ypatingai serga vaikai. Labai įdomu kad lyginant 100k rodiklius aukštumoje laikosi 0–19 amžiaus ir 30–50 amžiaus grupių naujų atvejų skaičiai. O 20–29 amžiaus grupės rodikliai vos ne per pusę mažesni“, – feisbuke rašė V. Zemlys–Balevičius.
Duomenų mokslininkas rašė, jog lyginant dabartinius skaičius su praėjusių metų pikais pradeda matytis naujų atvejų atsiplėšimas nuo hospitalizacijų ir mirčių.
„Tokį skirtumą matėm kitose šalyse su aukštu vakcinacijos procentu, tai galima spėti kad Lietuvoje po truputį pereinam į vakcinuotų epidemiją. Arba tai tiesiog didesnio vaikų sergamumo pasekmė. Vaikams hospitalizacijos ir mirties rizikos yra ženkliai mažesnės ir tai paaiškintų kodėl tas skirtumas atsiranda“, – įžvalgomis feisbuke dalijosi duomenų mokslininkas.
Jis taip pažymėjo, jog dviejose šalies savivaldybėse, kuriose jau buvo viršyti praėjusių metų rekordai, fiksuojamas atvejų kritimas.
„Tikėtiniausia, kad matome imunizacijos poveikį. Kai populiacijoje sumažėja žmonių nemačiusių viruso, virusui nėra kur plisti ir naujų atvejų pradeda mažėti. Imunizaciją buvo galima pasiekti vakcinų pagalba, bet galima ir natūraliai.
Kadangi vis tiek nemaža dalis žmonių vakcinas gavo, tai natūralaus susirgimo šalininkų yra pakankamai mažai ir su Delta pagalba jie perserga kur kas greičiau. Kol kas tai tik dvi savivaldybės, tai negalima daryti toli siekiančių išvadų, bet tai ką matome šiose savivaldybėse atkartoja tai kas buvo kitose šalyse.
Jeigu per ateinančias savaites pamatysime tokį persilaužimą daugiau savivaldybių, tai reikš kad ketvirtosios bangos pikas netoli“, – prognozavo duomenų mokslininkas.
Deja, anot V. Zemlio–Balevičiaus, kol laukiame artėjančio ketvirtosios koronaviruso bangos piko, gali tekti matyti liūdnus vaizdus.
„RITS pacientų augimas šią savaitę sustojo ir kadangi atvejai augti nesustojo, tai reiškia, kad pasiekėme sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribas. Taigi neturintiems imuniteto laukiantiems piko šalia ir taip didesnės rizikos susirgti prisidėjo rizika negauti gydymo, o tai reiškia, kad mirčių statistika dar kurį laiką liūdins.
Deja situacija pablogėjo ir turintiems imunitetą, nes paslaugų negavime kol kas yra demokratija, t.y. visi negaus vienodai. Guodžia tai, kad tikimybė, kad jų prireiks yra ženkliai mažesnė nei tiems kurie nėra imunizuoti“, – feisbuke mintis dėstė duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius.
