Projekte įvardinta, kad savivaldybės administracija ne rečiau kaip kartą per pusmetį turės tikrinti išnuomoto socialinio būsto būklę, duomenis, susijusius su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu, taip pat, ar socialinis būstas naudojamas pagal paskirtį, t. y. ar jis nėra pernuomojamas, ar jame nuolat negyvena asmenys, kurie nėra nurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje. STT korupcijos prevencijos specialistų nuomone, teisės akte nėra pakankamai aiški „nuolatinio gyvenimo“ formuluotė. Neaišku, kas, kokia tvarka ir kokioms aplinkybėms esant, nustatytų, kad socialinio būsto nuomos sutartyje nenurodytas asmuo (asmenys) gyvena socialiniame būste „nuolat“, rašoma STT pranešime.
Projektu yra numatyta vykdyti tik socialinių būstų naudojimo kontrolę, nors socialiniai būstai sudaro tik dalį savivaldybės būstų (tarp kurių – ir tarnybiniai būstai). Nėra aišku, ar siūlomos Projekto nuostatos bus taikomos socialinio būsto nuomos sutartims, kurios bus sudarytos po siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, ar turės būti peržiūrėtos visos socialinio būsto nuomos sutartys ir suplanuoti patikrinimai, kas yra itin aktualu, nes šiuo metu socialinio būsto naudojimo kontrolė yra nepakankama.
Taip pat antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinamas leidimas nuomojamame savivaldybės būste gyventi laikiniems gyventojams, su kuriais nesudaroma subnuomos sutartis. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Birštono, pavyzdinėje savivaldybės būsto nuomos sutartyje yra įtvirtinusios ne tik subnuomos draudimą, bet ir draudimą gyventi nuomojamoje savivaldybės gyvenamojoje patalpoje laikiniems gyventojams.
Projekto nuostatomis siūloma numatyti, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą asmenims bei šeimoms, jeigu jie Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto. Tačiau teisės akte nėra detaliau nustatyti aiškūs, objektyvūs ir pamatuojami kriterijai, kuriais būtų motyvuojamas sprendimas išnuomoti socialinį būstą be eilės pirmumo tvarka, kai į būsto nuomą be eilės vienu metu pretenduotų kelių socialiai pažeidžiamų grupių asmenys ar šeimos.
Be to, Projektu siūloma nustatyti, kad teisę į socialinio būsto nuomą turėtų ir asmenys, šalies teritorijoje jau turintys nuosavybės teise vieną ar net kelis gyvenamuosius būstus. Tokia teisė suteikiama, jei būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos forma.
STT kritiškai vertina ir tai, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma neterminuotam laikui. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto Lietuvoje laukia tūkstančiai asmenų (šeimų), kai kurie iš jų – net dešimtmečiais (pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje yra asmenų, laukiančių socialinio būsto nuo 1994 m.), ir nėra nustatytas efektyvus socialinio būsto naudojimo kontrolės mechanizmas, tokia situacija yra ydinga. Be to, neribotam laikui išnuomoto socialinio būsto gyventojai nemotyvuojami didinti savo pajamų ir apsieiti be savivaldybės paramos.
Anksčiau STT yra atlikusi ne vieną antikorupcinį vertinimą dėl savivaldybių būstų, tačiau didžioji dalis STT teiktų pasiūlymų nebuvo įgyvendinta.
Antikorupcinis vertinimas pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri per 2 mėn. turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
