Ataskaitoje taip pat minimi kiti žmogaus teisių pažeidimai, tokie kaip teisinių bei sveikatos paslaugų prieinamumo neužtikrinimas, saugios aplinkos, atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų poreikius, nepritaikymas, skurdi buitis ir kita.
Dauguma užsieniečių, įskaitant mažamečius, buvo apgyvendinti palapinėse
Aptariant apgyvendinimo sąlygas, ataskaitoje pažymėti patikrinimų metu nustatytos aplinkybės, kad dauguma Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio užkardose buvusių užsieniečių, įskaitant mažamečius ir kitus pažeidžiamus asmenis, buvo apgyvendinti laikino apgyvendinimo sąlygomis, tai yra palapinėse, kuriose gyveno nuo 6 iki 12 asmenų, o VSAT Druskininkų užkardoje ir VSAT Kabelių užkardoje įrengtuose angaruose gyveno po kelias dešimtis užsieniečių. Likusiai daliai asmenų buvo suteikta galimybė apsistoti VSAT užkardų tarnybinėse patalpose, garažuose.
„Dauguma palapinių (įskaitant ir angarus) praleidžia lietaus vandenį, kuris kaupiasi palapinių viduje, todėl jose buvo jaučiama drėgmė. Lietingomis dienomis miegoti skirti čiužiniai, patalynė buvo sudrėkę. Kalbinti užsieniečiai teigė, kad tokiomis sąlygomis jie neišsimiega, be to, nuo nuolatinės drėgmės daugelis jautė peršalimo simptomų“, – rašoma ataskaitoje.
Jos duomenimis, 2021 m. rugpjūčio mėnesį Lazdijų, Druskininkų rajonuose buvo 19, Varėnos – 21, Dūkšto, Šalčininkų – 18, Vilniaus – 17, Švenčionių – 15 lietingų parų; pavojingas meteorologinis reiškinys smarkus lietus1 nustatytas 1 kartą per rugpjūtį Lazdijų rajone, Druskininkų, Varėnos – 3, Šalčininkų – 6, Vilniaus, Dūkšto – 4, Švenčionių – 5 kartus rugpjūčio mėnesį. Dūkštų rajone rugpjūtį nustatytas 1 stichinio meteorologinio reiškinio atvejis.
2021 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė minimali oro temperatūra Lietuvoje buvo 12,4 laipsnių šilumos, tačiau pažymėtina, kad, pavyzdžiui, rugpjūčio 22–25 dienomis Varėnos rajone fiksuota minimali oro temperatūra siekė vos 5,5–3,8 laipsnių šilumos, o Lazdijų rajone tuo pačiu laikotarpiu kiek aukštesnė – 7,8–4,1 laipsnių šilumos.
Bendri tualetai, prasta higiena ir perpildyti biotualetai
Ataskaitos duomenimis, VSAT padaliniuose esančiose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose dušai ir tualetai įrengti konteineriniuose (moduliniuose) nameliuose, tačiau jie yra bendri moterims ir vyrams; kai kurių tualetų užraktai neveikė, dušai atskirti užuolaidomis, todėl neužtikrintas privatumas, kalbintos moterys sakėsi nesijaučiančios saugios. Be to, šiose sanitarinėse patalpose neužtikrinama higiena, kai kurių praustuvų vamzdžiai įtrūkę, buvo ir sulūžusių dušo galvučių, teigiama ataskaitoje.
„Užsieniečių apgyvendinimo vietose įrengtų tualetų ir dušų skaičius buvo neproporcingai mažas šiose vietose apgyvendintų asmenų skaičiui. Valymo reikmenų gyventojai sakė neturintys, todėl negali tinkamai išvalyti higienos patalpų, savarankiškai rūpintis jų higiena. Užsieniečių ir VSAT pareigūnų teigimu, dušuose karšto vandens užtenka tik 4–5 žmonėms nusiprausti, po to reikia palaukti apie valandą, kol vanduo vėl sušils.
Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose (pavyzdžiui, Druskininkų užkardoje, buvusios Linkmenų mokyklos teritorijoje) pastatyti biotualetai neatitinka realių užsieniečių poreikių – jie buvo keičiami retai (kartą per savaitę), buvo purvini, perpildyti“, – rašoma ataskaitoje.
Mokyklų patalpos buvo prastos būklės
Jos duomenimis, buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpos, kuriose laikinai apgyvendinti užsieniečiai, buvo prastos būklės: daug kur pastebėta pelėsių, langai užkalti, patalpų neįmanoma vėdinti, trūksta tualetų, prausyklų, dušų.
„Buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose apgyvendinti užsieniečiai miegojo ant čiužinių, sulankstomų karinių gultų arba dviaukščių lovų. VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose užsieniečiai palapinėse miegojo ant kareiviškų-turistinių kilimėlių arba sulankstomų karinių gultų miegmaišiuose“, – rašoma ataskaitoje.
Jos duomenimis, buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose apgyvendintiems užsieniečiams nesuteikta higienos ir valymo priemonių, trūko drabužių, storesnių antklodžių. Patalpose trūko karšto vandens, iš čiaupo tekantis šaltas vanduo buvo rusvos spalvos, turėjo nemalonų kvapą, trūko geriamojo vandens.
„Nei buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose, nei VSAT padalinių teritorijose nebuvo įrengtų prausyklų, kuriose musulmonai galėtų atlikti mažąjį apsiprausimą, todėl islamą išpažįstantys asmenys mažąjį apsiprausimą atlieka higienos patalpose, kuriose kaupiasi vanduo dėl neįrengtų vandens nutekėjimo sistemų“, – rašoma dokumente.
Į lauką išleisdavo tik 15 minučių per dieną
Pagal jį, buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose (kambariuose) buvo apgyvendinta po 10–30 asmenų, dalis žmonių miegojo koridoriuose.
„Buvusios Linkmenų mokyklos patalpose esančioje sporto salėje buvo apgyvendinti 67 asmenys, t. y. kartu vyrai, moterys ir nepilnamečiai, toje patalpoje labai trūko oro, užsieniečiai negalėjo atsidaryti langų, vyravo triukšmas, neužtikrintas asmenų privatumas, patalpa nevaloma, asmenys miegojo ant salėje patiestų čiužinių, daugeliui gyventojų trūko šiltų antklodžių. Be to, šioje sporto salėje asmenys buvo laikomi nuolat, t. y. į lauką išleidžiami vos 15 minučių per dieną po 10 asmenų“, – rašoma ataskaitoje.
Stebėtojai pažymėjo, kad buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose (išskyrus buvusias Kapčiamiesčio vaikų globos namų patalpas) užsieniečiams prieinamoje vietoje ir jiems suprantama kalba nebuvo pakabintų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ar evakuacijos plano, kaip elgtis kilus gaisrui užsieniečiai nebuvo informuoti net žodžiu. Pastebėta tai, kad nakčiai užsieniečių laikymo patalpos buvo užrakinamos, todėl kyla asmenų saugumo užtikrinimo gaisro atveju klausimas.
„Daugelis užsieniečių laisvės suvaržymo sąlygomis buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose bei VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose buvo praleidę vidutiniškai keturiasdešimt parų“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat teigiama, kad VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose užsieniečiams buvo suteiktos higienos priemonių – šampūnas, muiliukas, dantų valymo rinkinys; moterims – higieninių paketų.
„Užsieniečiams nebuvo organizuojamas rūbų, apavo, atsižvelgiant į oro sąlygas, centralizuotas aprūpinimas. Daugelyje užsieniečių apgyvendinimo vietų užsieniečiai neturėjo šiltesnių drabužių, apavo, kai kurie užsieniečiai nuolat buvo įsisukę į antklodes, miegmaišius“, – rašoma atskaitoje.
Joje pažymima, kad užsieniečių, įskaitant pažeidžiamus asmenis, mėnesį ir ilgiau trunkantis laikymas aptvertose teritorijose be teisės laisvai judėti net ir tos teritorijos viduje (pvz., buvusios Linkmenų mokyklos pastate), prilygsta sulaikymui, tačiau net ir sulaikymo patalpoms taikomi minimalūs jų įrengimo reikalavimai nebuvo užtikrinti. Pastebėta tai, kad asmenys aptvertose teritorijose šiomis sąlygomis mėnesį ir ilgiau laikomi be teismo sprendimo.
„Konstatuotina, kad migrantų laisvės suvaržymas, trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų, tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, higienos, oro sąlygas atitinkančių rūbų, apavo bei teisės į asmens privatumą, prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui“, – rašoma ataskaitoje.
Nustėro, kaip yra maitinimai migrantai
Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje pabrėžta, kad beveik visose VSAT pasienio užkardose esančiose stovyklose migrantams šiltas maistas nėra tiekiamas. Vis dėlto buvo išskirtos dvi užkardos, kur galiausiai tai pradėta daryti: VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkarda, kur šiltas maistas pradėtas tiekti nuo 2021 m. liepos 28 dienos t. y. vieną kartą per dieną darbo dienomis bei VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkarda, kur šiltas maistas pradėtas tiekti 2021 m. rugpjūčio 24 dieną, taip pat vieną kartą per dieną.
Taip pat nurodoma, kad VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose esantiems migrantams, išskyrus ataskaitoje minėtas kelias pasienio užkardas, tiekiamas tik sausas maisto davinys.
Šį davinį, pasak ataskaitos, sudarė 1 mėsos konservų dėžutė, 1 skardinė kukurūzų, 1 indelis užpilamos sriubos, sausainių pakelis, 1 batonėlis, 1 pakelis duonos lazdelių, 1,5 litro vandens, arbatos pakelis ir cukraus pakelis. Pažymima, kad kartais davinį papildydavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atvežti produktai, pavyzdžiui, konservuotos sriubos stiklainis.
Taip pat didžioji dalis apgyvendintų asmenų teigė, kad jiems maisto nepakanka, stokojama ir geriamojo vandens.
Ataskaitoje užfiksuota, kad VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose gyventojams buvo sudaryta galimybė pasišildyti vandens arbatai, buvo mikrobangų krosnelė. Taip pat nurodyta, kad VSAT pareigūnų iniciatyva kartais į užkardas atvažiuodavo autoparduotuvė arba keli asmenys surinkdavo užsakymus ir pinigus iš kitų prieglobsčio prašytojų ir juos VSAT pareigūnai nuveždavo į parduotuvę, kad galėtų papildyti maisto racioną už savo lėšas nusipirktais maisto produktais. Kalbinti prieglobsčio prašytojai teigė perkantys jogurto, sūrio, pieno vaikams.
Tačiau akcentuojama, kad beveik visose VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose gyvenantys migrantai bei VSAT pareigūnai tvirtino, kad trūksta pieno produktų vaikams.
Tuo tarpu buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose gyventojams maistas tiekiamas yra tris kartus per dieną.
„Pavyzdžiui, gyventojai pusryčiams gavo indelį jogurto ir pakelį sausainių, pietums – šiltą patiekalą, kurį sudaro makaronai, vištienos kepsnelis, truputis daržovių (žirneliai, morkos), vakarienei – blynelių. Kalbinti užsieniečiai bei savivaldybių darbuotojai teigė, kad daržovių, vaisių užsieniečiams tiekiama itin retai. Gyventojai skundėsi geriamojo vandens stygiumi. Įsitikinta, kad kai kuriose patalpose iš čiaupų bėgantis vanduo turi nemalonų kvapą, yra rusvos spalvos“, – rašoma atsakaitoje.
Išskiriama, kad buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose nepilnamečiams gyventojams maistas nebuvo tiekiamas 4 kartus per parą, o gyventojams skirtas valgiaraštis nebuvo skirstomas į tradicinį arba vegetarinį, kaip tai numatyta apgyvendinimo tvarkos punktuose.
Teigiama, kad VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose, skirtingai nei buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose, buvusiems migrantams maitinimas buvo organizuojamas pagal Maitinimo organizavimo aprašą, numatantį, kad maisto rinkinys iki 48 val. sulaikytiems asmenims išduodamas vieną kartą per parą.
Ataskaitoje tvirtinama, kad nebuvo nustatyta prieglobsčio prašytojų maitinimo organizavimo tvarka, kurią nustatyti įpareigoja Laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT struktūriniuose padaliniuose aprašas.
„Konstatuotina, kad VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose teisės į tinkamą maitinimą neužtikrinimas prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.“
Prastai koordinuotos sveikatos priežiūros paslaugos
Kaip rašoma ataskaitos skyriuje apie sveikatą, šalys turi užtikrinti „priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos visiems gauti medicinos paslaugas ir medicininę priežiūrą susirgus“.
Ataskaitoje aprašyti šalyje veikiantys teisės aktai, pagal kuriuos migrantams teikiama medicininė priežiūrą – jiems turi būti teikiamas pirminis ir pakartotinis sveikatos būklės vertinimas. Visgi, kaip nurodoma dokumente, patikrinimų metu nustatyta, kad visose lankytose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose asmens sveikatos priežiūros paslaugos užsieniečiams prieinamos tik esant skubiosios medicinos pagalbos poreikiui.
„Visam užsieniečių skubiosios medicinos pagalbos poreikiui užtikrinti labai trūksta asmens sveikatos priežiūros specialistų, greitosios pagalbos automobilių, pvz., Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje pagalbą teikė vos du greitosios pagalbos automobiliai, todėl medikai teigė nespėjantys skubiai reaguoti ne tik į visus užsieniečių, bet ir Lazdijų rajono gyventojų medicinos pagalbos poreikius“, – rašoma dokumente.
Atkreipiamas dėmesys, kad kai asmeniui medicinos pagalba turi būti suteikta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietą iškvietus greitosios pagalbos automobilį, papildomai kviečiami ir policijos pareigūnai, kurie palydi užsienietį iki šios įstaigos ir atgal iš jos.
„Patikrinimo metu buvusių Kapčiamiesčio vaikų globos namų patalpose apgyvendintam užsieniečiui prireikus skubios medikų pagalbos, buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis. Medikai į vietą atvyko per maždaug 15 minučių, tačiau papildomai apie 15 minučių teko laukti policijos pareigūnų.
Medikai apgailestavo, kad turi užlaikyti skubios pagalbos automobilį ir kad tiek jie, tiek ir asmuo, kuriam reikalinga skubi medicinos pagalba, tiek ir kiti skubios pagalbos poreikį turintys asmenys turi papildomai laukti“, – teigiama ataskaitoje.
Reguliariai medikai lankėsi ne visur, migrantams trūksta vaistų
Ataskaitoje rašoma, kad medikai reguliariai lankėsi tik kai kuriose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.
„Pavyzdžiui, VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių pasienio užkardoje, Adutiškio pasienio užkardoje, Pasieniečių mokyklos pastate asmens sveikatos priežiūros specialistai lankosi kartą per savaitę. Vis dėlto daugumoje aplankytų užsieniečių apgyvendinimo vietų medikai kviečiami tik esant skubiosios pagalbos poreikiui ir reguliariai jose nesilanko“, – rašoma ataskaitoje.
Nors pažymima, kad vaistus migrantams parūpina savivaldybių administracijos, „Raudonojo kryžiaus“ organizacijos ir kitų organizacijų darbuotojai, jų, kaip rašoma ataskaitoje, vis tiek trūksta.
„Vis dėlto, pasak kalbintų užsieniečių, jiems vaistų trūksta. Kelios kalbintos užsienietės skundėsi, kad dėl prasto maitinimo sausais daviniais jos ir jų vaikai jaučia nuolatinius pilvo skausmus, tačiau vaistų jos gavusios vos keletą kartų. Viena užsienietė pasakojo, kad jos mažamečiui vaikui, turinčiam cerebrinį paralyžių, pagal nustatytas indikacijas gydytojas skyrė itin mažą vaistų dozę, kurios vaiko negalavimams numalšinti nepakanka“, – sakoma ataskaitoje.
Nesilaikoma izoliacijos taisyklių, bėdos dėl vertėjų trūkumo
Kontrolieriai nustatė, kad sąlytį su užsikrėtusiu koronavirusu žmogumi turėję migrantai buvo laikomi sulaikymui skirtose patalpose.
„VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardos teritorijoje COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) užsikrėtę ar sąlytį su užsikrėtusiais asmenimis turėję užsieniečiai VSAT pareigūnų nurodymu būriavosi prie suoliuko, esančio netoli šios užkardos administracinio pastato įėjimo. VSAT darbuotojų teigimu, tuo metu spręstas klausimas, kur šiuos asmenis izoliuoti, tačiau, kol šis klausimas išspręstas nebuvo, minėti asmenys nakčiai buvo gabenami į miške esančias atraminio punkto patalpas“, – taip pat rašoma ataskaitoje.
Taip pat teigiama, kad greitieji testai COVID-19 ligai nustatyti nebuvo atliekami nuosekliai.
„Dauguma užsieniečių buvo testuojami vos jiems atvykus, tačiau taip pat palapinėse, kartu su testuotais žmonėmis, buvo apgyvendina ir dar netestuotų asmenų“, – sakoma dokumente.
Taip pat teigiama, kad migrantų gretose yra įvairiais sveikatos negalavimais besiskundžiančių asmenų, kuriems nepakanka tabletės nuo skausmo.
„Asmenys pageidavo, kad juos apžiūrėtų medikas, tačiau, kaip informavo VSAT pareigūnai, dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų trūkumo ir vadovaujantis vidaus reikalų ministro–valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo aktualiais sprendimais, medikų apžiūrimi yra tik tie asmenys, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba“, – rašoma ataskaitoje.
Dokumente pasakojama apie atvejį, kai cukriniu diabetu serganti moteris gydytojo konsultacijos laukė beveik du mėnesius.
„VSAT pareigūnai informavo, kad, jei asmuo pats nesikreipia dėl konsultacijos su mediku poreikio, gydytojo atvykimas nėra organizuojamas. Pastebėtina, kad minėtoji užsienietė susišnekėti gali tik savo gimtąja kalba. Šis pavyzdys iliustruoja, kad pirminis užsieniečių sveikatos būklės vertinimas užtikrinant (prireikus) vertėjo dalyvavimą nėra vykdomas sklandžiai ir laiku.“
Migrantams trūksta pinigų sveikatos priežiūros paslaugoms
Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad nemokamai migrantams suteikiama tik būtinoji medicinos pagalba, o už kitas paslaugas jie turi sumokėti savo lėšomis.
„Už kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei gydytojo neišrašytus ir nekompensuojamus vaistus prašoma susimokėti asmeninėmis lėšomis. Kalbinti užsieniečiai tikino pakankamai pinigų tam neturintys. Be to, jiems nesudaryta galimybė naudotis savo banko sąskaitomis, todėl pinigų perlaidų gauti ir jomis disponuoti jie taip pat negalintys“, – konstatavo kontrolieriai.
Pažymima, kad yra migrantų, turinčių sunkią negalią.
„Švenčionių užkardoje buvo užsienietis, sergantis epilepsija, kuriam ne pirmą kartą buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, tačiau atvykę medikai niekada nevežė šio asmens į asmens sveikatos priežiūros įstaigą gydyti ir / arba atlikti tyrimų“, – rašoma ataskaitoje.
Užsieniečių apgyvendinimo vietose sprendimą, ar būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, priima VSAT arba Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie, kaip nustatė kontrolieriai, ne visuomet reaguoja į užsieniečių prašymus kviesti greitąją medicinos pagalbą
„Pareigūnų teigimu, jie ne visuomet žino, ar pagalba užsieniečiams išties reikalinga, kadangi, nepasiteisinus greitosios medicinos pagalbos būtinybei, jie esą sulaukia medikų priekaištų“, – skelbiama dokumente.
„Konstatuotina, kad užsieniečių apgyvendinimo vietose užsieniečių teisės į aukščiausią prieinamą sveikatos priežiūros standartą įgyvendinimas nėra tinkamai užtikrinamas, o tai prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui“, – teigiama kontrolierių išvadoje.
Sergantys ir senoliai, nėščiosios po mėnesį ir ilgiau gyveno nepritaikytomis sąlygomis
Aptariant pažeidžiamų grupių teises, nustatyta, kad VSAT pareigūnų teigimu, pirminį asmens pažeidžiamumo vertinimą pareigūnai atlieka vizualiai apžiūrėję asmenį bei jį apklausę. Kitoks pažeidžiamumo vertinimas nėra atliekamas.
„Kalbintų pareigūnų teigimu, kaip pažeidžiami asmenys identifikuojamos šeimos, mažamečiai vaikai, besilaukiančios moterys, asmenys su negalia. Pažeidžiamumas dėl galimai patirto smurto, priklausymo seksualinėms mažumoms nėra vertinamas. Taip pat ne visuomet įvertinamas asmens pažeidžiamumas dėl jo priklausymo etninei grupei.
Pavyzdžiui, VSAT Vilniaus rinktinės Adutiškio pasienio užkardoje tarp kitų užsieniečių buvo apgyvendinta ir 8 jazidų iš Sindžaro regiono Irake grupė, tačiau VSAT pareigūnai apie tai nežinojo. Užsieniečių apgyvendinimo vietose laikomų besilaukiančių moterų tikslūs skaičiai nebuvo žinomi“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitoje rašoma, kad VSAT informavo, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. yra vykdomas šeimų su mažamečiais vaikais perkėlimas iš VSAT pasienio užkardų į VSAT Pasieniečių mokykloje įrengtą konteinerinių namelių stovyklą. Nuolat yra derinamas pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų perkėlimas į Pabėgėlių priėmimo centrą, kai tik gaunama informacija apie šiame centre atsiradusias laisvas vietas. Nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo planuojamas pažeidžiamų asmenų perkėlimas iš kitų apgyvendinimo vietų į Pabėgėlių priėmimo centre įrengtą konteinerinių namelių stovyklą.
„Patikrinimo metu užsieniečių apgyvendinimo vietose buvo pažeidžiamiems asmenims priskirtinų užsieniečių, kurie jų specialiųjų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis gyveno 30 ir daugiau dienų. Specialiems poreikiams nepritaikytose palapinėse, garažuose buvo apgyvendinti nepilnamečiai, besilaukiančios moterys, pagyvenę asmenys, asmenys, turintys lėtinių ligų ar ilgalaikių sveikatos sutrikimų, tarp kurių – sergantieji astma, cukriniu diabetu, epilepsija, taip pat buvo mažamečių su Dauno sindromu, cerebriniu paralyžiumi, nepilnametis, kuriam diagnozuota šizofrenija, asmenys su akivaizdžia fizine negalia (pvz., asmuo be rankos), tačiau šiems asmenims papildomas dėmesys (paslaugos, priemonės, specialus maitinimas, specialios apgyvendinimo sąlygos), atsižvelgiant į jų specialiuosius individualius poreikius, neteiktas.
Pavyzdžiui, (…) VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų užkardoje apgyvendinta užsienietė, serganti cukriniu diabetu, mediko nebuvo apžiūrėta beveik du mėnesius. Pasiteiravus, ar šiai užsienietei užtikrinamas specialus maitinimas, VSAT pareigūnas informavo, kad visiems užsieniečiams išduodami vienodi sauso maisto daviniai, tačiau užsienietė turi teisę jai tinkamų vartoti produktų įsigyti mobilioje parduotuvėje“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak ataskaitos, kalbinti užsieniečiai pasakojo, kad pažeidžiamų asmenų specialūs poreikiai nebuvo užtikrinti: vaikams neužtikrintas specialaus maisto, pieno kasdienis tiekimas, itin trūko vėsiu ir drėgnu oru dėvėti tinkamų drabužių, avalynės, ne visos besilaukiančios moterys buvo apžiūrėtos medikų, papildomas, specialus maitinimas joms nebuvo organizuojamas, tačiau kai kurios moterys teigė gavusios po vitaminų pakuotę; sveikatos sutrikimų ar negalią turintiems asmenims, kaip ir kitiems užsieniečiams, užtikrinama tik būtinoji medicinos pagalba.
LGBTQ+ asmenys gyveno kartu su jiems priešiškai nusiteikusiais užsieniečiais
Ataskaitos duomenimis, LGBTQ+ bendruomenei priklausančių užsieniečių buvo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų užkardoje ir Padvarionių užkardoje, taip pat, galimai, VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardoje.
„Šie asmenys buvo apgyvendinti bendrose teritorijose, tai yra kartu su kitais užsieniečiais, kurie dėl savo religinių įsitikinimų ar kitų pažiūrų LGBTQ+ bendruomenės narių atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai. Ne visose patikrinimų metu lankytose vietose pareigūnai žinojo, ar jose yra LGBTQ+ bendruomenei priklausančių užsieniečių, ir to, kad jie priskirtini pažeidžiamų asmenų kategorijai.
Užsieniečiams atvykus į jų laikino apgyvendinimo vietą, jų pirminio vertinimo (pokalbio) metu nėra užduodamas klausimas dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taigi užsieniečių pažeidžiamumas dėl jų priklausymo seksualinėms mažumoms bei dėl to galimai patirto smurto nėra vertinamas, ir, atitinkamai, LGBTQ+ bendruomenei priklausančių asmenų specialieji poreikiai nėra identifikuojami nedelsiant“, – rašoma ataskaitoje.
Jos duomenimis, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardoje 2021 m. rugsėjo 15 d. gyveno du LGBTQ+ bendruomenei priklausantys užsieniečiai.
„Pareigūnams ši aplinkybė buvo žinoma ir minėtiems užsieniečiams buvo leista laikinai apsigyventi atskiroje palapinėje, tačiau minėtoji palapinė stovėjo bendroje palapinių miestelio teritorijoje, kurioje buvo apgyvendinta dar 30 asmenų (28 iš jų – vyrai, 5 jų – laikinai izoliuoti). Po vykdyto patikrinimo, 2021 m. rugsėjo 24 d., šie asmenys buvo perkelti į patalpą ūkiniame pastate (garaže) kartu su keliolika kitų užsieniečių.
Šie LGBTQ+ bendruomenei priklausantys užsieniečiai susišnekėti gali tik savo gimtosiomis kalbomis, todėl diskretiškai ir be vertėjo pagalbos negali pareigūnams ar kitiems pagalbą teikiantiems asmenims perteikti savo išgyvenimų ir specialiųjų poreikių“, – rašoma dokumente.
Ten taip pat atkreipiamas dėmesys, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės vadas 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu informavo Seimo kontrolierių apie tai, kad Puškų pasienio užkardoje pažeidžiamų asmenų nėra.
„Šis pavyzdys atskleidė, kad VSAT pareigūnai neatlieka išsamaus užsieniečių pažeidžiamumo ir specialiųjų poreikių vertinimo, LGBTQ+ bendruomenės narių nepriskiria pažeidžiamų asmenų kategorijai ir jų specialiųjų poreikių nežino“, – rašoma dokumente.
Nebuvo teikiama psichologinė pagalba, nesirūpino vaikų švietimu ir laisvalaikiu
Jame taip pat pažymėta, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose nėra vertinama, ar asmuo yra prekybos žmonėmis auka, ar jis buvo kankintas, išprievartautas arba patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, dėl ko jis gali turėti specialiųjų pagalbos poreikių. Taip pat nėra aišku, kokia yra asmens pažeidžiamumo vertinimo šiuo aspektu tvarka arba metodika, kuria pareigūnai turėtų vadovautis, siekdami identifikuoti smurtą patyrusį asmenį bei užtikrinti jam reikalingą pagalbą.
Anot dokumento, užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose psichologinė pagalba užsieniečiams neteikiama.
„Nepilnamečių asmenų švietimas ir prasmingas laisvalaikis nebuvo organizuojami nė vienoje iš patikrinimų metu aplankytų užsieniečių laikymo vietų. Užsieniečiai teigė stovyklose gyvenantys daugiau nei mėnesį, tačiau neturintys informacijos apie tai, kada jų vaikams bus užtikrintas mokslas.
Vienas kalbintų užsieniečių teigė, kad VSAT pareigūnams buvo išreiškęs pageidavimą mokyti stovykloje apgyvendintus užsieniečius anglų kalbos, tačiau lentos, popieriaus, rašymo priemonių tam negaunantis. VSAT pareigūnai informavo, kad lankytose užsieniečių apgyvendinimo vietose nepilnamečių švietimą organizuoti neplanuojama, nes artimiausiu metu šeimos su vaikais bus perkeltos kitur“, – rašoma dokumente.
Kartu konstatuojama, kad „procedūros dėl užsieniečių pažeidžiamumo vertinimo ir specialiųjų poreikių identifikavimo jų laikino apgyvendinimo vietose nėra aiškios ir vieningos, ne visų pažeidžiamų asmenų specialieji poreikiai, vaiko teisės ir teisėti interesai yra užtikrinami, todėl užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose yra sudarytos pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui draudžiamos nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos“.
Teisinės paslaugos nebuvo prieinamos, kurį laiką nebuvo prieinami telefonai
Užsieniečiai tikrintojams skundėsi, kad jiems neteikiama jokia informacija apie jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Pasak ataskaitos, kalbinti užsieniečiai teigė, kad nebuvo supažindinti su prieglobsčio procedūra ir galimybe nemokamai pasinaudoti teisinėmis paslaugomis, jiems trūksta informacijos apie užsieniečių teises ir pareigas užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose, numatomą jų buvimo šiose vietose trukmę ir jų atžvilgiu taikomas procedūras, taip pat apie organizacijas, teikiančias pagalbą ir informaciją prieglobsčio prašytojams Lietuvoje.
„Patikrinimų metu įsitikinta, kad informacija apie prieglobsčio procedūrą ir galimybę nemokamai pasinaudoti teisinėmis paslaugomis užsieniečiams nėra prieinama. Patikrinimų dienomis informacija apie užsieniečių teises ir pareigas užsieniečių apgyvendinimo teritorijose užsieniečiams gerai matomose, lengvai prieinamose vietose nebuvo iškabinta, ši informacija nebuvo prieinama ir kitu formatu (pvz., dalinant skrajutes).
Užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose dirbę VSAT pareigūnai paaiškino, kad užsieniečiams teikiama tik ribota informacija apie prieglobstį, o kai kurie jų pripažino, kad informacija apskritai nėra teikiama, nes tam trūksta žmogiškųjų resursų, be to, baiminamasi, kad turėdami daugiau informacijos apie savo teises užsieniečiai gali kelti neramumus.
Dalis kalbintų užsieniečių informavo, kad vienintelė užsieniečių apgyvendinimo vietoje jiems suteikiama informacija yra periodinis žodinis priminimas apie galimybę grįžti į savo kilmės šalį bei įteikiami informaciniai lapeliai, kuriuose nurodyta, kad nė vienam 2021 m. neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kirtusiam asmeniui prieglobstis Lietuvoje nebuvo suteiktas“, – rašoma dokumente.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daugelis kalbintų užsieniečių skundėsi tuo, kad buvo konfiskuoti jų mobilieji telefonai, be to, užsieniečių laikymo vietose užsieniečiams neprieinami jokie telefonai, todėl užsieniečiai negali susisiekti su pagalbą ir informaciją galinčiomis suteikti organizacijomis bei savo šeimos nariais, kad informuotų juos apie savo buvimo vietą ir situaciją.
„Pavyzdžiui, VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių pasienio užkardoje 2021 m. liepos 16 d. apgyvendinti užsieniečiai su savo artimaisiais susisiekti negalėjo tol, kol 2021 m. rugpjūčio 25–26 dienomis atgavo savo mobiliuosius telefonus, t. y. ilgiau nei 5 savaites.
Pasak pareigūnų, iš užsieniečių kai kurie jų asmeniniai daiktai, įskaitant mobiliuosius telefonus, paimami neteisėto sienos kirtimo aplinkybėms išsiaiškinti. VSAT pareigūnai paaiškino, kad mobilieji telefonai, kaip ir kiti asmeniniai daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, siekiant nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, yra paimami bei apžiūrimi.
Nustačius, kad jie gali būti įrodymai pradėtame ir atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. VSAT pareigūnai taip pat paaiškino, kad iš užsieniečių mobilieji telefono aparatai yra paimami dar ir dėl to, kad siekiama apsaugoti tarnybinę informaciją, susijusią su valstybės sienos apsauga bei jos organizavimu. Užsieniečius perkėlus iš VSAT struktūrinių padalinių į kitas apgyvendinimo vietas, mobilieji telefonai yra grąžinami, jeigu jie nėra pridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos“, – rašoma dokumente.
Tačiau, kaip rašoma ataskaitoje, užsieniečiai tikino, kad nebuvo informuoti, kokiu pagrindu iš jų paimti telefonai ir kada bus jiems grąžinti. Vizito metu kai kurie prieglobsčio prašytojai jau buvo atgavę mobiliuosius telefonus, teigė susisiekę su savo šeimos nariais, taip pat vienoje lankytų užsieniečių laikymo vietų užsieniečiams buvo sudaryta galimybė naujus mobilaus ryšio telefonus savo lėšomis įsigyti iš atvykusių pagelbėti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojų.
Ataskaitoje pažymėta, kad vertėjų paslaugos užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose nėra prieinamos (išskyrus vertėjų dalyvavimą užsieniečių apklausose), todėl užsieniečiams sunku susišnekėti tiek su pareigūnais, su medikais, tiek su kitais užsieniečiams pagalbą teikiančiais asmenimis, betarpiškai išsakyti jiems savo kasdienius poreikius, gauti ir suprasti juos dominančią informaciją apie savo padėtį Lietuvos Respublikoje.
„Konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojų teisė į informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat į informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, nėra tinkamai užtikrinama, todėl prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui“, – rašoma ataskaitoje.
Teisė siekti prieglobsčio nebuvo užtikrinta
Ataskaitoje priminta, kad pagal Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, jokios išimtinės aplinkybės, ar tai būtų karo padėtis ar karo, vidaus politinio nestabilumo grėsmė, ar kokia kita nepaprastoji padėtis, negali būti naudojamos kankinimui pateisinti ir, atitinkamai, negalima vadovautis vyresniojo pareigūno ar valdžios institucijos įsakymu kankinimui pateisinti.
Nurodoma, kad pagal šios konvencijos 3 straipsnį, Lietuva yra įsipareigojusi neišsiųsti, negrąžinti ir neišduoti asmens kitai valstybei tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam.
„Siekdamos nustatyti, ar yra tokių priežasčių, kompetentingos valdžios institucijos turi atsižvelgti į visus susijusius motyvus, įskaitant, jei tikslinga, toje valstybėje esamų didelių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį“, – teigiama ataskaitoje.
Taip pat pažymima, kad Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra ir Tarptautinė migracijos organizacija 2021 m. rugsėjo 21 d. oficialiame pranešime spaudai pareiškė gilų susirūpinimą dėl migrantų, keliaujančių per Baltarusiją ir siekiančių prieglobsčio Lietuvoje, Latvijoje ar Lenkijoje, atgrasymą ties šiomis sienomis ir Lenkijos pasienio su Baltarusija teritorijoje mirusių keturių migrantų.
Ataskaitoje akcentuojama, kad šiame pranešime pažymėta, kad teritorijose ties minėtų valstybių sienomis žmonės įstringa savaitėmis ir ten negauna jokios pagalbos, prieglobsčio ar pagrindinių paslaugų. Daugelis jų palikti kęsti labai sunkias sąlygas, jie neapsaugoti nuo gamtos išorės veiksnių, šie asmenys kenčia nuo hipotermijos.
„Pripažindamos didelius neteisėtos migracijos keliamus iššūkius, šios organizacijos paragino atitinkamas vyriausybes situaciją valdyti laikantis tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir bendradarbiauti, kad šią situaciją išspręstų pirmenybę teikdamos žmogaus teisių užtikrinimui, t. y., kad nedelsiant susisiektų su kenčiančiais asmenimis jiems suteikiant būtinąją medicinos pagalbą, maistą, vandenį ir pastogę, ypač atsižvelgiant į artėjančią žiemą.
Šiame pranešime pripažinta, kad, nors valstybės turi suverenią teisę vykdyti savo sienų kontrolę, susidariusi situacija nėra suderinama su pagarba žmogaus teisėms, įskaitant prigimtinę teisę prašyti prieglobsčio. Pabėgėlių teisės srityje dirbančios tarptautinės organizacijos atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad prieglobsčio siekiančių asmenų atgrasymas ties sienomis kelia pavojų gyvybėms ir yra neteisėtas pagal tarptautinę teisę.“
Pabrėžiama, kad prieglobsčio prašytojų ir migrantų valstybės niekada neturėtų naudoti politiniams tikslams pasiekti, todėl pamatine atsakomybe apsaugoti pažeidžiamus asmenis valstybės turėtų pasidalyti solidariai, o politiniai nesutarimai dėl atsakomybės niekada neturi lemti žmonių gyvybių bei valstybių tarptautinių įsipareigojimų nepaisymo.
Patikrinimų metu nustatyta, kad vis dėlto užsieniečių laikymo vietose buvo tokių asmenų, kurie teigė nežiną, ar prieglobsčio prašymą jie yra pateikę ir kaip tai padaryti, nors laikino apgyvendinimo vietoje kai kurie jų buvo laikomi jau daugiau nei mėnesį. Taip pat nė vienas patikrinimų metu kalbintų užsieniečių neprisiminė, kad jiems būtų išduota pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, tokio jų atžvilgiu priimto dokumento teigė nebuvo matę.
Kalbinti užsieniečiai taip pat teigė nesuprantą, kodėl iki 2021 m. liepos 23 d. atvykusių užsieniečių nebuvo teirautasi apie tai, ar jie pageidauja prieglobsčio Lietuvoje, bei nebuvo tikri, ar toks iki minėtos datos atvykusių asmenų poreikis buvo kur nors pažymėtas. Patikrinimų metu nustatyta, kad užsieniečiai nežino (jiems nepaaiškinta) ir to, kokia yra prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo užsienio valstybėse tvarka.
Taigi, ataskaitoje konstatuojama, kad informacija apie teisę siekti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir joje taikytinas procedūras užsieniečiams nėra suteikiama arba suteikiama netinkamai, asmenys Lietuvos pasienyje atgrasančiais veiksmais nukreipiami link Baltarusijos, neįsitikinus, kad jiems ten negresia kankinimas, nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys, taip pat kad nėra rizikos veiksnių, dėl kurių kyla grėsmė šių asmenų gyvybei arba sveikatai, taip pat ir nesuteikus asmenims galimybės teisėtai pateikti prieglobsčio Lietuvoje prašymą, dėl ko yra pažeidžiama asmenų teisė kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis bei sudaromos pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamos kankinimui prilygstančios, nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos.
Aptarė pasieniečių darbo sąlygas
Ataskaitoje aptartos ir pasieniečių darbo sąlygos. Ataskaitoje pažymėta, kad VSAT pareigūnai, be tiesioginių jiems priskirtų funkcijų, susijusių su valstybės sienos apsauga ir jos kirtimo kontrole, vykdymo, taip pat susidūrė su papildomais iššūkiais sprendžiant užsieniečių apgyvendinimo užkardų teritorijose klausimus ir užsieniečiams kylančias problemas, susijusias su kasdienių jų būtinųjų poreikių tenkinimo užtikrinimu, nesutarimų (pvz., kylančių tarp skirtingų etninių grupių) sprendimu.
„VSAT pareigūnai prisideda užtikrinant užsieniečių apgyvendinimui skirtų patalpų tinkamą įrengimą, nepertraukiamą maitinimo tiekimą, būtinosios medicinos pagalbos prieinamumą, užsieniečiams kylančių socialinių ir kt. poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, VSAT pareigūnų darbo krūvis pastebimai išaugo, jiems tenka dirbti ne tik po darbo valandų darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, naktimis, bei atidėti kasmetines atostogas, taigi šie pareigūnai ekstremalios situacijos metu dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis“, – rašoma ataskaitoje.
Joje pažymėta, kad ne visas padidėjęs darbo krūvis bei išdirbti viršvalandžiai yra fiksuojami bei ne visas šis viršvalandinis darbas yra papildomai apmokamas.
„Konstatuotina, kad VSAT pareigūnai ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, užsieniečių laikinas apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų teikimas nebuvo organizuojamas koordinuotai, buvo nepaisyta asmenų lygiateisiškumo principo bei tuo pažeistos tiek užsieniečių, tiek ir pareigūnų žmogaus teisės bei sudarytos pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamos kankinimui prilygstančios, nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos“, – rašoma ataskaitoje.
Išvados
Pateikiame visą išvadų, aprašomų minėtoje ataskaitoje, tekstą:
„Įvertinęs tai, kad užsieniečių laisvės suvaržymas trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, teisės į asmens privatumą, taip pat ir tai, kad užsieniečiai nebuvo aprūpinti oro sąlygas atitinkamais rūbais, apavu, palapinėse ir dalyje patalpų neužtikrinama pakankama švara ir tvarka, o dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis tik dalinai sudaromos sąlygos užsieniečiams tinkamai palaikyti asmens higieną, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad tokios užsieniečių laikymo sąlygos prilygsta Konvencijos prieš kankinimų ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.
Taip pat buvo vertinama tai, kad beveik visi užsieniečiai daugiau nei 30 parų gavo tik sausus maisto davinius, o maitinimas tris kartus, patiekiant šiltą patiekalą, buvo organizuojamas tik užsieniečiams apgyvendintiems buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose, taip pat ir tai, kad VSAT padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose užsieniečiai negavo šilto maisto.
Taip pat tai, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai reguliariai lankėsi tik kai kuriose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose, dalies asmenų pirminis sveikatos patikrinimas nebuvo atliktas nedelsiant, dėl ko jų sveikatos problemos ilgą laiką nebuvo identifikuotos, užsieniečių testavimas užsikrėtimui COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) nustatyti ir netestuotų asmenų apgyvendinimas ne visose jų laikino apgyvendinimo vietose buvo organizuojamas atsakingai, už kai kurias asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistus užsieniečių prašoma susimokėti asmeninėmis lėšomis, visam užsieniečių skubiosios medicinos pagalbos poreikiui užtikrinti trūksta asmens sveikatos priežiūros specialistų ir greitosios pagalbos automobilių.
Ir tai, kad procedūros dėl asmenų pažeidžiamumo vertinimo jų laikino apgyvendinimo vietose nėra aiškios ir vieningos, užsieniečių pažeidžiamumas ir jų specialūs poreikiai nebuvo nustatomi visapusiškai, o daliai pažeidžiamų asmenų neužtikrintos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos.
Pažymėta, kad užsieniečių apgyvendinimo sąlygos palapinėse, garažuose ir dalyje patalpų, neatitinka geriausių vaiko interesų, taip pat tai, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose nepilnamečiams neorganizuojamas joks užimtumas.
Įvertinta ir tai, ad ne visose patikrinimų metu lankytose vietose pareigūnai žinojo, ar jose yra LGBTQ+ bendruomenei priklausančių užsieniečių ir kad jie priskirtini pažeidžiamų asmenų kategorijai, ir tai, kad minėti asmenys apgyvendinami kartu su kitais, šiai bendruomenei nepakančiais, užsieniečiais bendrose teritorijose ir (ar) patalpose.
Konstatuota, kad užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose nėra vertinama, ar asmuo yra prekybos žmonėmis auka, ar jis buvo kankintas, išprievartautas arba patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, dėl ko jis gali turėti specialiųjų pagalbos poreikių, taip pat tai, kad nėra aišku, kokia yra asmens pažeidžiamumo vertinimo šiuo aspektu tvarka arba metodika, kuria pareigūnai turėtų vadovautis siekdami identifikuoti smurtą patyrusį asmenį bei užtikrinti jam reikalingą pagalbą, o užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose psichologinė pagalba neteikiama visiems užsieniečiams, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad asmenų, kurie galimai yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų smurtą, specialieji poreikiai nėra identifikuojami ir pagalba šiems pažeidžiamiems asmenims nėra organizuojama, todėl, Seimo kontrolieriaus vertinimu, užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose sudaromos kankinimui prilygstančios, nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos.
Įvertinęs tai, kad užsieniečių apgyvendinimo vietose užsieniečiams ir prieglobsčio prašytojams nebuvo prieinama arba buvo ribotai prieinama informacija apie jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, taip pat pateiktų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, prieglobsčio prašytojų teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad yra pažeidžiama užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų teisė į informaciją.
Įvertinęs tai, kad vertėjo paslaugos užtikrinamos tik pirminės prieglobsčio apklausos metu, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad yra pažeidžiama užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų teisė gauti kokybiškas teisines, medicinos ir kitas paslaugas bei informaciją jiems suprantama kalba.
Įvertinęs tai, kad užsieniečiams nesuteikiama arba suteikiama mažai informacijos apie jų teises ir pareigas, įskaitant apie galimybes naudotis teisinėmis paslaugomis bei skųsti jų atžvilgiu priimtus sprendimus, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad pažeidžiama užsieniečių teisė būti tinkamai supažindintiems su jų atžvilgiu priimtų sprendimų apskundimo tvarka ir galimybėmis gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Įvertinęs tai, kad informacija apie teisę siekti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir joje taikytinas procedūras užsieniečiams nėra suteikiama arba suteikiama netinkamai, ir tai, kad asmenys Lietuvos pasienyje atgrasančiais veiksmais nukreipiami link Baltarusijos jų neinformavus apie tai, kokia tvarka ir kur šie asmenys gali teisėtai pateikti prieglobsčio prašymus, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad buvo pažeista asmenų teisė kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis.
Įvertinęs tai, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją ketinę patekti asmenys Lietuvos pasienio pareigūnų atgrasančiais veiksmais buvo nukreipiami link Baltarusijos neįsitikinus, kad šiems migrantams ten negresia kankinimas, nežmoniškas ar jo orumą žeminantis elgesys, taip pat kad nėra rizikos veiksnių, dėl kurių kyla grėsmė šių asmenų gyvybei ar sveikatai, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad buvo sudarytos kankinimui prilygstančios, nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos.
Įvertinęs tai, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu VSAT pareigūnai, be tiesioginių jiems priskirtų funkcijų, susijusių su valstybės sienos apsauga ir jos kirtimo kontrole, vykdymo, turi užtikrinti užsieniečių apgyvendinimui skirtų patalpų tinkamą įrengimą, nepertraukiamą maitinimo tiekimą, būtinosios medicinos pagalbos prieinamumą, užsieniečiams kylančių socialinių ir kt. poreikių tenkinimą, taip pat tai, kad šiam papildomam darbui sumažinti socialiniai darbuotojai, vertėjai, psichologai šiose vietose nepasitelkiami, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad dėl žymiai išaugusio darbo krūvio VSAT pareigūnai dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis ir jų teisė į poilsį nėra tinkamai užtikrinama.
Įvertinęs tai, kad nėra aišku, kaip ir kokia tvarka turi būti užtikrinama, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu Įstatymo 71 straipsnio 11 dalyje įvardytos užsieniečių teisės būtų ribojamos laikinai ir proporcingai bei kas yra atsakingas už šio reikalavimo tinkamo įgyvendinimo kontrolę, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad užsieniečių teisių ir laisvių suvaržymų neproporcingumas ir pernelyg ilgas jų taikymo laikas prilygsta kankinimui, nežmoniškoms ir žmogaus orumą žeminančioms sąlygoms.
Įvertinęs tai, kad laikino prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo VSAT struktūriniuose padaliniuose ir kitose tam skirtose patalpose prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos skyrėsi ir dalis užsieniečių be aiškios atrankos buvo apgyvendinti žymiai prastesnėmis sąlygomis nei likusieji, Seimo kontrolierius prieina prie išvados, kad užsieniečiams nebuvo užtikrintos vienodos jų laikino apgyvendinimo sąlygos, pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą bei užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose sudarant kankinimui prilygstančias, nežmoniškas ir žmogaus orumą žeminančias sąlygas“.
Rekomendacijos ministrams
Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas A. Normantas įvertinęs padėtį pateikė ir rekomendacijas.
Ministrei pirmininkei Ingrida Šimonytei kontrolierius rekomenduoja atkreipti dėmesį į konstatuotus pažeidimus ir imtis visų priemonių, kad „užsieniečių priėmimas vykdant Lietuvos sienos apsaugą visiškai atitiktų Europos ir tarptautinę teisę, ypač Europos žmogaus teisių konvenciją ir 1951 metų Konvenciją dėl pabėgėlių statuso“.
Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotatei rekomenduojama aiškiai nustatyti, kaip praktikoje būtų įgyvendinama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ dalis, numatanti laikiną ir proporcingą prieglobsčio prašytojų teisių ribojimą. Kartu įvardinant konkrečias priemones, kurių turi būti imtasi, kad užsieniečių teisės ir laisvės nebūtų varžomos neribotą laiką. Taip pat numatyti aiškia prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarką, vietas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei rekomenduojama įvertinti socialinių darbuotojų poreikį užsieniečių apgyvendinimo vietose.
Rekomendacijos VSAT
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadui Rustamui Liubajevui rekomenduojama užsieniečių gyvenamosiose patalpose užtikrinti tinkamą higieną, sudaryti sąlygas patiems asmenims tvarkytis patalpas, suteikti tam priemones. Taip pat suteikti rūbų, apavo.
Dokumente atskirai išskiriamos ir rekomendacijos dėl teisės į tinkamą maistą užtikrinimo. Pavyzdžiui, iš karto identifikuoti specialaus maitinimo poreikį, užtikrinti maitinimą šiltu maistu bent kartą per dieną, organizuojamas vegetarinis maitinimas.
Taip pat rekomenduojama gerinti kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Raginama ne vėliau nei per 48 valandas atlikti pirminį užsieniečių sveikatos patikrinimą, užtikrinti sveikatos priežiūrios specialistų prieinamumą visiems pažeidžiamiems asmenims.
Pabrėžiama, kad visi naujai į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas atvykę asmenys nedelsiant būtų testuojami dėl koronaviruso, o susirgę – izoliuotis turėtų patalpose, „kurių aplinka, kiek įmanoma, neprimintų sulaikymo patalpų“.
Seimo kontrolierius VSAT vadui R. Liubajevui taip pat rekomenduoja vertinti, ar asmuo nėra prekybos žmonėmis auka, ar jis buvo kankintas, išprievartautas, patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, dėl ko jis gali turėti specialiųjų poreikių. Taip pat raginama imtis visų priemonių, kad užsieniečių ir laikymo vietose būti atliekamas visų asmenų pažeidžiamumo vertinimas. Taip pat įskaitant pažeidžiamumo dėl galimai patirto kankinimo, išprievartavimo ar kitokio sunkaus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto, turimos negalios, nėštumo, priklausymo seksualinėms mažumoms, etninei grupei.
Taip pat rekomenduojama visas patalpas pritaikyti asmenų su negalia poreikiams.
Kartu rekomenduojama užsieniečių apgyvendinimo vietose užtikrinti nepilnamečių prasmingą laisvalaikį ir teisę mokytis.
Seimo kontrolierius VSAT rekomenduoja, kad visiems užsieniečiams turi būti užtikrinta teisė jiems suprantama kaba gauti informaciją apie teises ir pareigas, sudaryta galimybė telefonu susisiekti su teisininkais ir kitomis specializuotą pagalbą teikiančių institucijų atstovais.
Kartu rekomenduojama užtikrinti, kad jei yra kilusi grėsmė asmenų, siekiančių kirsti valstybės sieną neleistinose vietose, gyvybei ar sveikatai, jiems yra reikalinga skubi medicinos pagalba ar kitokia pagalba nuo išsekimo, dehidratacijos, hipotermijos, ši pagalba turi būti suteikiama nedelsiant.
