Teisme skundė Etikos kontrolieriaus sprendimą

Portalo „Atvira Klaipėda“ aprašyta istorija atrodytų visiškai klasikinė – viešąjį pirkimą laimėjo bendrovė, kurios savininkas dar visai neseniai ėjo į politiką. Įdomu tai, kad pirkimą organizavusioje savivaldybės įmonėje aukštas pareigas ėjo jo mama.

Dėl to, ar galima viešinti verslininko, kurio įmonė laimėjo viešąjį pirkimą, vardą ir pavardę net kelis metus vyko teisminiai ginčai. Ir galiausiai spalio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tokios informacijos viešinti negalima. Šis sprendimas nebeskundžiamas.

2019 metų gruodžio pabaigoje „Atvira Klaipėda“ skelbė apie bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 2017-2019 metais vykdytus pirkimus – beveik 2,3 mln. eurų vertės 40 sutarčių dėl įvairių prekių ir paslaugų su įmone „Namų kultas“, tais pačiais metais persivadinusia į „Ecomas“.

Anot portalo, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi neplaninį patikrinimą, nustatė, kad viena iš sutarčių – 1,375 mln. eurų vertės dėl dekoratyvinių apšvietimo atramų – pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą skaidrumo principą ir rekomendavo sutartį nutraukti.

„Atvira Klaipėda“ publikacijoje taip pat informavo apie tai, kad vienintelis „Ecomas“ akcininkas nuo 2014 metų yra Liberalų sąjūdžio narys, 2019 metais dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone, esantis bendrovės esamos ar buvusios finansininkės sūnus.

Galutinėje ir neskundžiamoje LVAT nutartyje nurodoma, kad straipsnyje minimas įmonės akcininkas 2019 metų gruodžio pabaigoje kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu, kuriame nurodė, kad publikacijoje nurodyta informacija gali daryti įtaką „Gatvių apšvietimas“ pirkimams, taip pat be jo sutikimo yra viešinami jo asmens duomenys – pilnas vardas ir pavardė, – tai žeidžia jo garbę ir orumą.

Teisme pareiškėjas viešoji įstaiga „Klaipėda atvirai“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. liepos 13 d. sprendimo „Dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ (www.atviraklaipėda.lt, 2019-12-27) paskelbtos informacijos“ dalį, kuria nuspręsta: 1) pripažinti A. V. skundą dėl publikacijoje „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“ paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą VšĮ „Klaipėda atvirai“ dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo.
Ramūnas Gadliauskas

Žiniasklaidos priemonė teisme bandė įrodyti, kad jos aprašytas verslininkas nėra privatus asmuo. „Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad A. V. yra privatus asmuo. A. V. pripažintinas viešuoju asmeniu jam dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklalapyje skelbiamos informacijos matyti, kad A. V. kandidatuodamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose išviešino dalį savo asmens duomenų, įskaitant savo ypatingus asmens duomenis, t. y. savo vardą, pavardę, gimimo datą, duomenis apie teistumą, turtą ir gautas pajamas, deklaravo privačius interesus ir pan.", - žurnalistų argumentai pateikti teismo nutartyje.

Redakcijos atstovai teisme laikėsi pozicijos, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus.

„Viešieji pirkimai, viešųjų lėšų panaudojimas nulemia itin aukštų standartų, skaidrumo, teisėtumo šioje srityje taikymą ir atitinkamai didesnį visuomenės interesą domėtis bei gauti informaciją su šia sritimi. Pareiškėjas, publikuodamas publikaciją, siekė pateikti plačią, tačiau būtiną bei visuomenei aktualią informaciją, kiek tai susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytais viešaisiais pirkimais, jų pažeidimais, suinteresuotais, galimą naudą gavusiais asmenimis. Viešųjų pirkimų temai esant itin aktualiai ir svarbiai visos visuomenės bei kitų subjektų mastu, viešasis interesas yra vyraujantis ir visomis prasmėmis nusveria viešųjų paslaugų sferoje veikiančio juridinio asmens bei jo naudos gavėjų privačius interesus, todėl Tarnybos padarytos išvados dėl A. V. teisių ir BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų pažeidimo, yra nepagrįstos“, - tokios pozicijos teisme laikėsi redakcijos atstovai.

Teismas priėmė nepalankų sprendimą

Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikėsi kitos nuomonės. Ji prašė atmesti žiniasklaidos priemonės skundą kaip nepagrįstą. Tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pernelyg plačiai taiko viešojo asmens kriterijus.

Vis dėlto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės, priėmė žurnalistams nepalankų sprendimą. Nutarta pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmesti.

„Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“, rašoma teismo nutartyje.

Laimutis Alechnavičius

Teismas rėmėsi štai tokiu argumentu: „Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Bylos medžiaga patvirtina, jog viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo kalbama publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra A. V., o ne pats A. V.

Be to, Tarnybai buvo pateikta informacija, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaudamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, nėra ir nebuvo Liberalų sąjūdžio partijos narys. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti laikomas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes publikacijos paskelbimo metu jo veikla nebuvo susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. Negana to, įmonė, kurios akcininkas yra A. V., neteikia viešųjų paslaugų.“

R. Radzevičius: tai yra baisus precedentas

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius griežtai įvertino šį teismo sprendimą. Anot jo, taip sukurtas labai blogas precedentas, kuris padarys didžiulę žalą visai Lietuvos žiniasklaidai ir visuomenės teisei žinoti.

„Atvirai pasakius teismo sprendimas nuliūdino. Nuliūdino visus, kurie stebėjo šitą bylą. Dėl to, kad šita byla yra svarbus precedentas, jeigu žiūrėtume į bet kurio žurnalisto perspektyvą, kuris domisi viešųjų pinigų panaudojimu, žmonėmis, kurie susiję su tų pinigų gavimu ir išleidimu. Suformuojamas požiūris, jog visuomenei iš principo nereikia žinoti apie tuos žmones, kas jie tokie, neva tai perteklinė informacija. Mane tai suneramino. Žurnalistika tada tampa nebe žurnalistika, nes žurnalistikoje ypač svarbus tikslumas. Pirmiausia yra šitas kriterijus.
Dainius Radzevičius

Pas mus labai dažnai, taip susiklostė ir šioje byloje, kažkieno privatumas traktuojamas labai plačiu mastu, kad reikia labai saugoti, net paminėti negalima. Tuo tarpu jeigu mes kalbame apie visuomenės teisę žinoti, tai aš sunkiai suprantu, koks čia privatumas saugomas. Tai nėra apie intymius žmogaus gyvenimo klausimus, asmens sveikatą. Tai yra tiesiog faktinių aplinkybių atskleidimas, kaip kas ir kokią naudą gavo. Man atrodo tai svarbu žinoti, kad žurnalistai užtikrintų ir tikslumo funkciją. Daugelis teismo apibendrinimų iškreipia žurnalistikos esmę ir kaip tik leidžia interpretuoti ir manipuliuoti naujienomis iš esmės kuriant netikrumo jausmą. Žiūrėdamas į ateitį, nežinau, ar teismas turėjo taip siaurai žiūrėti į šitą problemą. Galbūt žiūrėjo į vieną ar kitą teisės aktą, bet nepažiūrėjo į visą kontekstą. Čia labai svarbus kontekstas, kad žurnalistas ne sau tuos privačius duomenis rinko“, - teigė D. Radzevičius.

Anot jo, toks teismo sprendimas visų pirma, nusipelno teisės aktų peržiūros. Kaip teigė D. Radzevičius, bus ieškoma būtų, kaip pakeisti dabar galiojančius įstatymus, kurie trukdo žurnalistams atlikti savo profesinę pareigą.

„Be jokios abejonės, mes su kolegomis artimiausiu metu pasitarsim, kokių priemonių galėtų imtis konkreti redakcija ir mes kaip bendruomenė. Yra dvi priemonės: pirma, teisinės priemonės. Čia patars advokatai. Tačiau man atrodo, kad žymiai svarbesnis precedentas. Aš tikiuosi, kad politikai atkreips dėmesį Seime pagaliau į šitą problemą. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu bus peržiūrėti mūsų teisės aktai, kuriais remiantis šiandien yra baudžiami žurnalistai dėl to, kad atlieka savo profesinę pareigą. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu iš aktyvesnių Seimo narių bus registruotos pataisos. Tada žiniasklaidos etikos kontrolierius ir kitos institucijos nežudytų visuomenės teisės žinoti, kas vyksta su žmonių gyvenimais, pinigais ir pan.“, - dėstė D. Radzeviius.

Sulaukė G. Nausėdos malonės

Ir čia yra dar viena įdomi detalė. Viena teisėjų kolegijos narė spalio 6 dieną, kai ir buvo priimta ši nutartis, sulaukė prezidento Gitano Nausėdos malonės. Kitaip tariant, teisėją nutarta paaukštinti pareigose.
Teisėja Dalia Višinskienė

Kaip skelbė žiniasklaida. G. Nausėda kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl D. Višinskienės ir Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjomis.

Trečiadienį prezidentas dėl šio kreipimosi pasirašė dekretą. J. Varanauskaitė nuo 2019 metų dirba Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, iki tol dirbo Vilniaus apygardos teisme. D. Višinskienė nuo 2012 metų yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja. LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Šios bylos teisėjų kolegijoje buvo būtent D. Višinskienė.

Delfi su klausimu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovę Gražiną Ramanauskaitę. Būtent ši tarnyba pirmoji priėmė žiniasklaidos priemonei nepalankų sprendimą. Gavę jos atsakymus 14.26 val. papildėme tekstą.

Etikos kontrolierė problemos nemato

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vadovei Delfi uždavė klausimą, kaip ji vertina tokį teismo sprendimą. Atsakydama raštu ji pateikė trumpą vertinimą: „Visi teismų sprendimai yra gerbtini, o iš klaidų – mokomasi.“

Žiniasklaidos bendruomenė sako, kad taip sukurtas precedentas, kuriuo tyrimų žurnalistai negalės viešinti asmenų, kurie dėl įtartinų aplinkybių laimi viešuosius pirkimus tapatybės. Ar tai prisidės prie visuomenės teisės žinoti stiprinimo?

Į šį klausimą tarnybos vadovė atsakė taip: „Kiekvienu atveju turi būti nustatoma teisinga pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės ir neturtinių teisių, nepagrįstai neabsoliutinant nei vienos iš jų. Nekvestionuojama žiniasklaidos teisė skleisti informaciją viešojo intereso temomis, taip pat ir apie neskaidriai vykdomus viešuosius pirkimus. Tai nustatyta ir aptariamame sprendime. Vertintoje publikacijoje nagrinėjama viešojo intereso tema apie savivaldybės įmonės galimai neskaidriai vykdytus viešuosius pirkimus. Tačiau dėl Pareiškėjo įmonės laimėtų konkursų jokie tyrimai dėl galimo neskaidrumo publikacijos paskelbimo metu nebuvo nei pradėti, nei atlikti. Viešasis interesas informuoti visuomenę apie neskaidrumo atvejus yra nekvestionuotinas, tačiau jis turi būti realus. Teismo sprendimas turėtų prisidėti prie atsakingo visuomenės informavimo.“

Taip pat paklausėme, dėl kokių priežasčių susiklostė situacija, kad ilgus metus tiriančiųjų žurnalistų viešinta informacija dabar tampa nebeviešinama?

„Iš Tarnyboje atliekamų tyrimų nėra pagrindo teigti, kad tiriamosios žurnalistikos informacija tapo nebeviešintina. Tačiau teisingos pusiausvyros nustatymas tarp asmens duomenų ir saviraiškos laisvės iš žiniasklaidos reikalauja didesnės atsakomybės. Rašydama apie privatų asmenį, tačiau atskleisdama jo privataus gyvenimo detales (tvarkydama asmens duomenis), žiniasklaida turi sugebėti įrodyti, kad juos tvarko teisėtai, esant bent vienai Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytai teisėtumo sąlygai“, - teigė G. Ramanauskaitė.

Paskelbė nekrologą

Ketvirtadienį Atviraklaipeda.lt redaktorius Martynas Vainorius savo administruojamos žiniasklaidos priemonės svetainėje paskelbė nekrologą „Atvirai Klaipėdai“.

„Sveiki atvykę į naują realybę – trečiadienį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas ir Dalia Višinskienė, neskundžiamu sprendimu patvirtino, kad atskleisdami faktą, jog buvusios „Gatvių apšvietimo” vyr. finansininkės sūnaus valdoma įmonė buvo tapusi dažniausiu konkursų laimėtoju, padarėme pažeidimą, nes tai laikoma pertekline informacija, kurios visuomenei nevalia žinoti.

„Publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų”, – pakartojo ir šis teismas.

Negaliu pasakyti, kad gerbiu tokį teismo sprendimą, suformulavusį naują praktiką, kuria privalės vadovautis visa šalies žiniasklaida, nes galutinis viešųjų pirkimų naudos gavėjas nuo šiol visada galės pasislėpti po teismo teiginiu, jog „viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo kalbama publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra A. V., o ne pats A. V.”, - rašė redaktorius.

Ir čia pat jis pateikė informaciją, kokias išlaidas teismo proceso metu patyrė redakcija.

„Deja, bet nepadoriems žmonėms tokia teisiniu precedentu tapusi teismo nutartis atveria didžiules galimybes veikti ir supančioti bet kurį Lietuvos žurnalistą.

Užsibaigus teismo procesui jau tapo aiškios ir visos išlaidos – laisvo žodžio gynimas mums kainavo beveik 4 400 eurų. Toks pastaruoju metu būdavo vieno mėnesio „Atviros Klaipėdos” biudžetas. Suma skaudi, bet ne pinigai šioje istorijoje svarbiausia.

Pernai lapkritį pirmos instancijos teisme retoriškai klausiau, ar taip iškastruota žiniasklaida galėtų „užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą” (citata iš Konstitucinio Teismo sprendimo) ir kurti demokratiją bei padėti ją išsaugoti? Vėliau, rašydamas skaitytojams, dėsčiau, kad nesant tokių galimybių nematau ir „Atviros Klaipėdos” prasmės.

Duotas žodis man yra svarbiau už bet kokią rašytinę sutartį, todėl šiandien konstatuoju – dabartinė „Atvira Klaipėda” mirė.

Prisipažinsiu, jau senokai morališkai kankinausi dėl to, jog supratau, kad tokios „Atviros Klaipėdos” nereikia daugumai jos skaitytojų. Gal ir reikia, bet nemokamai, neprisidedant prie jos gyvavimo savo euru. Tačiau vien tik už laikus po straipsniais, gerus žodžius, kaip kad „šaunuoliai”, „puikiai dirbat” ir panašiai, serverio neišlaikysi, kuro degalinėje neįsipilsi, telefono ar interneto sąskaitos neapmokėsi ir galiausiai jų į šaldytuvą nepasidėsi, jais neapsirengsi, šeimos poreikių nepatenkinsi.

Visus tuos ketverius metus (spalio 17-ąją „Atvirai Klaipėdai” sukaks 4-eri) mes savo misiją iš esmės vykdėme tik laisvam žodžiui neabejingo verslo paramos dėka, prisidurdami iš kultūrinių projektų. Skaitytojai, kurie palaikydavo mus ne vien gerais žodžiais, bet ir finansiškai, kas mėnesį skirdavo 200-300 eurų paramos. Jei kas pervesdavo didesnę sumą, buvo lyg ir atvejų, kai tokia parama siekdavo apie 500 eurų“, - nurodė redaktorius.

Ir galiausiai jis paaiškino žiniasklaidos priemonės ateities planus: „Viltingai laukiau LVAT sprendimo. Tikėjausi, kad jis bus palankus laisvam žodžiui ir įpūs motyvacijos sukti naujų metų ratą ieškant paramos. Deja…

Tikrai nesiruošiu rašyti straipsnių, kad „pirkimą laimėjo įmonė, kurios savininkas yra asmuo X, kuris yra giminystės ryšiais susijęs su politiku Y”. Tad „Atvira Klaipėda” nebegali likti tokia, kokia buvo iki šiol.

Kas toliau? Iki metų galo dar dirbsime panašiu ritmu, kaip ir iki šiol, nes, kaip jau ir minėjau, lapkritį turi pasiekti GPM parama, kuri paprastai sudaro mėnesinį mūsų biudžetą, ir mes už ją atidirbsime bei viešai atsiskaitysime, kaip ir kiekvieną mėnesį iki šiol.

O po to išliksime atvira tribūna, kuria galės naudotis visi, norintys paskelbti savo naujienas. Taip pat tikiuosi, kad galėsime palepinti istorijos mėgėjus jiems skirtomis publikacijomis.

Pats nesiruošiu visiškai atsisakyti žurnalisto plunksnos ir pasistengsiu kartas nuo karto dar iškapstyti kokią naujieną ir pasidalinti ja, tačiau pažadėti, kad „Atvira Klaipėda” išliks tokia pat greita, spygliuota ir išsami – nebegaliu.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (226)