Apie Portugalijos patirtį ten gyvenanti lietuvė papasakojo ketvirtadienį „Info dienai“.
„Portugalai užduotų tą patį klausimą tiems, kurie nenori skiepytis – kodėl? Kodėl nenorėjote? Pas juos didžioji visuomenės dalis buvo už skiepą. Buvo be galo mažai asmenų, kurie nenorėjo to skiepo gauti. Praktiškai 2-3 proc. Portugalijos visuomenės buvo prieš skiepą.
Būtent tame ir slypi ta sėkmės paslaptis, nėra jokios kitos. Portugalijos Vyriausybei praktiškai nereikėjo stengtis įtikinti portugalus, kad jie pasiskiepytų“, – „Info dienai“ sakė Portugalijos lietuvė E. Žukauskaitė.
Pasekmės, pasak jos, pasijautė iškart.
„Praktiškai paskiepijus 60-70 proc. portugalų populiacijos, žymiai krito užsikrėtimų koronavirusu ir mirčių skaičius. Tai įrodė, kad skiepas vis dėlto yra veiksmingas“, – pasakojo E. Žukauskaitė.
Jos teigimu, praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmetyje šalis patyrė pasekmes dėl buvusios fašistinės diktatūros, kai skiepai prieš tymus, raudoniukę nebuvo administruojami pačių portugalų.
„Buvo labai daug žmonių, kurie mirdavo arba sirgdavo labai sunkiai dėl to, kad nebuvo gavę šių skiepų. Taigi vyresnės kartos yra dar ta gyvoji atmintis – jie prisimena, kaip iš tiesų sunkiai pakėlė tuos laikus, kai bet koks skiepas buvo neadministruojamas, neprieinamas“, – sakė pašnekovė.
Vienintele problema Portugalijoje, kaip teigė E. Žukauskaitė, buvo ne nenoras skiepytis, o skiepų trūkumas.
„Manau, kad Portugalija būtų pasiekusi tą savo rekordą dar anksčiau, jei tik skiepai būtų administruojami anksčiau. Visi labai norėjo, bet buvo skiepijama pagal amžiaus grupes ir štai liepos mėnesį, rugpjūčio pradžioje Portugalija paprašė kitų šalių pagalbos, kad apsikeistų tais skiepais, kurie toms šalims tuo metu buvo nereikalingi, vien dėl to, kad buvo užėjusi ketvirtoji koronaviruso banga“, – pasakojo laidos dalyvė.
Sėkmės raktas – kariška tvarka ir gyventojų sąmoningumas
Šiuo metu paskiepyti 9 iš 10 portugalų, o vakcinavimo kampanijai vadovavo viceadmirolas, kariškis Henrique Gouveia e Melo.
„Kariškis buvo pasirinktas dėl vienos svarbios priežasties – jis įdiegė tvarką ir ta tvarka pasitvirtino. Jis dabar jau yra atsistatydinęs, kaip jis pats pasakė, jau baigė savo darbą, nes Portugalijoje nebėra ką skiepyti. Skiepų centrai yra uždaromi, o jis tiesiog įvedė karinę tvarką, kaip turėtų vykti, kad viskas būtų be galo gerai organizuota“, – teigė E. Žukauskaitė.
Ji pasakojo pati pasiskiepijusi Portugalijoje, o žmonės iki šiol, sutikę viceadmirolą gatvėje, jam dėkoja už labai gerai organizuotą vakcinavimo procesą.
„Jis įgyvendino tai, ko galbūt kitu atveju nebūtų pavykę taip gerai realizuoti“, – kalbėjo lietuvė.
E. Žukauskaitės teigimu, Portugalijoje gyventojus skiepijo medikai, tačiau kariuomenės atstovai palaikė bendrą tvarką. Skirtingai nei Lietuvoje, Portugalijoje, pasak jos, nebuvo galima laisvai rinktis skiepo gamintojo.
„Palyginant su Lietuva, Portugalijoje nebuvo galima pasirinkti skiepo. Atvykus į skiepijimosi centrą, tik jau praėjus visus registravimosi etapus, atsėdėjus savo eilę, įėjus į savo mažytį kabinetą, pasakydavo, kokį skiepą administruos ir žmogus galėdavo, aišku, nesutikti, bet pasirinkimo laisvė nebuvo tokia didelė“, – sakė Portugalijoje gyvenanti lietuvė.
Ji taip pat pasakojo, kad gyventojai laisvai galėjo pasirinkti tik vietą, kur bus skiepijami pirmąja doze, o antrajam skiepui gauti jie privalėdavo atvykti ten pat.
„Pati Portugalijos visuomenė norėjo gauti skiepą, tai buvo geidžiamybė. Kai peržengėme tą ribą, kai dauguma šalies gyventojų pasisako už tai ir tai vertina teigiamai, tai būti tuo, kuris pasisako prieš, tiesiog automatiškai yra nepopuliaru. Taigi visuomenė pati diktavo tas taisykles“, – komentavo E. Žukauskaitė.
Jos teigimu, politikams galiausiai nebebuvo būtinybės kištis į sklandų vakcinacijos procesą, o pats procesui vadovaujantis viceadmirolas prieš retkarčiais jį pasitikdavusius kelis protestuojančius žmones visada praeidavo šaltai ir ramiai, taip demonstruodamas tvirtą poziciją.
„Visi apribojimai buvo nutraukti, išskyrus didesnes spektaklių sales, didelius susibūrimus, kur vis dar reikia kaukės, o testai irgi bus atliekami arba tiesiog reikės pateikti skiepo pažymėjimą, tačiau atsidarė barai ir diskotekos, kurie neveikė nuo pat pandemijos pradžios“, – apie dabartinį gyvenimą Portugalijoje pasakojo lietuvė.
Vis dėlto esminis faktorius, pasak E. Žukauskaitės, pačių portugalų sąmoningumas.
„Įdomus faktas apie portugalų visuomenę yra tai, kad nors kaukių jau nebereikia dėvėti, kaukes portugalai vis dar dėvi tiek eidami į restoranus, prieš atsisėdami prie staliuko. Tai tapo jų gyvenimo dalimi ir tai yra tam tikras sąmoningumas. Jie suvokia, kad tai nėra pabaiga, čia irgi ruduo ateina, žiema čia irgi yra drėgna bei ne tokia karšta, jau kalbama apie tai, kad galbūt reikės trečios dozės. Portugalai tiesiog saugo save ir kitus, vis dar dėvėdami kaukes, kai aplink yra kitų žmonių“, – pridūrė ji.
