„Mokytojų trūkumas iš tiesų jaučiamas jau dramatiškai ir kuo toliau, tuo jis bus jaučiamas dar labiau“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Anot jo, per 30 metų Lietuvoje nėra paruošta karta, kuri galėtų pakeisti šiuo metu darbo vietas paliekančius mokytojus.
„Akivaizdus nesusipratimas, kai 80-ies metų žmogus grįžta į darbą ir mes puikiai žinome, kad Vilniuje yra daug mokyklų, kur trūksta tai vienos, tai kitos disciplinos mokytojų“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.
Jo vertinimu, valdžios bandymai išspręsti mokytojų trūkumo problemą neatneša jokių vaisių. „Kartais susidaro įspūdis, kad tai yra imitaciniai procesai“, – teigė S. Jurkevičius.
„Manau, kad artimiausiu metu vienintelis sprendimas būtų, kad Kaunas galėtų pamokyti ir padėti Vilniui su kai kuriomis disciplinomis. Vilnius galbūt galėtų nuotoliniu būdu padėti Kaunui, nes kitokios išeities artimiausiu metu tikrai nebus. Mes jau nebekalbame apie kokybišką mokymą, kalbame kad apskritai jį užtikrintume“, – sakė jis.
Trūksta įvairių disciplinų specialistų
KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas pritaria, kad mokytojų trūkumas jaučiamas.
„Trūksta įvairių dalykų specialistų. Jau kartais yra taip, kad net nekalbame apie kvalifikacijas, svarbu, kad būtų dirbantis žmogus“, – pasakojo jis.
Pasak D. Žvirdausko, kartais paskelbus konkursą į mokytojo darbo vietą, nesulaukiama nė vieno kandidato.
Jo teigimu, pandemija mokytojų trūkumo problemą dar labiau išryškino: „Senjorus, kurie dirbo, pandemija paskatino greičiau pasirinkti užtarnautą poilsį ir palikti savo darbo vietas. Turime dar aštresnę problemą.“
Vis tik KTU inžinerijos licėjaus direktorius mano, kad idėjų, kaip šią problemą spręsti, dar tikrai yra.
„Jeigu žiūrėtume valstybės mastu, ar buvo kas nors daroma, – tikrai buvo daroma. Buvo įvairios programos, dabar vykdoma puiki idėja, kai perkvalifikuojami dėstytojai, kurie gali dirbti ir universitete, ir mokykloje. Nepaišyčiau visko labai pesimistiškai. Reikėtų susidėlioti, kas blogai, kalbėti apie konkrečią organizaciją, teikti pagalbą savivaldybėms, organizacijoms, sudarykime galbūt trišales sutartis su universitetais, verslo įstaigomis. Idėjų gali būti labai daug“, – aiškino D. Žvirdauskas.
Iššūkių yra ir daugiau
S. Jurkevičius laidoje pasakojo, kad šiuo metu švietimas apskritai bando išgyventi reformų ir pasikeitimų sūkuryje.
„Daugelis reformų vykdomos arba pradėtos vykdyti irgi nekelia ypatingo pasigerėjimo. Manau, mokyklų vadovams yra tikrai nemenkas kiekis iššūkių, turint omenyje, kad vyksta pandemija ir atsirado papildomi administraciniai darbai. Šiuo metu nėra lengva būti mokyklos vadovu“, – pasakojo Vilniaus licėjaus direktorius.
„Natūralu, kad pandemija pridėjo iššūkių daliai mokytojų, ne viskas vyko taip sklandžiai, kaip kartais norima pateikti. Kai kuriems mokytojams buvo tam tikrų akivaizdžių sunkumų nuotolinio mokymo kontekste. Tam nebuvo iš esmės nei kokybiškai pasiruošta, nei mes turime kokybiškų parengtų mokymo priemonių. Tai akivaizdi tiesa“, – sakė jis.
S. Jurkevičiaus manymu, per 30 metų Lietuvos švietimo sistemoje nepasiekta jokių apčiuopiamų rezultatų.
„30 metų nesurandame ant ko atsistoti ir nuolat vyksta reformos. Nuolatinis kratymasis nuo vieno krašto į kitą kraštą atvedė greičiausiai dalį visuomenės į visišką nesuvokimą, kas vyksta. Apčiuopiamų rezultatų mes jokių realiai nepasiekėme, mūsų mokytojų kontingentas pirmoje vietoje pasaulyje pagal amžiaus rodiklį, esame turbūt seniausia mokykla pasaulyje. Mūsų mokykla yra grynai moteriška – irgi pirma vieta pasaulyje“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.
