„Kintant konfliktų prigimčiai, kai civilinės grėsmės gali virsti karinėmis, VRM pareigūnai yra pirmose gretose. Tai yra pirma reagavimo linija. Mes juos matome kaip saugumo dalinius, dėl to į reikėtų atsižvelgti ir į biudžetą“, – teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Komiteto priimtame dokumente, kuriam trečiadienį vieningai pritarė visi komiteto nariai, taip pat Vyriausybės prašoma įvertinti nelegalių migrantų krizės išmoktas pamokas ir pristatyti susistemintą informaciją, kuri apimtų strategines vidaus reikalų sistemos pasirengimo atremti hibridines grėsmes ir dalyvauti valstybės gynyboje gaires.
Taip pat spartinti pasiūlymų dėl veiksmingo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo modelio įgyvendinimo plano vykdymo veiksmus ir pavesti VRM tobulinti koordinacines priemones.
Įvertino pasikeitusį krizių pobūdį
NSGK pažymėjo, kad šiuolaikinės krizės yra kompleksinės ir dėl hibridinių grėsmių gali eskaluotis per skirtingus poveikio kanalus (neteisėtų migrantų srautai, kibernetinės atakos, riaušės, socialiniai neramumai, teroro aktai ir kt.), ir gali būti sunku atskirti civilius ir karinius komponentus.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad „neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizė parodė, kad tokiose hibridinių grėsmių situacijose aiškiausiai iškyla vadovavimo, valstybės ir savivaldybių institucijų bendros veiklos, koordinacijos ir resursų pasidalinimo klausimai.
Taip pat pabrėžė, kad hibridinę grėsmę kelia išaugęs nelegalios migracijos iš Baltarusijos mastas, kuris yra organizuojamas nusikalstamų struktūrų, dalyvaujant ir Baltarusijos režimo pareigūnams, veiklos rezultatas.
Pagyrė Lietuvą už rezultatą
Europos Komisijos narė Ilva Johanson antradienį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pagyrė Lietuvos valdžios institucijas, kurios efektyviai dirbo kartu su Europos partneriais sprendžiant nelegalių migrantų iš Baltarusijos į ES krizę.
„ES parodė savo solidarumą su šalimis narėmis. Lietuvoje lankiausi rugpjūtį, mes aktyvavome mūsų agentūrų skubią paramą ir ES Civilinės saugos mechanizmą. Lietuvos valdžios institucijos labai gerai dirbo kartu su Europos partneriais sprendžiant šią krizę. Noriu padėkoti joms už skaidrumą ir jų europietišką požiūrį“, – sakė I. Johanson.
Kalbėdama apie nelegalių migrantų srautus iš Baltarusijos, ji pažymėjo, kad migrantai pasitelkiami kaip priemonė – tai yra dar vienas nerimą keliantis A. Lukašenkos vykdomas tarptautinių normų pažeidimas.
„Režimas ieško migrantų ir importuoja juos į Baltarusiją. Vien šiais metais apie 6000 migrantų kirto Baltarusijos – ES sieną lyginant su 150 migrantų praeitais metais. Baltarusija nėra šalis, patirianti migrantų spaudimą. Paprastai žmonės bėga iš Baltarusijos, o ne į ją. Režimas precedento neturinčiu būdu išnaudoja žmones siekiant spausti Europos Sąjungą ir, be to, uždirba iš to daug pinigų“, – pabrėžė I. Johanson.
EK narė taip pat teigė, kad „A. Lukašenkos tikslas yra destabilizuoti Europos Sąjungą, tačiau jis smarkiai apsiskaičiavo, nes mūsų atsakas yra solidarumas ir vienybė.“
Ji taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjunga yra vieninga brutalių represijų ir nuolatinių Lukašenkos provokacijų akivaizdoje, taip pat vieningai remia Baltarusijos žmones.
Eurokomisarė priminė, kad paskutinį kartą Parlamente apie situaciją Baltarusijoje kalbėta po to, kai Lukašenkos režimas jėga nutupdė kompanijos „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš vienos ES sostinės į kitą bei suėmė žurnalistą ir jo draugę.
ES komisarė: mažėja per Baltarusiją į ES atvykstančių migrantų skaičius
Pastaruoju metu smarkiai sumažėjo skaičius migrantų, kurie per Baltarusiją neteisėtai patenka į ES.
„Pastarosiomis savaitėmis stebime, kad smarkiai mažėja neteisėtų migrantų, atvykstančių iš Baltarusijos“, - Europos Parlamente Strasbūre sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson.
To priežastis, anot jos, yra tai, kad nebėra skrydžių iš Bagdado į Minską. Dabar esą mėginama kalbėtis su migrantų kilmės šalimis Afrikoje, kurių piliečius klaidina Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, žadėdamas jiems galimybę lengvai patekti į ES.
Su Baltarusija ribojasi ES šalys Lietuva, Latvija ir Lenkija.
Y. Johansson duomenimis, per Baltarusiją į ES pirmiausiai vyksta žmonės iš Irako, tačiau taip pat iš Kongo, Kamerūno ir Sirijos. Baltarusija gyventojams iš šio regiono iš tikrųjų nėra migracijos maršrutas. Tačiau šiemet šiuo keliu jau atvyko per 6 000 neteisėtų migrantų, kai pernai jų buvo tik 150.
Turėdama omenyje situaciją prieš ES išorės sienos, komisarė patvirtino: „Turime ginti savo sienas ir savo vertybes“.
Lietuva, Lenkija ir Latvija kaltina A. Lukašenką organizuotai gabenant pabėgėlius iš krizių regiono prie ES išorės sienos ir taip siekiant destabilizuoti Bendriją.
Pasienyje su Baltarusija apgręžti 28 migrantai
Per praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 28 migrantus, bandžiusius į Lietuvą patekti per sieną su Baltarusija, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Apgręžtų migrantų skaičius yra analogiškas užpraėjusios paros statistikai ir išlieka mažiausias per pastarąją savaitę.
Antradienį migrantai iš Baltarusijos neleistinose vietose ėjo ties Ignalinos, Varėnos ir Lazdijų rajonais.
Ties Druskininkų savivaldybe ir Lazdijų rajonu Baltarusijos pusėje antradienį įvairiu laiku girdėjosi pabūklų šūviai. Pasieniečiai mano, kad šaudoma Baltarusijos Gožos poligone.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.
Sienos kontrolė Lietuvos pusėje toliau vykdoma sustiprintu režimu.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
