Viename Lietuvos paukštyne – beveik pusantro tūkstančio darbuotojų. Tai viena didžiausių įmonių Vilniaus rajone. Įmonės vadovas sako, kad jau atsibodo girdėti vis besikeičiančius Vyriausybės reikalavimus, kurie, anot verslininko, labai trukdo dirbti.
Pasak įmonės vadovo, darbuotojai jau seniai įtikinėjami skiepytis.
„Kiek žmonių yra pasiskiepiję? Galima paklausti?“ – LNK žurnalistams sakė jis. To paklausė savo darbuotojų, rankas pakėlė visi.
„Turime 95 proc. paskiepytų žmonių“, – teigė vadovas.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naujovių. Nustatyti sąrašą profesijų, kurių darbuotojai privalėtų pasiskiepyti. Jei nesutiktų, būtų nušalinti nuo darbo ir negautų algos tol, kol galioja karantinas arba ekstremali situacija.
Siūlymą kritikuoja profsąjungos – labiausiai dėl to, kad skiepytis privalančių profesijų sąrašą sudarytų ir galėtų keisti Vyriausybė.
„Ministro Dulkio sprendimu galės kada nori ir kas nori mokėti, kas nenori, nemokėti, kas nori, kompensuos, kas nenori, nekompensuos“, – komentavo profsąjungų konfederacijos valdybos narys Raimondas Tamošauskas.
Verslo konfederacija siūlymą palaiko.
„Mes žinome, kad skiepas yra vienintelė priemonė, patvirtinta, pasaulyje sutarta, kuri apsaugo nuo viruso. Tai labai išmintingas sprendimas“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Taip pat siūloma nustatyti, kad skiepytis nesutinkantys darbuotojai būtų reguliariai testuojami darbdavio lėšomis.
„Iš principo nesutinku, kad verslas, kuris principingai dirba su tuo, jog jo darbuotojai būtų atsakingi, valstybės klaidas turėtų padengti savo lėšomis“, – sakė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.
Vieno didžiausių degalinių tinklų vadovas sako, kad įmonė seniai nutarė, jog jeigu reikės, finansuos nesiskiepijančių testavimą.
„Iš tikrųjų maža dalis tų, kurių stiprūs įsitikinimai prieš tuos skiepus. Esame nutarę įmonėje, kad jiems padėsime ir priimsime tą apmokėjimo reikalavimą, jeigu reikės“, – teigė „Viados LT“ vadovas Linas Vytautas Karlavičius.
Profsąjungos nuogąstauja, kad galutiniame įstatymo variante atsiras nuostata, jog nepasiskiepiję gyventojai privalės reguliariai testuotis savo lėšomis. Tai kainuotų daugiau nei 200 eurų per mėnesį.
„Yra du trys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti, norint padaryti jį mokamą. Na, ir Seime vyks diskusijos dėl šio įstatymo“, – tikino R. Tamošauskas.
Prie testavimo punkto Vilniuje daugiau kalbintų žmonių pritaria, kad nepasiskiepiję negautų algos.
„Svarbu, kad greičiau baigtųsi šita situacija, šitie visi apribojimai ir šitas nesusipratimas. Jeigu tai leistų to pasiekti, tai aš už“, – teigė kalbintas vilnietis.
„Kiekvienas žmogus, iš tiesų, yra atsakingas ir už kito žmogaus likimą, sveikatą“, – teigė dar viena moteris.
Tačiau yra ir nepritariančių.
„Manau, kad tų testų išvis nereikia. Dėl to, kad nėra prasmės, tiesiog išpūstas burbulas. Nemanau, kad jie reikalingi“, – buvo įsitikinęs vyras.
Įstatymo pataisą įregistravusi sveikatos apsaugos ministerija atsisakė pakomentuoti savo siūlymus, o premjerė sako, kad apie privalomus skiepus negalvojama.
„Vyriausybė nesiūlo kol kas privalomų skiepų, Vyriausybė siūlo, kaip ir dabar taiko, privalomą testavimą. Paprastai kalbama apie medicinos personalą arba žmones, dirbančius slaugos ir globos namuose, bet aš galiu santūriai pasidžiaugti, kad šiose srityse Lietuvos skiepijimosi rodikliai yra labai geri“, – tikino Ingrida Šimonytė.
