„Privalomojo skiepijimo reikalavimai turi būti įstatymiškai sureguliuoti. (…) Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad, jeigu tai yra žmogaus teisės, jos negali būti kitaip ribojamos, kaip tik įstatymu“, – teigė laidai „Iš Esmės“ sakė V. Andriukaitis.
Jo nuomone, bendrąja prasme reikalavimas atskiroms profesijų grupėms skiepytis nekelia teisinių problemų.
„Nes tai nereiškia prievartos. Tie, kurie vairuoja automobilį žino, kad privalomas techninis automobilių patikrinimas yra privalomas. (Jeigu nepritari), tuomet gali nevairuoti automobilio. Privalomas socialinis draudimas vėl gi yra privalomas. Gali nesidrausti, bet tuomet nesitikėk pensijos. Privalomas skiepijimas taip pat turi savo medicinines indikacijas, sąlygas, galimybes nustatyti, kaip turi būti skiepijama, kokios gali būti kompensacijos dėl skiepų reakcijų.
Bet visa tai turi būti įstatymu sureguliuota. Teisininkai, kurie bandytų argumentuoti, kad tai negalima, šiuo atveju turėtų atsiremti į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kuris teisine prasme visus klausimus sustatys į savo lentynėles“, – sakė V. Andriukaitis.
Nemano, kad privalomasis skiepijimas prieštarauja savanoriškam
Politikas sakė, kad nereikėtų priešinti privalomą ir savanorišką skiepijimą.
„Nes šitie abu metodai tinka, jeigu visuomenė nori pasiekti gerą saugumą. Jie neprieštarauja vienas kitam. Tie, kurie mano, kad prieštarauja, arba, kad negali būti privalomojo, tai jie deja neturi teisinių ir medicininių argumentų tą paneigti“, – teigė V. Andriukaitis.
Pasak jo, yra privalomos specialybės, privalomi sąrašai, kur turi būti žmonės būtinai skiepijami, nes kitaip jie negali ten dirbti.
„Tai yra maisto industrijoje, sveikatos apsaugoje, daugelyje sričių, kur jokiu būdu negali dirbti žmogus, nepasiskiepijęs arba negalintis užtikrinti, kad jis neužkrės produktų ir kitų žmonių.
Jeigu jis negali skiepytis dėl sveikatos, tuomet jis žino, kad jis toje profesijoje negalės darbuotis. Jis turės pasirinkti kitą profesiją. Nes yra labai griežti sanitariniai reikalavimai atskiroms profesijoms“, – konstatavo V. Andriukaitis.
Dėl darbuotojų privalomo skiepijimo dar diskutuojama
Vyriausybei trečiadienį pritarus, kad būtų skiriama 100 eurų dydžio finansinė paskata skiepytis nusprendusiems senjorams, premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad privalomas kai kurių sričių darbuotojų skiepijimas nebuvo svarstomas, nes kol kas diskutuojama, kokia forma tai turėtų būti įteisinta.
„Todėl, kad pačiame projekte nebuvo aiškiai apibrėžta, apie kokius darbuotojus kalbame“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, kyla klausimas, ar tai yra darbo organizavimo dalykai, dėl kurių pasiūlymų turėtų ir patys darbdaviai. Taip pat, pasak jos, pasiūlytos formuluotės galėtų būti įvairiai interpretuojamos.
„Tą klausimą reikėtų apsvarstyti – ar tai vis dėlto turėtų būti Darbo kodekso sudėtinė dalis, kuri numato tam tikrą darbo organizavimo tvarką ir darbdavio teises, organizuojant darbą. Tada tai būtų kito įstatymo keitimas ir, aišku, truputėlį kitokia procedūra“, – sakė premjerė.
Vis dėlto ministrų kabinetas pritarė siūlymui, kuriuo numatoma, kad nuo gruodžio 1 d. profilaktiniai testai žmonėms, kurie nepasiskiepiję, bet dėl darbo specifikos privalo testuotis, nebebūtų finansuojami valstybės.
Tokiais atvejais už testavimą mokėtų patys darbuotojai, nebent darbdavys prisiimtų testų finansavimą. Išimtys numatytos tik tiems darbuotojams, kurie negali skiepytis dėl sveikatos priežasčių, arba jei valstybėje neužtektų vakcinų.
„Tai, kas esamomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojams kainuoja apie keliolika milijonų eurų ir gali būti pateisinama, kai nėra alternatyvių pandemijos valdymo priemonių, tai yra vakcinų, dabar, kai vakcinos yra prieinamos absoliučiai visiems ir absoliučiai visur, tikrai yra sunkiai paaiškinama ir pateisinama.
Dėl tos priežasties siūloma numatyti, kad nuo gruodžio 1 d., jeigu Seimas priimtų šitą įstatymą, būtų suteikta pakankamai laiko visiems nepasiskiepijusiems pasiskiepyti, už profilaktinį testavimą, jeigu jis būtų privalomas, būtų mokama kaip ir už bet kokią kitą profilaktiką pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, tai yra darbuotojo arba darbdavio lėšomis, pagal tai, kaip įmonėse sutarta“, – sakė I. Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pridūrė, kad apie 19 mln. eurų per metus būtų skiriama vien testams.
„Mes dar turime įvertinti, kad yra ir žmonių darbas, ir visa infrastruktūra, kurių kaštus atliepti labai sunku. Valstybė yra pasirūpinusi kiekvieno žmogaus vakcina, ir testavimasis – tik papildoma priemonė mažinti rizikoms, tačiau ji nesprendžia klausimo iš esmės“, – sakė A. Dulkys
Siūloma, kad tokį pokytį Seimas svarstytų skubos tvarka.
Visą laidą „Iš esmės“ su Vyteniu Povilu Andriukaičiu žiūrėkite per Delfi TV penktadienį, 19.15 val.
