Po „Delfi“ tyrimo prokuratūra ėmė ginti viešąjį interesą
Sausio mėnesį „Delfi“ rašė, kad nors draustinyje galima atstatyti tik gyvenamąją sodybą, Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinei Snieguolei Skardžiuvienei pavyko gauti leidimą vykdyti keturių statinių kaimo turizmo komplekso statybą.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuriai yra pavaldūs Lietuvos regioniniai ir nacionaliniai parkai, sužinojusi apie šį išduotą leidimą Trakų rajone, Aukštadvario regioninio parko valdomame Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tačiau tuomet prokuratūra tai daryti atsisakė. Vis dėlto po „Delfi“ tyrimo aukštesnysis prokuroras pakeitė sprendimą ir prokurorai viešąjį interesą nutarė ginti.
O štai šių metų rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija priėmė S. Skardžiuvienei nepalankų teismo sprendimą.
Pasirašė parko direkcijos darbuotojas
„Delfi“ atliekant žurnalistinį tyrimą paaiškėjo skandalingas faktas: statybos leidimą savo parašu suderino Aukštadvario regioninio parko darbuotojas Benas Svinkūnas.
Draustinio teritorijoje S. Skardžiuvienei priklausantis sklypas yra reto grožio Vilkokšnio ežero pakrantėje. Šis sklypas iš tiesų didelis. Registrų centro duomenimis, jis apima 5,0901 ha.
Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše nurodyta, kad sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Be to, dalį sklypo sudaro ir miško žemė. Registrų centro duomenimis, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, – 0,9065 ha.
Remiantis Registrų centro informacija, sklypo savininkė turi paisyti tam tikrų ribojimų, nes dalis sklypo patenka į vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą ir vandens telkinio apsaugos zoną, dalis sklypo, kaip jau minėta, yra miško žemė. Taip pat visas sklypas patenka į draustinį. Taikomos būtent specialiųjų žemės naudojimo sąlygos gali labai stipriai apriboti statybų galimybes. Tačiau šiuo atveju tai nesutrukdė.
Reikia paminėti, kad šiame sklype vienas statybos leidimas išduotas ir anksčiau. Kaip informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Diana Dambrauskienė, Trakų rajono savivaldybės administracija 2010-07-01 S. Skardžiuvienei išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo dokumentu statytojui suteikta teisė statyti vieną vieno buto gyvenamąjį pastatą žemės sklype, esančiame Trakų rajono Savaitiškių kaime.
Jeigu šiame sklype anksčiau buvo stovėjusi sodyba ir jeigu tai faktiškai galima įrodyti, tuomet statybos leidimas gali būti išduodamas ir vietoje senos sodybos gali iškilti nauja gyvenamoji sodyba.
Todėl daugiausia klausimų kelia kitas statybos leidimas, išduotas 2020 metais.
„Tame pačiame sklype Trakų r. savivaldybės administracija 2020-04-28 yra išdavusi kitą SLD, pagal kurį statytojas turi teisę statyti keturis poilsio paskirties pastatus“, – „Delfi“ yra informavusi D. Dambrauskienė.
Tačiau kad būtų galima išduoti šį statybos leidimą, pirmiau buvo pakeistas detalusis planas. „Žemės sklypo Trakų r. sav., Grendavės sen., Savaitiškių k., detaliojo plano koregavimas statinio projekto rengimo metu patvirtintas Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-10-02 įsakymu“, – nurodė D. Dambrauskienė.
Leista statyti kaimo turizmo kompleksą
„Infostatyboje“ susiradome statinių projektą. Ir viešai prieinamuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad statytojas prašė leidimo ne kam kitam, bet kaimo turizmo statiniams statyti.
„Kaimo turizmo pastatų Savaitiškių k., Grendavės sen., Trakų r. sav., statybos projektas“ – būtent taip ir pavadintas skirtingoms institucijoms derinti siųstas dokumentas.
„Infostatyboje“ nurodyta, kad leidimą išdavė Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Leinartas. Tačiau jis leidimo nebūtų galėjęs išduoti be Aukštadvario regioninio parko direkcijos pritarimo. „Infostatyboje“ nurodyta, kad projektui pritarė parko vyriausiasis kraštotvarkininkas B. Svinkūnas.
Anot VSTT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Lapinskienės, dėl ankstesnių statybos leidimų ir jau esančių statinių tarnyba statytojai jokių priekaištų neturi. Tačiau visai kita situacija kalbant apie pernai išduotą leidimą.
„Tarnyba kreipėsi į prokuratūrą – prašė panaikinti detaliojo plano korektūrą, statybos leidimą, kurių pagrindu esamoje sodyboje numatyta 4 poilsio paskirties pastatų (kaimo turizmo) statyba. Tarnyba, paprašiusi panaikinti administracinius aktus, argumentavo, kad detaliojo plano korektūroje numatytas statinių išdėstymas ir techniniame projekte suprojektuoti faktiškai vienodi 4 statiniai neatitinka Dzūkijos etnografinio regiono tradicinei sodybai keliamų reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose“, – nurodė R. Lapinskienė.
Tarnybos direktoriaus pavaduotojos paklausėme, ar „Infostatyboje“ pateikta teisinga informacija, kad parko direkcija suderino statybos leidimą. Ji tai patvirtino: „Direkcija techninį projektą, kuriame numatyta detaliojo plano korektūra, taip pat 4 poilsio paskirties kaimo turizmo pastatų statyba, jų architektūrinė išraiška, suderino.“
Ir čia pat R. Lapinskienė pridėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo procedūras. Šį sprendimą VSTT apskundė Generalinei prokuratūrai. „Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo, o tarnyba nesutiko su prokuratūros atsisakymu, Generalinei prokuratūrai nutarimą apskundėme“, – aiškino R. Lapinskienė.
Jai „Delfi“ uždavė klausimų, kaip vertina faktą, kad galimai neteisėtą statybos leidimą išdavė parko darbuotojas, ar jis dėl to sulaukė nuobaudos.
R. Lapinskienė teigė, kad darbuotojui skirta nuobauda, tačiau nenurodė kokia. Darbuotojas toliau dirba parko direkcijoje. „Taip, direkcijos atstovas suderino. Tarnybos nuomone, derinti nebuvo galima. Atsakingam specialistui buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, skirta nuobauda“, – teigė VSTT direktoriaus pavaduotoja.
Teismas tenkino prokurorų reikalavimus
Rugsėjo 22 dieną teismui tenkinus prokurorų reikalavimus, prokuratūra išplatino pranešimą spaudai, kuriame paaiškino, koks sprendimas buvo priimtas. „Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus, leidusius kaimo turizmo pastatų statybą Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje“, – nurodyta pranešime.
Ten pat rašoma, kad 2019 m. spalio mėnesį Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakoreguotas Aukštadvario regioniniame parke, Savaitiškių kaime, esančio sklypo detalusis planas. Jame numatyta, kad sklype, kuriame jau stovėjo pirtis ir lieptas, gali atsirasti gyvenamasis namas ir dar keturi kaimo turizmui pritaikyti statiniai, išsidėstę lygiagrečiai Vilkokšnio ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos. 2020 m. balandžio mėn. Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą šiems kaimo turizmo pastatams statyti.
Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, teismo prašė panaikinti kaimo turizmo pastatų statybą Savaitiškių kaime leidžiančius dokumentus, nustatęs, kad juos išduodant buvo pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos.
„Teisėjų kolegija atsižvelgė į prokuroro pareiškime nurodytus argumentus, kad žemės sklypas, kuriame planuota statyti kaimo turizmui pritaikytus statinius, yra valstybės saugomoje, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje. Jame statiniai projektuojami ir statomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono architektūros savitumus, o jame esančios sodybos gali būti pritaikomos kaimo turizmo paslaugoms teikti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas. Įvertinus kaimo turizmo pastatų statybos Savaitiškių kaime projektą nustatyta, kad suprojektuoti vienodos architektūros pastatai ir pavienis jų išdėstymas žemės sklype (neformuojantis sodybos) neatitinka šios vietos Dzūkijos regiono tradicinio kraštovaizdžio ir tradicinės architektūros principų“, – nurodyta prokuratūros išplatintame pranešime.
Taip pat pranešime pažymėta, kad šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
„Delfi“ susipažino su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 dienos sprendimu. Jame nurodyta, kad administracinėje byloje pareiškėjas buvo Vilniaus apygardos prokuratūra, atsakovas – Trakų rajono savivaldybė, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Teismo sprendime nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. spalio 2 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymą „Dėl žemės sklypo detaliojo plano koregavimo statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, statybos techninis projektas) tvirtinimo“ (toliau – ir DP korektūros sprendimas). Taip pat jis prašė panaikinti 2020 m. balandžio 28 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-05-200428-00068.
Kaip nurodė prokuroras, 2019 m. spalio 2 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino Žemės sklypo detaliojo plano koregavimą statinio techninio projekto rengimo metu (DP korektūros sprendimas). DP korektūros sprendimo brėžinio „Sklypo planas su koreguojama pastatų statybos riba ir zona“ tekstinės dalies 7 pastaboje nurodyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai išdėstomi iki 2 ha sklypo dalyje.
„Iš pastarojo brėžinio matyti, kad korektūroje numatytas statomas gyvenamasis namas (kuriam 2010 m. išduotas statybos leidimas), keturių projektuojamų pagalbinių pastatų, pritaikytų kaimo turizmui (II grupės nesudėtingų statinių), statyba ir esamas pastatas – pirtis. Ką tik paminėti keturi projektuojami pastatai yra išsidėstę lygiagrečiai ežero kranto, 50 metrų atstumu nuo pakrantės apsaugos zonos, ties žemės sklypo viduriu. 2020 m. balandžio 28 d. statytojai buvo išduotas statybos leidimas, kuriuo žemės sklype buvo leista statyti keturis negyvenamosios paskirties kaimo turizmo pastatus ir inžinerinius tinklus – nuotekų kaupimo rezervuarus. Žemės sklypas yra valstybės saugomoje, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje – kraštovaizdžio draustinyje“, – rašoma teismo sprendime.
Ten pat nurodyta, kad atsakovė Trakų rajono savivaldybė teisminio proceso metu pateikė atsiliepimą į skundą ir su skundu nesutiko. Lygiai tokią pačią poziciją turėjo ir S. Skardžiuvienė.
Nagrinėdamas bylą teismas konstatavo, kad 2010 m. liepos 1 d. Trakų rajono savivaldybės administracija statytojai S. Skardžiuvenei išdavė statybos leidimą, kuriuo žemės sklype leista statyti gyvenamąjį namą. Pastarajame statybos leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2020 m. birželio 16 d. Duomenų, kad šis gyvenamasis namas būtų pastatytas ar pradėtas statyti, nėra.
Teismas panaikino statybos leidimą
Teismas pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą.
Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento 30.1 papunktyje nustatyta, kad neleidžiama statyti naujų ir rekonstruoti esamų poilsio paskirties pastatų, kompleksų, statyti naujų ūkininko sodybų, fermų.
Tačiau teismo tokie savivaldybės ir S. Skardžiuvienės argumentai neįtikino. Teisėjų nuomone, iš pateiktų dokumentų matyti, kad ruošiamasi statyti kaimo turizmui skirtą objektą.
„Kad suprojektuoti pastatai skirti kaimo turizmui, parodo ir statybų projekto pavadinimas bei aprašymas (pvz., 2.1 punkte, kur nurodyta, kad „teikiant kaimo turizmo paslaugas, numatoma keturių kaimo turizmo pastatų pritaikant juos atskirų šeimų poilsiui statyba“), trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pastatai būtų naudojami kaimo turizmo veiklai vykdyti (rengiant DP korektūros sprendimą įvertintas ramybės poreikis ilsintis kaimo turizmo sodyboje), t. y. faktiškai pastatai numatomi naudoti kaip kaimo turizmo pastatai.
Net jeigu „ūkininko sodybos“ sąvoka būtų aiškinama taip, kad joje nurodyta pagalbinio ūkio paskirties pastatų kategorija apima įvairių paskirčių pastatus, visais atvejais kaip specialią normą reikia taikyti ir reglamento 30.1 punktą, kuris aiškiai draudžia statyti naujus ir rekonstruoti esamus poilsio paskirties pastatus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ūkininko sodybos elementas, ar ne.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad buvo suprojektuoti poilsio paskirties pastatai.
Sutiktina su pareiškimo argumentu, kad DP koregavimo sprendimas sudarė galimybę planuoti žemės sklype poilsio paskirties pastatus, kas prieštaravo reglamento 30.1 papunktyje nustatytam draudimui ir draustinio priskyrimui konservacinio prioriteto zonai, įtvirtintai reglamento 7 punkte. Dėl to DP korektūros sprendimas laikytinas neteisėtu, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
2020 m. statybos leidimas išduotas tuo pagrindu, kad atlikus detaliojo plano korektūrą buvo galima išduoti leidimą 4 kaimo turizmo statiniams su inžinerine infrastruktūra. Taigi pasakius, kad DP korektūros sprendimas yra neteisėtas, jo pagrindu priimtas 2020 m. statybos leidimas taip pat laikytinas neteisėtu. Neteisėta ir šio leidimo dalis dėl inžinerinių statinių, nes pagal statybos projekto aiškinamąjį raštą šie statiniai skirti funkciškai „aptarnauti“ kaimo turizmo pastatus.
Pažymėtina, kad ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S pripažįsta, jog 2020 m. statybos leidimo turinys ydingas, – ji atsiliepime nurodo, kad šiame leidime neteisingai įrašyta „Poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai)“. Taigi akivaizdu, kad 2020 m. statybos leidimas yra teisiškai ydingas. Todėl 2020 m. statybos leidimas laikytinas neteisėtu kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas)“, – konstatavo teisėjų kolegija.
Taip pat ji priėjo prie išvados, kad detaliojo plano korektūros sprendimu patvirtinti sprendiniai neatitinka etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Todėl prieštarauja STĮ 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimams.
Galiausiai teisėjų kolegija priėmė S. Skardžiuvienei nepalankų sprendimą. „Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą tenkinti visiškai ir panaikinti: 1) 2019 m. spalio 2 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypo detaliojo plano koregavimo statinio projekto rengimo metu (pagalbinio pastato, statybos techninis projektas) tvirtinimo“; 2) 2020 m. balandžio 28 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-05-200428-00068“, – rašoma teismo sprendime.
A. Skardžius susiklosčiusią situaciją vadina kerštu
„Delfi" susisiekė su Seimo nariu A. Skardžiumi ir paprašė jo įvertinti sutuoktinei nepalankų teismo sprendimą. Jis teigė manantis, kad susiklosčiusi situacija yra netoleruotina: „Jūsų atsiųstoje pranešimo nuorodoje neradau savo sutuoktinės pavardės. Tai – byla, kurioje atsakovas yra tik Trakų rajono savivaldybė. Jie ir turėtų atsakyti, kaip vertina šį teismo sprendimą, nes tai jų veiksmai teismo sprendimu buvo įvertinti. Ši byla susijusi su mano žmonos, kuri yra privatus asmuo, asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu. Aš asmeniškai teismo sprendimą vertinu blogai, nes situacija netoleruotina, kai dėl dviejų valstybės institucijų tarpusavio ginčo žalą patiria niekuo nekaltas asmuo“, – dėstė Seimo narys.
S. Skardžius dėstė, kad viskas tik dėl to, jog jam neva bando pakenkti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
„Esminis klausimas turėtų būti, kodėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), pati suderinusi minėtus leidimus statyti, po kurio laiko apsigalvojo ir karštligiškai ėmė siekti, kad jie būtų panaikinti? Akivaizdu, kad ši tarnyba bando paveikti teismo procesą. Ir aš manau, kad tai yra VSTT kerštas man, kaip politikui, už mano parlamentinę veiklą ir principingą poziciją dirbant Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kai ne kartą teko kritiškai pasisakyti VSTT atžvilgiu. 2020 m. vasarą, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui nagrinėjant skundą dėl statybų teisėtumo Kernavės piliakalnio papėdėje, iš šios tarnybos atstovų teko sulaukti net grasinimų. Negalėjome suprasti, kodėl VSTT gulasi kryžiumi už šį „svetimkūnį“ Kernavės rezervate. Vėliau paaiškėjo, kad greta Kernavės aukuro modernios architektūros statinį su vitrininiais langais susirentęs kažkoks verslininkas namų valdą įsigijo iš Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos darbuotojos“, – teigė A. Skardžius.
Savo atsakyme „Delfi“ jis rašė: „Kodėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), pati suderinusi minėtus leidimus statyti, po kurio laiko apsigalvojo ir karštligiškai ėmė siekti, kad jie būtų panaikinti?“ Tačiau čia reikia pasakyti, kad minėta tarnyba leidimų nederino. Juos suderino Aukštadvario regioninio parko direkcija.
