Toks sprendimas priimtas neviešame Teisėjų tarybos posėdyje.

Tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė pranešė, kad sprendimas patarti prezidentui atleisti R. Grigą iš Kauno apylinkės Kauno rūmų teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą priimtas atsižvelgus į G. Nausėdos dekretą ir įvertinus Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktą ikitesminio tyrimo medžiagos dalį.

„Įvertintę tai, kas buvo pateikta, nutarėme, kad vis dėlto pakanka duomenų mums teigti, jog teisėjas įsitraukė į neformalų bendravimą su kitais asmenimis apie savo nagrinėjamas bylas, svarstė, kalbėjo apie galimus sankcijų švelninimo arba neskyrimo klausimus. Be to, buvo pateikti duomenys apie tai, kad teisėjas elgėsi ne kaip teisėjas ir neklausė pareigūnų teisėtų reikalavimų per kratą jo namuose“, – Teisėjų tarybos sprendimo argumentus dėstė S. Rudėnaitė.

„Įvertinę tą medžiagą ir apsvarstę šiandien mes priėjome išvados, kad iš to, ką turime, užtenka konstatuoti, kad teisėjas padarė veiksmus, kurie nesuderinami su jo tolesniu buvimu teisėju. Berods, šešis Etikos kodekso principus, mes manome, kad pažeidė“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.

Prieš savaitę šį klausimą nagrinėjusi Teisėjų taryba sprendimą dėl R. Grigo buvo atidėjusi, kad galėtų išklausyti patį teisėją.

Penktadienį jis į posėdį neatvyko, kaip ir prieš savaitę.

Pasak S. Rudėnaitės, teisėjas prašė klausimą nagrinėti jam nedalyvaujant.

„Anksčiau mes nebuvome jam nurodę, apie kokius veiksmus kalbėsime“, – teigė ji.

„Teisėjų taryba nėra teismas ir mes baudžiamosios bylos nenagrinėjame ir nusikaltimų netiriame, bet iš duomenų, kuriuos mums pateikė Kauno prokuratūra, buvo keli dokumentai, kurie jau žinomi ir pačiam teisėjui R. Grigui, jam buvo parodyti, suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, jis apklaustas įtariamuoju. Ir tuos pačius duomenis, kokius žino teisėjas, vertino ir Teisėjų taryba“, – paaiškino S. Rudėnaitė.

Prezidentas kreipimąsi į Teisėjų tarybą inicijavo rugsėjo viduryje susipažinęs su generalinės prokurorės teikimu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštu.

STT rugsėjo 2 dieną R. Grigui pateikė įtarimus dėl kyšininkavimo, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis.

Teisėsauga taip pat yra pateikusi įtarimus dviem Kauno advokatams ir advokatės kontoros darbuotojui dėl teisėjo papirkimo.

Įtariama, kad Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas Bronislavas Liatukas, susitarė su Kaune veikiančia advokate Valda Grigonyte, kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju, teisėjo R. Grigo sūnumi Tautvydu Grigu, perduos neteisėtą atlygį. Jiems pateikti įtarimai dėl teisėjo papirkimo.

Bylos duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad Kauno apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių.

Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Anksčiau skelbta, kad atliekant kratą teisėjo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirba nuo 1999-ųjų. Jis ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime.

Teisėjo įgaliojimai šiuo metu sustabdyti.