„Tai nėra naujas klausimas, nors čia kai kurie kolegos Seime yra paskelbę, kad jie gal sugalvojo šitą idėją, ir sugalvojo net ir pinigus turbūt. Viskas yra gerokai paprasčiau, idėja dėl skatinimo skiepytis turbūt sklandė ir viešose diskusijose, esame ne kartą Vyriausybėje apie tai diskutavę.
Didžiausia tokio sprendimo problema buvo, pirmiausia, moralinė – atžvilgiu tų žmonių, kurie padarė teisingą sprendimą niekieno finansiškai neskatinti, gal paskatinti vaikų ar medikų, bet finansiškai neskatinti. Ir tokių žmonių bet kurioje amžiaus grupėje yra dauguma, įskaitant ir šitas amžiaus grupes, kurios yra pačios jautriausios“, – apie finansines paskatas po posėdžio komentavo I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, dabar, kai nuo rugsėjo pradėtas skiepijimas trečiąja doze, ir pirmiausia pradėti skiepyti vyriausio amžiaus žmonės, yra rastas sprendimas, kuris leidžia įvertinti ir tuos žmones, kurie anksčiau padarė teisingą sprendimą.
„Preziumuojame, kad ir toliau jie darys teisingus sprendimus ir pasirinks trečią dozę, ir todėl turės teisę į kompensaciją. O tie žmonės, kurie yra dar iš viso nepasiskiepiję, jiems tiesiog ta kompensacija būtų išmoka už padarytą sprendimą pasiskiepyti“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė paaiškino, kad šita amžiaus grupė pasirinkta dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia, dėl to, kad mirtingumo rodikliai toje grupėje yra patys blogiausi, rizika susirgti ir numirti pati didžiausia, o pasiskiepijimo procentas ypač grupėje 80+ yra ženkliai blogesnis negu kitose suaugusių žmonių amžiaus grupėse“, – sakė I. Šimonytė.
Seimo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos tvarka.
„Kadangi tenka išgirsti, kad kažkas atideda sprendimą skiepytis, nes laukia kompensacijos, tai galiu pasakyti, kad ta kompensacija bus skirta, Seimui priėmus įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar pasiskiepysite šiandien, ar būsite pasiskiepiję vakar“, – sakė I. Šimonytė.
Prie privalomo skiepijimosi kai kuriems darbuotojams klausimo dar gali grįžti
Premjerės teigimu, Vyriausybė trečiadienį nesvarstė įvesti privalomo skiepijimosi kai kurių sričių darbuotojams, nes nėra iki galo aišku, kokia forma tai turėtų būti įteisinama.
„Todėl, kad pačiame projekte nebuvo aiškiai apibrėžta, apie kokius darbuotojus kalbame“, – sakė I. Šimonytė.
Jo teigimu, kyla klausimas, ar tai yra darbo organizavimo klausimai, dėl kurių pasiūlymų turėtų ir patys darbdaviai. Taip pat, pasak jos, pačios siūlytos formuluotės galėtų būti įvairiai interpretuojamos.
„Tą klausimą reikėtų apsvarstyti – ar tai turėtų vis dėlto būti Darbo kodekso sudėtinė dalis, kuri numato tam tikrą darbo organizavimo tvarką ir darbdavio teises, organizuojant darbą. Tada tai būtų kito įstatymo keitimas ir, aišku, truputėlį kitokia procedūra“, – sakė premjerė.
„Jeigu vis dėlto būtų nutarta, kad šiame įstatyme galėtų tokios nuostatos pagrįstai atsirasti, dėl ko Teisingumo ministerija turėjo savo abejonių ir manau, kad jos yra pagrįstos, tai tuomet prie to klausimo mes galėtume grįžti, bet manau, kad pirmiausia reikia įvertinti, ar nereikėtų dėl to keisti Darbo kodekso“, – pridūrė I. Šimonytė.
Testavimą apsimokės darbuotojai arba įmonės
Vyriausybė trečiadienį nesvarstė priminės idėjos įvesti privalomą skiepijimąsi kai kurių sričių darbuotojams.
Vis dėlto ministrų kabinetas pritarė siūlymui, kuriuo numatoma, kad nuo gruodžio 1 d. profilaktiniai testai žmonėms, kurie nepasiskiepiję, bet dėl darbo specifikos privalo testuotis, nebebūtų finansuojami valstybės.
Tokiais atvejais už testavimą mokėtų patys darbuotojai, nebent darbdavys prisiimtų testų finansavimą sau. Išimtys numatytos tik tiems darbuotojams, kurie negali skiepytis dėl sveikatos priežasčių arba jei valstybėje neužtektų vakcinų.
„Tokiu būdu tai, kas esamomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojams kainuoja apie keliolika milijonų eurų, ir gali būti pateisinama, kuomet nėra alternatyvių pandemijos valdymo priemonių, tai yra vakcinų, dabar, kai vakcinos yra prieinamos absoliučiai visiems ir absoliučiai visur, tikrai yra sunkiai paaiškinamos ir pateisinamos.
Dėl tos priežasties yra siūloma numatyti, kad nuo gruodžio 1 d., jeigu Seimas priimtų šitą įstatymą, suteikiant pakankamai laiko visiems ar nepasiskiepijusiems pasiskiepyti, profilaktinis testavimas, jeigu jis būtų privalomas, būtų apmokamas kaip ir bet kokia kita profilaktika pagal Užkrečiamų ligų įstatymą. Tai yra darbuotojo arba darbdavio lėšomis pagal tai, kaip yra įmonėse sutarta“, – sakė I. Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pridūrė, kad vien testams apie 19 mln. eurų būtų skiriama per metus.
„Mes dar turime įsivertinti, kad tam dar yra ir žmonių darbas, ir visa infrastruktūra, kurių kaštus atliepti labai sunku. Valstybė yra pasirūpinusi kiekvieno žmogaus vakcina, ir testavimasis yra tik papildoma priemonė mažinti rizikoms, tačiau ji nesprendžia klausimo iš esmės“, – sakė A. Dulkys
Siūloma, kad tokį pokytį Seimas svarstytų skubos tvarka.
Dulkys apie finansines paskatas senjorams: tai nėra patogus sprendimas
Kalbėdamas apie senjorų vakcinavimą, ministras priminė, kad šeimos gydytojams yra mokami priedai už kiekvieną pirmą skiepą – penki eurai. Skatinant senjorų skiepijimą, vėliau buvo numatyta, kad 75+ grupės atveju už konsultaciją ir paskiepijimą – 15 eurų.
„Dabar organizuosime vieno mėnesio akciją maždaug iki lapkričio vidurio, kada bus skatinama dar papildomai, – po 30 eurų už pasiskiepijusį senjorą, už suteiktą jam konsultaciją. Tam visose savivaldybėse be išimties yra organizuotos mobilios grupės.
Jeigu šeimos gydytojas kalbasi su savo pacientais, jeigu pasakoma, kad „taip, aš sutinku skiepytis“, tokie sąrašai perduodami atitinkamai mobiliai grupei, ir ji pagal sąrašą apvažiuoja šituos žmones, ir juos paskiepija“, – aiškino A. Dulkys.
Pasak ministro, taip pat užtikrinta, kad Lietuvoje kiekvienas šeimos gydytojas turėtų galimybę paskiepyti nuo kovido.
„Jeigu darbo dienomis mobili grupė vyksta skiepyti, tai jai yra 12,49 euro įkainis, poilsio ir švenčių dienomis mes jį dvigubiname, kad paskatintume ir atlygintume darbą“, – sakė A. Dulkys.
Ministras informavo ir apie ruošią sprendimą, pagal kurį skatins savivaldybes, kurios pasieks 90 ir daugiau procentų senjorų skiepijimą
„Apdovanosime po tris geriausias savivaldybes, kurios greičiausiai, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos, pasieks 90 ar 98 proc. rezultatą. Tada skirsime atitinkamo dydžio premijas. Perduosime pinigus savivaldybei, kad jie būtų skirti komandoms, kurios bus prisidėjusios prie rezultato pasiekimo“, – sakė A. Dulkys.
Jis paaiškino, jog trys pirmosios savivaldybės, pasiekusios 90 proc. paskiepytų 75+ asmenų rezultatą, gaus pinigines premijas, kad jie konkretiems žmonėms galėtų išmokėti iki 30 proc. vidutinio darbo užmokesčio premijas. Jeigu savivaldybė pasiektų 98 proc. – tada iki 50 proc. VDU priedus.
A. Dulkio nuomone, finansinė paskata skiepytis pasiryžusiems senjorams „nėra tas sprendimas, kurį patogu priimti“.
„Jis turi daug diskusinių elementų ir ateities klausimų, tačiau šiandien miršta žmonės ir visos tos priemonės, kurias darėme iki šiol skatindami, net šeimos gydytojai dirba jau ne vieną mėnesį skatindami senjorus, bet, deja, tas rezultatas dar nėra toks, kurio nurėtume. Tai tiesiog išnaudosime šią priemonę. (...) Pandemijos valdymo metu nebūna gerų sprendimų, yra sprendimai, kurie konkrečiu metu kažką sprendžia“, – komentavo ministras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, 75+ amžiaus grupėje, kuri turi dvigubai didesnę riziką numirti nuo COVID-19, dar neturi imuniteto apie 80 tūkst. asmenų. Tokių asmenų iš viso yra apie 270 tūkstančiai.
Už skiepą senjorams mokės 100 eurų
Ministrų kabinetas trečiadienį per Vyriausybės posėdį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam pasiūlymui naujai nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75–erių ir vyresniems senjorams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką.
Pagal jį, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.
Taip pat išmoka būtų mokama 75–erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.
Vienkartinės išmokos dydis būtų 100 eurų, asmuo turėtų teisę gauti tik vieną išmoką.
Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.
Projektą ministerija teikia siekdama „finansinėmis priemonėmis skatinti 75 ir daugiau metų sukakusius asmenis įgyti ar palaikyti jau įgytą imunitetą nuo COVID–19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinuojantis“.
Po Vyriausybės pritarimo, šis pasiūlymas bus teikiamas svarstyti Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
