Šalies vadovas teigė, jog kol kas kalbėti apie naują Vyriausybę prasmės nemato, nes nemato tam alternatyvos.
„Pirmiausia Seimas skelbia interpeliaciją ministrams, kitiems pareigūnams. Visada skelbiant interpeliaciją reikia turėti galvoje, o kas po šios interpeliacijos“, – teigė G. Nausėda.
„Kol kas niekas nedemonstruoja tokios politinės valios suformuluoti alternatyvią Vyriausybę. Tai turime turėti omenyje, nes priešingu atveju kalbėjimas apie interpeliacijas yra tiesiog politinės situacijos destabilizavimas, nepasiūlant konstruktyvių kelių, kaip iš krizės išsivaduoti“, – sakė prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie opozicijos užuominas dėl interpeliacijos.
Šalies vadovas G. Nausėda taip pat teigė, jog epidemiologinė situacija yra itin prasta.
„Per praėjusią savaitę praradome 150 gyvybių. Ir tai yra daugiau negu blogai. Šitokia situacija yra dar daugiau, nei bloga – labai bloga“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veiklą, šalies vadovas sakė, jog jis turi du kelius.
„Tai šitoje padėtyje klausimas yra labai paprastas – yra du keliai ministrui. Arba jis pasako, kad jis žino, kaip pasiekti persilaužymą. (…) Arba jeigu jis nemato kelių, kaip tai padaryti, sąžiningai prisipažįsta ir nepaima įkaitais Vyriausybės. Manau, kad tai pirmiausia yra premjerės sprendimas. Jei premjerė šiandien nepriima šio sprendimo, ponas Dulkys, jei jis pripažįsta, kad sunkoka susitvarkyti, gali premjerei padėti. Kelias yra labai paprastas“, – sakė G. Nausėda.
Remiantis ketvirtadienį paskelbtais duomenimis, per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 795,5 COVID–19 atvejo ir tai buvo aukščiausias rodiklis tarp ES šalių.
Antra yra Estija su beveik 659 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų, trečioji – Rumunija su maždaug 632 užsikrėtimais 100 tūkst. gyventojų.
Pagal mirčių, tenkančių milijonui gyventojų per 14 dienų rodiklį, Lietuva yra trečioji su beveik 100 mirčių. Pirmoji pagal mirtis – Bulgarija, kur milijonui gyventojų teko 145 mirtys, antroji – Rumunija, kur milijonui gyventojų teko 108 mirtys.
Lenkijoje pagal naujus atvejus 100 tūkst. gyventojų yra geriausia situacija tarp ES ir Europos ekonominės erdvės šalių, o mažiausi mirštamumo rodikliai tarp šių šalių buvo Islandijoje ir Lichtenšteine – jie siekė nulį.
Juodų savivaldybių vis daugiau
50 šalies savivaldybių jau pateko į juodą COVID–19 zoną, rodo naujausi Statistikos departamento pateikti sergamumo skaičiai. Tik 10 šalies savivaldybių dar gali pasigirti, jog į blogiausią epidemiologinę zoną nepateko.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2403 nauji koronaviruso atvejai, 19 mirčių. Visoje Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 887,9 atvejo, o teigiamų tyrimų dalis pakilo jau iki 10 procentų.
Į prasčiausią epidemiologinę situaciją dar nepateko Rokiškio rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Panevėžio miestas ir rajonas, Raseinių rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė.
Visos kitos šalies savivaldybės, kaip ir visa šalis yra nusidažiusios juoda COVID–19 spalva.
Prasčiausia epidemiologinė padėtis fiksuojama Joniškio rajone. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1946 atvejai, Klaipėdoje šis skaičius siekia 1780.
Ir toliau geriausia epidemiologinė padėtis išlieka Panevėžio rajone. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 253 atvejai.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID–19 paguldyti 175 žmonės – keliais daugiau nei ankstesnę parą.
77 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1223 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Per praėjusią parą daugiausiai mirusiųjų fiksuota 80–89 metų amžiaus grupėje – devyni, po tris mirusiuosius priklausė 90–99, 70–79 ir 60–69 amžiaus grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 50 iki 59–erių metų.
Pilnai paskiepyti iš jų buvo šeši: trys 80–89 metų žmonės ir po vieną 90–99, 70–79 ir 50–59 metų grupėms priklausantį žmogų.
Nuo COVID–19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5179 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 148. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID–19 siejama beveik 10,2 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 761 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – apie 1 mln. 631 tūkstantį.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1967 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 36,7 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63 proc. gyventojų.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,5 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,1 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 1,9 mln. dozių.
