Lietuva jau peržengė 2000 atvejų per parą ribą ir atrodo, kad situacija vis blogėja, bet nenorintys skiepytis vis dar turi galimybę testuotis ir taip gauti galimybių pasą. Tačiau infektologo profesoriaus Arvydo Ambrozaičio teigimu, puikiai žinoma, kad testavimas neapsaugo nuo užsikrėtimo ir nuo ligos.

„Todėl kalbame apie tai, kad reikėtų pasiskiepyti. <..>. Reikėtų sugriežtinti galimybių paso reikalavimus. Galimybių pasas turėtų būti suteikiamas tik tiems, kurie persirgo liga arba pasiskiepijo.

Testavimo būdu gauti pasą, manyčiau, yra nuolaida tiems žmonėms, kurie piktybiškai vengia skiepytis ir neatlieka savo pilietinės pareigos. Tiesiog stabdo kovą su pandemija, pandeminiu virusu ir, aišku, dėl to daugėja susirgimų. Manau, tai viena iš priežasčių ir, be abejo, tada daugiau žmonių patenka į ligonines“, – sakė jis.

Arvydas Ambrozaitis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis palaiko valdžios žingsnį, kad valstybė nebemokės piktybiškai atsisakantiems skiepytis ir neturintiems jokių medicininių kontraindikacijų.

„Jie patys turės mokėti už testus arba darbdavys apmokės.“

Pasak A. Ambrozaičio, reikėtų panaikinti galimybę gauti Galimybių pasą su neigiamo testo atsakymu, bet, jo teigimu, kai nuo gruodžio mėnesio gyventojams reiks patiems už jį susimokėti, galbūt tai taps stimulu tiems, kurie abejojo arba pakeis nuomonę dėl vakcinavimosi.

„Manau, tai yra akstinas pasiskiepyti, bet jokiu būdu nėra priverstiniai skiepai ar žmonių teisių pažeidimas. Žmogaus individualios teisės neturėtų būti prioritetas arba viršenybė prieš visuomenės interesą.

Visuomenės interesas, ypač ekstremalios situacijos metu, ar karo, yra didesnę reikšmę turi negu taip vadinama individo laisvė“, – įsitikinęs jis.

Pasiteiravus profesoriaus, kodėl net ir naudojant galimybių pasą situaciją Lietuvoje suprastėjo ir ar ji būtų blogesnė be jo, jis teigė, kad šis pasas yra reikalingas.

„Jis turi duoti tam tikrą naudą ir tam tikrus bonusus tiems žmonėms, kurie pasiskiepijo ar persirgo. Galimybių pasas yra kitaip vadinamas kitose šalyse, bet beveik visose Europos šalyse jis yra. Pavyzdžiui, Italijoje daug griežtesnis, yra daugiau ribojimų ir manau, kad jis tikrai suveikia.
Kaina, kurią mes mokame už padidėjusį sergamumą ir mirčių skaičių tai yra nepakankamas pasiskiepijusių skaičius.

Ypač tose amžiaus grupėse, kurios yra mums labai svarbios. Pavyzdžiui, puikiai žinote, kad amžiaus grupėje virš 80 metų pasiskiepijo tik 65 proc. Tai yra ta amžiaus grupė, kuri turi didžiausią riziką užsikrėsti, sirgti ir netgi mirti“, – paaiškino jis

A. Ambrozaitis palygino, kad Skandinavijoje tuo tarpu šioje grupėje vakcinuoti beveik 100 proc. asmenų.

„Kartais mus kaltina, kad skandinavai susitvarkė, o mes nesusitvarkome. Tai čia ne ministerija kalta ar ekspertai, čia žmonių požiūris, nes Lietuvoje 15 proc. žmonių piktybiškai atsisako skiepytis, 15 proc. abejoja, o Portugalijoje, kuri dabar yra numeris vienas pasaulyje pagal skiepijimo apimtis, <...>, ten tik 3 proc. abejoja.

Tai labai priklauso nuo mūsų visuomenės mentaliteto. Pas mus yra labai daug nepasitikėjimo iš tarybinių laikų ir dėl totalinio režimo yra likęs nepasitikėjimas valdžia, ekspertais, mokslininkais ir tai yra tam tikros mąstymo problemos“, – teigė profesorius.

Įžvelgė kelias grėsmes dėl testų finansavimo

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainienė, vertindama naujovę dėl perkeltos atsakomybės mokėti už testus ne valstybei, o darbdaviui arba darbuotojai, sakė, kad pritaria.

„Turbūt turėjo ateiti galas, kai buvo finansuojamas žmonių neatsakingumas. Matyt, toks sprendimas jau yra pribrendęs ir bus turbūt tokių žmonių, kurie ir toliau priešinsis, kurie testuosis galbūt ir savo lėšomis. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad esant itin blogai situacijai darbo rinkoje, kada darbdaviai ieško darbuotojų, neranda, tai labai tikėtina, jog tie darbdaviai, kuriems trūksta darbuotojų, kad jie perims šitą finansavimo naštą.

Tokiu atveju tas žmogus visai nejaus ir jam nebus jokio skirtumo, ar už jį sumoka valdžia iš viešųjų finansų, ar už jį sumoka darbdavys. Labai bijau, kad ta priemonė taip nesuveiktų, kad kažkas vis tiek už jį sumoka, o jis ir toliau piktybiškai nesivakcinuoja, darbo metu gauna atlygį, darbo metu testuojasi, kai tuo tarpu kiti darbuotojai darbo metu dirba ir gauna tą patį atlygį“, – tikino ji.

Mobilusis punktas Panevėžyje
Foto: Jūsų Panevėžys

Profesoriaus paklausus, ar užteks dabar turimų ribojimų, kad neaugtų susirgimų skaičius ir ligoninės nebūtų perpildytos, jis sakė, kad vakcinos įtaka yra jaučiama.

„Jeigu prieš metus, kai dar nebuvo skiepų, tai apie 20 proc. susirgusių patekdavo į ligoninę sirgdami sunkia forma. Šiuo metu daug mažiau – apie 10 proc. naujai susirgusių tenka hospitalizuoti dėl sunkios formos.

Jie yra kandidatai gydymui reanimacijoje, taip pat jie gali numirti. Taigi poveikis tikrai yra ir jeigu tokia apimtis būtų susirgusių ir mes neturėtume paskiepytų 60 proc. žmonių, tai tikrai mūsų ligoninės būtų labiau perpildytos. Krūvis būtų didžiulis. Dabartiniu metu mus turėtų gąsdinti ne susirgusių skaičius, o patekusių į ligoninę, gydomų ir mirties atvejų.“

Pasak jo, nėra kol kas dramatinis pakilimas ir reikia atsižvelgti, kad palyginus su skandinavais, Lietuvos senolių populiacija yra nesveika, turi labai daug gretutinių ligų.

„Skandinavijoje žmonės labiau rūpinasi savo sveikata ir neapeliuoja į gydytoją, kad jis turi rūpintis. <...>. Todėl ir mirtingumas pas mus yra didelis.“

Vis dėlto profesorius mano, kad kaukių dėvėjimas turėjo būti įvestas daug anksčiau ir mano, kad ateityje ypač per peršalimo sezoną taps įpročiu jas dėvėti.

„Bet dabar mums reikia stebėti, nes efektas ne iš karto pasirodo, o dabar mes pasiekėme virš 2000 susirgimų, bet svarbiausias rodiklis yra hospitalizacija. Jeigu hospitalizacijos apimtys didės, gydymo įstaigose bus perkrova bus didžiulė, <...>, tuomet reikėtų svarstyti apie kitas priemones.

Bet aš tikrai manau, kad įvesti karantiną tikrai nereikėtų ir kadangi tai didžiulis smūgis ekonomikai ir žmonių emocinei sveikatai, ugdymo įstaigoms, todėl esu optimistas. Dabartiniu metu reikia apeliuoti į sąžinę ir pilietiškumą tų žmonių, kurie iki šiol nepasiskiepijo“, – tikino A. Ambrozaitis.