Per praėjusią parą buvo vėl nustatyta per pusantro tūkstančio naujų atvejų ir 16 mirčių. 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 778 atvejai, teigiamų tyrimų dalis jau pakilo iki 8,9 procento.

Ir toliau Vakarų Lietuva išskirtinai juoda. Į juodą zoną patenka Klaipėdos miestas ir rajonas, Neringos savivaldybė, Palangos savivaldybė, Kretinga, Šilalės ir Šilutės savivaldybės, Tauragės, Pagėgių savivaldybės.

Taip pat Skuodo savivaldybė, Plungės rajonas, Rietavo savivaldybė, Mažeikių rajonas, Telšių rajonas, Akmenės rajonas, Šiaulių miestas ir rajonas Kelmės rajonas, Joniškio rajonas ir Radviliškio rajonas.

Į juodą zoną taip pat patenka Jurbarko rajonas, Šakių rajonas, Vilkaviškio rajonas, Marijampolės savivaldybė, Lazdijų rajonas, Alytaus rajonas ir miestas, Birštonas, Prienų savivaldybė, Kauno miestas.

Taip pat Trakų rajonas, Vilniaus miestas ir rajonas, Molėtų rajonas, Ukmergės savivaldybė, Anykščių rajonas, Utenos rajonas, Visagino savivaldybė, Biržų rajonas ir Pasvalio rajonas.

Prasčiausia epidemiologinė padėtis – Joniškio rajono savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų 1848 atvejų, panaši padėtis ir Telšių rajone – čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1674 atvejai. Klaipėdos mieste 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1497 atvejų.

Geriausia epidemiologinė padėtis – Panevėžio rajone. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 181 atvejų.

Švietimo įstaigose registruoti 325 COVID-19 protrūkiai, izoliuota per 5 tūkst. asmenų

Švietimo įstaigose registruoti 325 COVID-19 protrūkiai, iš viso izoliuota per 5 tūkst. asmenų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

NVCS pirmadienio duomenimis, su minėtais aktyviais protrūkiais siejami 1354 infekcijos atvejai, iš jų 88 proc. yra pirminiai atvejai, t. y., kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai.

Daugumą sudaro atvejai mokyklose, dar apie 12 proc. užsikrėtimų koronavirusu fiksuojama vaikų darželiuoe.

NVSC teigimu, dėl šių protrūkių yra arba buvo izoliuota iš viso 5152 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, siejami būtent su šiais protrūkiais. Dar 1145 asmenų, vertinama, turėjo mažos rizikos sąlytį.

„97 proc. šių protrūkių yra, kai registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Kitaip tariant, dauguma protrūkių nėra skaitlingi. Esame registravę tik du protrūkius, kuriuose pirminių susijusių atvejų skaičius viršija 20. Vienas toks protrūkis registruotas Skuode veikiančioje mokykloje, kitas – Radviliškio rajone veikiančioje mokykloje“, – BNS informavo centro atstovė Justina Petravičienė.

Pasak centro, vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse.

Lietuvoje dviejų savaičių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 765, pagal sergamumą ir mirtis nuo COVID-19 Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje.

Dulkys: didinami įkainiai už skiepijimą, daugiausiai paskiepijusiems – apdovanojimai

Siekiant aktyvinti vyriausių šalies gyventojų skiepijimą, keliami įkainiai už žmonių skiepijimą namuose, taip pat rengiamasi apdovanoti komandas, kurioms pavyks paskiepyti daugiausiai 75-erių ir vyresnių gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Planuojame skatinti savivaldybes ir tokias komandas, kurios pasiektų 90 procentų ir daugiau šioje grupėje pasiskiepijusių asmenų skaičių – taip pat matytume tam tikrą piniginį apdovanojimą“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat pranešė, kad tvirtinami didesni įkainiai už paskiepytus gyventojus: skiepijant namuose ar socialinės globos įstaigose darbo dienomis – 12,49 euro, poilsio ir švenčių dienomis – 24,66 euro.

Šie sprendimai priimti po to, kai ministras pirmadienį kreipėsi į savivaldybes, kviesdamas jas ateinančias dvi savaites skiepyti aktyviam 75-erių ir vyresnių gyventojų vakcinavimui namuose.

„Kadangi mes su visoje šalyje pasklidusiais vakcinavimo centrais, su savivaldybėmis turime daugybę įvairių priemonių, šiuo atveju čia buvo kvietimas, kad mes visi savo ribotus išteklius paskirtume būtent šitai grupei“, – LRT radijui sakė A. Dulkys.

Kaip pranešė ministerija, iniciatyvos skiepyti 75-erių ir vyresnius gyventojus imamasi sparčiai augant sergamumo rodikliams dėl delta atmainos dominavimo, rudens ir žiemos sezonų ypatumų, didesnių ir dažnesnių žmonių susibūrimų uždarose patalpose.

Ministro išsiųstame rašte savivaldybėms pabrėžiama, kad vis dar gyvename pandemijos diktuojamomis sąlygomis.

„Valdydami COVID-19 ligos plitimą, turime geriausią įrankį – vakciną. Deja, šiuo metu susiduriame su iššūkiu – mažėjančiais gyventojų vakcinacijos tempais. Ypatingą nerimą kelia 75 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų grupės nepakankamas imunizacijos lygis“, – teigiama savivaldybėms išsiųstame rašte.

Pasak ministro, šeimos gydytojų ir jų komandos narių dėmesys gyventojams, patarimai dėl vakcinacijos ir atsakymai į rūpimus klausimus yra svariausi argumentai, priimant sprendimą dėl skiepijimosi.

Ministras pabrėžia, kad bendruomenių slaugytojai taip pat turi glaudų ryšį ir užtarnautą gyventojų pasitikėjimą, tad skatina ir bendruomenių slaugytojus įtraukti į vakcinacijos namuose procesą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (158)