Ketvirtadienį Statistikos departamento pateiktais duomenimis, beliko 13 raudonų savivaldybių, visos kitos – patekusios į prasčiausią juodą epidemiologinę zoną.
Raudonoje zonoje kol kas lieka Švenčionių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Panevėžio miestas ir rajonas ir Raseinių rajono savivaldybė.
Taip pat Širvintų rajonas, Kaišiadorių rajonas, Birštono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė ir Kalvarijos savivaldybė.
Ir toliau prasčiausia epidemiologinė padėtis išlieka Joniškio rajono savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 2054 atvejai. Tai vienintelė šalies savivaldybėje, viršijanti 2000 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkančių atvejų ribą.
Geriausia epidemiologinė situacija ir toliau išlieka Panevėžio rajono savivaldybėje – čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 218 atvejų.
2182 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių
Praėjusią parą nustatyti 2182 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyta arba paskiepyta nepilnai 14 žmonių.
Praėjusią parą 2086 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 6306 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1387 COVID-19 sergantys žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 125 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 16,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,2 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 171 žmogus – beveik dviem dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą.
77 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1166 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Per praėjusią parą daugiausiai mirusiųjų fiksuota 60–69 metų amžiaus grupėje – septyni, dar penki mirusieji priklausė 70–79, trys – 80–89, du – 50–59, o vienas – 90–99 amžiaus grupei.
Pilnai paskiepyti iš jų buvo keturi, jų amžius buvo nuo 60 iki 89-erių metų.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5158 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 142. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 10,1 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 758 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – apie 1 mln. 628 tūkstančius.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1399 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 34,3 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,9 proc. gyventojų.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 28,9 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,4 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,1 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 1,9 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 852,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo per 345 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 20,3 tūkstančio.
Privalomų skiepų Vyriausybė netvirtino, Seimui pateiktas siūlymas dėl testavimosi darbuotojo lėšomis
Vyriausybė siūlo Seimui priimti pataisas, kad tam tikrų sričių darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, už testus turėtų mokėti savo lėšomis.
Anksčiau Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įkelto siūlymo tam tikroms darbo sritims įvesti privalomą skiepijimąsi, neliko.
„Vyriausybei yra suteikti įgaliojimai patvirtinti darbų ir veikos sričių, kuriose leidžiama darbuotojams dirbti periodiškai besitikrinantiems, ar neserga COVID-19, sąrašą, pagal šią tvarką periodiškai testuojasi nepasiskiepiję ir nepersirgę COVID-19 liga ir šis profilaktinis testavimas šiuo metu vykdomas biudžeto lėšomis, pokyčio esmė – kad nuo šiol sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos būtų finansuojami nebe valstybės biudžeto, o, noriu pabrėžti, darbuotojo, o jei darbdavys nusprendžia – darbdavio lėšomis“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Yra dvi išimtys, kai ir toliau sveikatos patikrinimai vyktų biudžeto lėšomis: kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų arba nebūtų užtikrintas vakcinų prieinamumas“, – pažymėjo ministras.
Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektui, jis teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Vyriausybė siūlo Seimui pataisas svarstyti skubos tvarka.
Siūloma, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.
Vyriausybės siūlymą vėliau spaudos konferencijoje pristačiusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad mokesčių mokėtojų lėšomis apmokamas testavimas nevakcinuotiems žmonėms buvo suprantamas, kai šalyje nebuvo pakankamai vakcinų, o šiuo metu esant laisvai prieinamai vakcinacijai būtų „sunkiai paaiškinama ir pateisinama“.
„Testavimas, kuris šiuo metu apmokamas įvairių profesijų žmonėms mokesčių mokėtojų pinigais, būtų apmokamas mokesčių mokėtojų pinigais nuo gruodžio 1 dienos tik tokiu atveju, jei žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių arba susiklostytų tokia šiuo metu neprognozuojama padėtis, kad valstybė negalėtų užtikrinti reikiamo vakcinų kiekio“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, šiuo metu nevakcinuotų darbuotojų testai „kainuoja mokesčių mokėtojams keliolika milijonų eurų ir gali būti pateisinama tuomet, kai nėra alternatyvių pandemijos valdymo priemonių, t. y. vakcinų“.
„Dabar, kai vakcinos yra prieinamos absoliučiai visiems ir absoliučiai visur, (testavimasis biudžeto lėšomis) tikrai sunkiai paaiškinama ir pateisinama“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Seimui priėmus pataisas jos įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos, tad iki šiol nesivakcinavę žmonės turės laiko pasiskiepyti pilna schema.
Į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę anksčiau šią savaitę buvo įtrauktas klausimas dėl privalomo tam tikrų sričių darbuotojų skiepijimosi, tačiau jis išimtas.
Projektu buvo siūloma nustatyti, kad darbuotojai, vykdantys veiklas, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė, galėtų dirbti tik pasiskiepiję, išskyrus atvejus, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, yra persirgęs užkrečiamąja liga ar neužtikrintas vakcinų prieinamumas.
