Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Politinių partijų reitingo sūpuoklės

Pirmąją partijų reitingo lentelę užima opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Dar birželio mėnesį reitingai rodė, jog už šią partiją balsą būtų atidavę 9,9 procento apklaustųjų, rugsėjo mėnesį šis skaičius kilo iki 13,7 procento.

Antroje vietoje lieka valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), kurių palaikymas per mėnesį realiai nesikeitė. Štai rugpjūtį už šią partiją balsą atidavę būtų 12,1 procento respondentų, rugsėjį šis skaičius siekia lygiai 12 procentų.

Trečioje vietoje lieka opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ji turimą palaikymą, apklausos duomenimis, ir toliau mažino, nors ir paklaidos ribose. Rugpjūčio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 11,1 procento apklaustųjų, rugsėjo mėnesį šis skaičius sumažėjo iki 8,9 procento.

Ketvirtoje vietoje – Liberalų sąjūdis. Rugpjūtį už jį balsavę būtų 7 procentai, o rugsėjį – 7,9 procento apklaustųjų.

Toliau partijų reitingų lentelėje rikiuojasi Darbo partija. Rugpjūčio mėnesį už šią politinę jėgą balsą atidavę būtų 5,3 procento apklaustųjų, rugsėjį – 6,1 procento.

Toliau – Laisvės partija. Jos rezultatas išliko gana stabilus. Rugpjūčio mėnesį už Laisvės partiją balsavę būtų 5,3 procento respondentų, o rugsėji – 5,2 procento.

Už Regionų partiją rugpjūčio mėnesį balsavę būtų 2,9 procento apklaustųjų, rugsėjį – 2 procentai.

Kitą kartą pasirinkę būtų 8,8 procento apklaustųjų, nebalsuotų 17,2 procento, nežino arba neatsakė – 18,2 procento.

Geriausia kandidatė į premjerus – Šimonytė

Apklausoje tradiciškai buvo klausiama ir apie politikus ir visuomenės veikėjus, kurie geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Šios lentelės viršuje ir toliau stabiliai laikosi dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Rugpjūtį jos rezultatas buvo 20,9 procento, o rugsėjį – 19,4 procento apklaustųjų teigė, jog ji tinkamiausia kandidatė šioms pareigoms.

Antroje lentelės pozicijoje – buvęs premjeras ir nuo LVŽS frakcijos atskilęs ir atskirą frakciją Seime sukūręs Saulius Skvernelis. Rugpjūtį ministro pirmininko pareigose jį matyti norėjo 8,4 procento apklaustųjų, rugsėjį šis skaičius paaugo iki 9,5 procento.

Trečioje vietoje ant kulnų S. Skverneliui mina LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė. Rugpjūtį ministrės pirmininkės pozicijoje ją matyti norėjo 7 procentai apklaustųjų, o rugsėjį – 9,3 procento.

Toliau – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Rugsėjį ją kaip tinkamiausią ministrę pirmininkę matė 4,9 procento apklaustųjų, rugsėjį – 5,1 procento.

Penktoje lentelės pozicijoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Rugpjūtį premjero kėdėje jį matyti norėjo 3,8 procento apklaustųjų, rugsėjį – 3,6 procento.

Žemiau lentelėje – LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Praėjusioje apklausoje Vyriausybės vadovu jį matyti norėjo 3,5 procento respondentų, o rugsėjį – 3,2 procento.

Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą premjero kėdėje rugpjūtį matyti norėjo 2,6 procento apklaustųjų, rugsėjį – 3,1 procento.

Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį kaip tinkamiausią kandidatą į ministro pirmininko postą rugpjūtį matyti norėjo 1,3 procento apklaustųjų, o rugsėjį šis skaičius paaugo iki 2,8 procento.

Toliau – buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, jo rezultatas rugpjūtį buvo 1,5 procento, o rugsėjį – 2,1 procento respondentų rinkosi ji.

Lentelę užbaigia buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Rugpjūčio mėnesį jį premjero kėdėje matyti norėjo 2,3 procento apklaustųjų, o rugsėjį – 1,9 procento.

Stabilus Vyriausybės vertinimas

Apklausoje taip pat buvo klausiama ir apie dabartinės Vyriausybės veiklos vertinimą. Ministrų kabineto veiklos vertinimas nuo praėjusios apklausos rugpjūčio mėnesį mažai keitėsi.

Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą praėjusioje apklausoje vertino 35,6 procentas apklaustųjų, rugsėjį šis skaičius siekia 35,3 procento.

Greičiau neigiamai ar neigiamai ministrų kabineto veiklą rugpjūtį vertino 56,4 procentas respondentų, rugsėjį šis skaičius siekia 55,5 procento.

Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybę nuo praėjusios apklausos kiek padaugėjo. Rugpjūtį tokių buvo 8 procentai, o rugsėjį – 9,2 procento.

Nuoseklūs postūmiai

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog šioje apklausoje puikiai matyti ilgalaikės tendencijos.

Po to, kai V. Blinkevičiūtė buvo išrinkta partijos pirmininke, LSDP reitingas nuosekliai augo – gegužę šis rezultatas siekė jau 7,2 procento, birželį – 9,9 procento, kaip jau minėta, rugpjūtį šis skaičius siekė 11,9 procento, rugsėjį – 13,7 procento.

Atvirkštinė situacija, anot politologės su LVŽS. Balandį LVŽS galėjo girtis 15,2 procentais respondentų palaikymų, gegužę ir birželį panašiu palaikymu – 14,5 ir 14,8 procento. Rugpjūtį šis skaičius siekė 11,1 procento, o rugsėjį – tik 8,9 procento.

„Akivaizdu, kad LSDP vis daugiau įgija rinkėjų simpatijų. Ir tikrai jau negali pasakyti, kad tos pokytis yra nereikšmingas. Natūralu, tai susiję su pačios V. Blinkevičiūtės figūra, atėjimu vadovauti partijai. Ir tai dar susiję su LVŽS“, – sakė politologė.

R. Urbonaitė teigė, jog „valstiečiai–žalieji elgiasi taip, kad tai yra tiesiog dovana socialdemokratams“.

„Ar jie tai supranta, ar ne, yra sunku pasakyti. Bet reitingai rodo, kad rinkėjai vertina būtent taip“, – įžvalgomis dalijosi MRU lektorė.

Politologė kalbėjo, jog dalis buvusių LVŽS rinkėjų tikėtina pasirinko LSDP.

„Dabar panašu, kad LSDP tuos 2016 metais pamestus balsus susigrąžina. Nes valstiečių politika, kurią jie vykdo pastaruoju metu, yra labai neproduktyvi. Nes net ir pati kritika valdžia nėra konstruktyvi, yra daug dviprasmybių. (…) Rinkėjai irgi nesupranta, jie už skiepus, ar prieš“, – Delfi komentavo R. Urbonaitė.

Jos teigimu, valstiečiai įvėlė save „į tokią mėsmalę, kuri, panašu, jiems nieko gero neduoda“.

„Ir dar vyšnaitė ant torto – S. Skvernelio pasitraukimas. Akivaizdu, jog šie reitingai rodo daugiausiai problemų ne kažkam iš valdančiųjų, bet valstiečiams“, – teigė R. Urbonaitė.

„Tai yra tikrai įdomiausia. Nes panašu, kad jie konkuruoja dėl gana vienodo rinkėjo, bet čia valstiečiams yra tikrai užsideganti raudona šviesa. Nepaisant to, kad jie daug ką kalba, daug ką kritikuoja“, – teigė politologė.

Ji teigė, jog V. Blinkevičiūtės pasirinkta viešojo kalbėjimo taktika taip pat yra rizikinga. Kol kas, anot politologės R. Urbonaitės, ji neša dividendus, bet jei LSDP užmigs ant laurų, reitingai gali vėl pradėti kristi.

MRU politologė pažymėjo, jog dar vienas prastas signalas LVŽS – R. Karbauskio asmeninis reitingas taip pat žemas, partija neturi aiškių lyderių, kuriuos žmonės aktyviai palaikytų.

Ar yra vietos Skvernelio partijai?

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter“ vadovas, sociologas Ignas Zokas taip pat teigė, jos visos kortos šiuo metu yra LSDP rankose.

„Greičiausiai LSDP kilimas, čia nereikia būti dideliu pranašu, yra dėl valstiečių nutrupėjimų. Ir šiandien ideologiškai panašiausia partija LVŽS rinkėjui yra LSDP. Dar prisideda ir laiku pakeista partijos pirmininkė – V. Blinkevičiūtė, kuri turi pakankamai charizmos ir šarmo. Visos kortos yra socialdemokratų rankose. Ir artimiausiu metu tą pakilimą ir matysime“, – svarstė sociologas.

I. Zokas teigė, jog nėra aišku, kokie bus tolesni S. Skvernelio veiksmai.

„Jeigu atsiras partija, tai labai tikėtina, kad ta rinkėjų dalis, kuri idėjiniu pagrindu prisišliejo prie socialdemokratų, pasirinks S. Skvernelio naują darinį. Šioje vietoje LSDP lyderių pozicijai būtų didžiausias iššūkis“, – sakė „Spinter“ vadovas I. Zokas.

Jis Delfi teigė, jog buvusio premjero S. Skvernelio partijai reitingų lentelėje vietos tikrai atsirastų.

„Sunku dabar pasakyti, koks bus tas procentas. Bet partija tikrai galėtų pretenduoti į parlamentinių partijų gretas“, – sakė I. Zokas.

Saulius Skvernelis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius teigė, jog LSDP vėl pradeda grįžti į ankstesnes savo turėtas pozicijas reitingų lentelėje, bet artėjama prie aukščiausio galimo taško.

„Manau, kad jau artėja LSDP lubos. Gali dar truputį pakilti, nes didėja nusivylimas valstiečiais. Tai tol, kol S. Skvernelio frakcija nėra pasiskelbusi partija, tol gali duoti balsą LSDP“, – teigė politologas.

K. Girnius tikino, jog vietos dabartinėje politinėje arenoje užtektų ir S. Skvernelio partijai. Jai, anot VU TSPMI politologo tektų nuo 5 iki 8 procentų palaikymo.

Jis teigė, jog taip pat negalima sakyti, jog LVŽS pasiekė įmanomą žemumą.

„Manau, kad dar gali LVŽS reitingai truputį kristi. Nes R. Karbauskis labai kovingai elgiasi, siekia ginčų, reiškia nepasitenkinimą“, – Delfi sakė K. Girnius.

Valdančiųjų gali laukti liūdnos dienos

VU TPSMI politologas K. Girnius prognozavo, kad artimiausiu metu pamatysime valdančiųjų susilpnėjimą.

„Po šios atliktos apklausos rugsėjį yra didelis koronaviruso proveržis, SAM fotosesijos mažas skandalas ir reklamos mažas skandalas. Čia du netiesioginiai smūgiai Tėvynės sąjungai, tai turėtų kristi reitingas. Juolab, kad visą laiką partija vaizduojasi lyg švenčiausia, mažiausiai priekaištinga. Susirūpinimą turi kelti ir didėjantys koronaviruso atvejų skaičiai, tai matysime sekančioje apklausoje“, – prognozavo politologas K. Girnius.

MRU politologė R. Urbonaitė sutiko, jog nepaisant to, jog paskutiniais mėnesiais gerų žinių nelabai buvo, TS–LKD kritimas nėra didelis.

Ingrida Šimonytė, Ramūnas Karbauskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Dabar mes tikrai matome, kad TS–LKD turi šiokį tokį pakritimą, bet kaip pagrindinei, didžiausiai valdančiajai partijai, toks kritimas per šį laiką nėra drastiškas“, – TS–LKD reitingą vertino politologė R. Urbonaitė.

Kiti valdančiosios koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija reitingų lentelėje „nejuda“.

Stabilumą išlaiko tiek premjerės I. Šimonytės reitingas, tiek ir Vyriausybės vertinimas.

MRU politologė R. Urbonaitė teigė, jog nepaisant fiksuojamo kritimo nuo metų pradžios, ji išlieka aukštai pirmoje lentelės pozicijoje.

Bet Vyriausybės vertinimo stabilumas gali greitai baigtis, teigė politologė R. Urbonaitė.

„Aišku, pasakyti Vyriausybei, kad gali labai ramiai jaustis irgi negalime. Tuo labiau, kad kitas mėnuo gali būti ne toks smagus, nes skandalų daugėja.

Bet rinkėjas gal atkreips dėmesį į visas tas istorijas apmokėtų, bet nepažymėtų laidų, fotosesijų, kylančių kainų, juoduojančios kovido statistikos. Tai kitas mėnuo gali būti ne toks smagus ir reitinguose. Tad labai nusiraminti nereikėtų, nes kaupiasi juodi debesys“, – apie Vyriausybės veiklos vertinimą sakė MRU politologė.

Sociologas I. Zokas taip pat kalbėjo, jog kol kas sunku pasakyti, kiek laikysis šis valdančiųjų vertinimo stabilumas.

„Sunku pasakyti, kokie išbandymai mūsų laukia ateityje, dabar turime pakankamai įdomią energetinę situaciją. Manau, kad gali būti tam tikras reitingų sudrebinimas gavus pirmas sąskaitas už šildymą. Bet kiek jis bus tvarus? Tikėtina, kad pandemijos valdymas turės svarbesnį vaidmenį. Aišku, jeigu per tiek laiko tas stabilumas išsilaiko, tai gal ir žmonės prie chaoso ar agresyvesnės politinės kultūros pripranta. Ir gal neturėtų drastiškai šokinėti, visko gali įvykti“, – teigė I. Zokas.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

VU TSPMI politologas K. Girnius tikino, jog jei valdžia tokius reitingus išlaikytų dar 5 mėnesius, tada būtų gerai. Bet jis prognozuoja neišvengiamą vertinimo nuosmukį.

„Aš manau, kad laukia smukimas dėl tų skandalų ir nepasitenkinimo. Vieni žmonės bus nepatenkinti, kad koronaviruso nesuvaldo valdžia, bus kiti, kurie galvos, jog Vyriausybės žingsniai yra per griežti. Vyriausybė yra sudėtingoje padėtyje, bet manau, kad tiek I. Šimonytės, tiek ir Vyriausybės reitingai smuks“, – prognozavo K. Girnius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės veiklą teigiamai vertina mažiau žmonių, nei balsuotų už konservatorius.

„Manau, kad tai rodo, kad net iš tų rimtų konservatorių rėmėjų yra kai kurie, kurie pripažįsta, kad Vyriausybė neveikia taip, kaip galėtų“, – Delfi sakė politologas K. Girnius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų rugsėjo 17–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.