Kaip jau skelbta, ES trečiadienį paskelbė, kad planuoja sugriežtinti vizų išdavimo reikalavimus Baltarusijos pareigūnams, taip atsakydama į Minsko vykdomą neteisėtų migrantų srauto „instrumentalizavimą“ ir daromą spaudimą bloko išorės sienoms.
Siūlomi apribojimai papildytų sankcijas, kurias ES jau taiko Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ir 165 jo artimiausiems padėjėjams, tarp jų – ir draudimas jiems keliauti į 27 ES valstybes nares.
Sprendimas būtų taikomas tik oficialių delegacijų nariams, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų bei parlamento atstovams, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams, kai jie vykdo savo pareigas, rašė ELTA.
Šių asmenų atžvilgiu vėl būtų taikomas reikalavimas pateikti papildomus kelionės tikslą įrodančius dokumentus ir nebebūtų mažinamas mokestis už prašymo išduoti vizą tvarkymą.
Eilinių Baltarusijos piliečių šis pasiūlymas nepaveiks, jie galės ir toliau naudotis vizų režimo supaprastinimo susitarime numatytomis lengvatomis.
Sunku pasakyti, kiek veiksmingos bus sankcijos
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas doc. dr. Laurynas Jonavičius teigė, kad iš viešos informacijos sunku pasakyti, kiek naujosios sankcijos bus veiksmingos.
„Atsakymas į klausimą priklauso nuo to, kiek dažnai tie pareigūnai apskritai važinėja į Europą, kas yra sunku pasakyti. Nežinau, kas yra tie papildomi dokumentai, nurodantys tikslą, velnias – detalėse. Plius – kainos padidinimas, jei neklystu, ta viza yra 80 eurų.
Iš principo tai apsunkintų jų galimybes keliauti į Europą, ar tai būtų problema, kuri priverstų juos pergalvoti savo poziciją režimo atžvilgiu, (…) kai ką gal ir priverstų, bet turbūt yra ir grėsmės, kurios susijusios su išėjimu iš režimo schemų, kurios irgi yra pakankamai didelės, ir klausimas , ar atsveria šituos kaštus, kuriuos sukurtų toks kelionių apribojimas“, – sakė L. Jonavičius.
Derybos dėl sankcijų – nenuspėjamas procesas
Tiesa, kol kas šiuose planuose – tyla dėl sektorių sankcijų išplėtimo.
„Kai buvo priimtas ketvirtas paketas, jau visi džiaugėsi, kad priimtos sektorinės sankcijos. Bet, jeigu mes žiūrėtume į tas sankcijas detaliau, tai jos atgal negalioja, pagrindinių prekybos rūšių trąšų neapima, tai irgi pakankamai liūdnas vaizdas.
Tai yra konsensusinis sutarimas, kas yra gerai, ir kas yra džiaugsmas, nes pavyko bent jau kažkuo pasistūmėti į priekį, bet aš tikiu, kad galbūt vėl bus susitarta dėl papildomo kalio trąšų rūšių įtraukimo į sankcijas , bet ar pavyks pasiekti kažką daugiau, labai sunku pasakyti“, – teigė L. Jonavičius.
Politologas aiškino, kad derybos dėl sankcijų yra nenuspėjamas procesas, nes jame dalyvauja visos 27 valstybės, jos turi atskirų interesų, ir tose valstybėse yra žmonių, kurie pelnosi iš santykių, ir turi svertų paspausti Vyriausybes.
„Plius iš jų Baltarusija domisi penkios-šešios, kitoms tai yra kiti aspektai, kurie dažnai lemia jų poziciją Baltarusijos atžvilgiu. Tai nėra, kas rūpi tik mums Lietuvoje, Lenkijoje“, – sakė L. Jonavičius.
Kol kas nesigirdi raginimų kalbėtis su Lukašenka
Kol kas bent jau nesigirdi balsų Europoje, kurie garsiai ragintų kalbėtis su A. Lukašenka.
„To nesigirdi. A. Lukašenka čia užuominas mėto, bet tai neskamba kaip kažkoks kelias, kažkokia išeitis. To kalbėjimosi turbūt nebus, bet turbūt nuo to, kad su A. Lukašenka nesikalbės, jis nepradės galvoti, kaip čia keisti savo politiką“, – svarstė L. Jonavičius.
Politologas pastebėjo, kad ir šioje situacijoje kyla sunkumų.
„Tada atsiranda tas variantas, kad A. Lukašenkai ir galbūt net Vakarams reikės vis labiau kalbėtis su Rusija, kas vėl reiškia, kad galimybė pakeisti įvykius pagal sau palankų scenarijų yra nelabai didelė“, – teigė L. Jonavičius.
Režimas stengiasi nukreipti dėmesį nuo problemų viduje
Politologas konstatavo, kad Baltarusijoje šiuo metu yra jėga išlaikomas režimas, kuris ieško visų įmanomų būdų, kaip labiau nukreipti dėmesį nuo vidinių Baltarusijos problemų, kurdamas tokias krizes kaip migrantų krizė, bandydamas vėl sugrąžinti į darbotvarkę net ir Ukrainos klausimą.
„Per „Zapad“ pratybas A. Lukašenka labai garsiai šaukė, kaip Ukrainai yra grėsmė ir pavojus, vėl gi bandydamas nukreipti dėmesį nuo savo vidinių problemų“, – sakė L. Jonavičius.
Kartu politologas pastebėjo, kad ir Vakaruose vis dar nėra politinės valios, pakankami svertų ir vieningo interesų bei sutarimo, kaip reikėtų elgtis su Baltarusija.
„Plius yra Rusijos veiksnys, kuris irgi yra labai specifinis, viena vertus, leidžia režimui laikytis, išgyventi, antra vertus, irgi turi savų interesų ir tikslų, ir ten A. Lukašenkos išlikimas nėra vienintelis variantas, kuri svarstoma Maksvoje“, – aiškino L. Jonavičius.
Sankcijos – reakcija į režimo veiksmus
Pristatydama siūlomas naujas sankcijas, už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson sakė, kad šiuo žingsniu siekiama pažaboti „šį naują valstybės remiamos kontrabandos reiškinį“.
Pasak jos, A. Lukašenka „mėgina destabilizuoti ES, įveždamas migrantus, sudarydamas jiems sąlygas ir stumdamas juos per sieną į Europos Sąjungą“.
Jis „yra desperacijoje – jam tikrai skausmingos ekonominės sankcijos ir sankcijos, kurias jam taiko europiečiai“, sakė Y. Johansson.
Dėl ES spaudimo buvo sustabdyti skrydžiai iš Irako į Baltarusiją, kuriais buvo gabenami migrantai, tačiau Y. Johansson žurnalistams sakė, kad A. Lukašenka greičiausiai dairosi į kitas šalis, kad galėtų toliau įgyvendinti savo taktiką.
Briuselis didina spaudimą A. Lukašenkai ir jo režimui dėl brutalaus protestų slopinimo po ginčijamos jo pergalės pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.
Daugiau sankcijų buvo paskelbta po gegužės pabaigoje įvykusio incidento, kai Minsko režimas priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį bendrovės „Ryanair“ keleivinį lainerį, kad sulaikytų opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių.
Baltarusija atsakė organizuodama migrantų, daugiausia irakiečių ir afganistaniečių, antplūdį į kaimynines valstybes Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Jose dėl migrantų krizės pasienio rajonuose įvesta ekstremalioji padėtis, pradėta statyti pjaunančios vielos užtvara, stiprinama sienų apsauga.
