Tačiau politikos ekspertų nuomonės, dėl pačios ministerijoje susiklosčiusios situacijos ir jos atomazgos, kuomet atsakomybę prisiėmė ir iš Arūno Dulkio patarėjos komunikacijai pareigų atsistatydino Aistė Šuksta, šiek tiek išsiskiria.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad aptariamą istoriją mato kaip tam tikrą signalą Vyriausybės tolesniam darbui, tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis tikina, kad A. Dulkio vedama ministerija atsisveikindama su patarėja sureagavo tinkamai. Be to, pažymi jis, pati situacija viešojoje erdvėje buvo pernelyg išpūsta.
„Tai, kad kažkas turėtų prisiimti atsakomybę, yra akivaizdu. Šį kartą priimtas sprendimas aukoti ne pačius svarbiausius žmones – tik žmogų, kuris tiesiogiai dirbo su komunikacija. Apskritai, aš manau, kad priežasčių tokiam žingsniui buvo daugiau, nes klausimų dėl šios patarėjos darbo metodų ir priimamų sprendimų kilo jau ir anksčiau“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
Visgi politologė pažymėjo, kad patarėjos pasitraukimas iš pareigų nebūtinai buvo vienintelis kelias reaguoti į pastarąją savaitę kilusį skandalą dėl „Kitokių pasikalbėjimų“ laidos.
Jos teigimu, pasirinktas „švelnesnis sprendimas“, kuris dar bent kurį laiką leis oponentams kelti klausimus dėl Vyriausybės reputacijos.
„Daug kas gal ir norėtų Dulkio galvos. Dabar pasitraukė patarėja, tačiau nebūtinai tai buvo vienintelė įmanoma istorijos atomazga. Galėjo būti ir radikalesnis variantas, kai atsistatydintų pats ministras, ir galėjo, kaip šiuo atveju ir nutiko, būti švelnesnis variantas, kai atsistatydina žmogus, kuriam tiesiogiai buvo pavesta komunikacijos funkcija. Dabar pasirinktas švelnesnis variantas“, – sakė MRU politologė.
„Kaip ten bebūtų, šis kluptelėjimas nėra šiaip sau kluptelėjimas. Tokie manevrai iš dalies kiša visą Vyriausybę į reputacijos malimo girnas“, – sakė R. Urbonaitė ir pažymėjo, kad pačią situaciją, pareikalavusią patarėjos atsistatydinimo, dar turės detaliau įsivertinti ir Vyriausybė.
„Šiuo metu matome premjerės išreikštą pasitikėjimą ir tuo pačiu įspėjimą visiems ministrams vengti tokių sprendimų. Bet tokia pozicija seka, veikiausiai, iš pamatinės pozicijos nekeisti kabineto sudėties šiuo metu, o ne dėl to, jog nematoma šioje istorijoje kažko labai blogo. Tik aklas gali nematyti tokių veiksmų ydingumo. Bet kabineto sudėties keitimas nėra tiesiog spragtelėjimas pirštais, ir tai nebūtinai lemtų įtampų sumažėjimą. Tą, tikėtina, supranta ir priimantys galutinius sprendimus“, – sakė R. Urbonaitė.
L. Bielinis: labai atidžiai stebime ministrą, todėl kiekvienas niuansas tampa prilyginimas sprogimui
Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė manąs, kad kilusios reakcijos dėl ministerijos pirktos laidos buvo kiek išpūstos. Jo manymu, akivaizdu, kad ne ministrui tenka atsakomybė dėl susiklosčiusio situacijos, todėl būtent patarėjos atsistatydinimas yra racionalus ir logiškas veiksmas.
„Akivaizdu, kad ministras tiesiogiai neprivalo kontroliuoti viešųjų ryšių politikos. Taip, jis mato bendrą procesą, bet einamieji dalykai priklauso nuo to, kokius sprendimus daro ir kaip juos vykdo tas padalinys, kuris yra atsakingas“, – Eltai komentavo L. Bielinis.
Jis pažymėjo, kad ministerijos reakcija, kuomet po viešojoje erdvėje kilusio skandalo atsistatydino būtent ministro patarėja, o ne aukštesnis asmuo, yra visiškai suprantama.
„Tai yra visiškai racionalus ir techniškai tikslus veiksmas. Nes tas asmuo, kuris inicijavo ir galų gale nesužiūrėjo visų niuansų, jis tampa atsakingu. Ministras atsakingas ne už šį konkretų reikalą, jis atsakingas už bendrą ministerijos politinę ir ūkinę veiklą. Mes labai atidžiai stebime ministrą, šią ministeriją, todėl kiekvienas niuansas tampa prilyginimas sprogimui. Nepersistenkime, tai nėra sprogimas“, – sakė L. Bielinis ir beveik neabejojo, kad opozicija šį klausimą toliau eskaluos.
„Aš esu tikras, kad opozicija maksimaliai stengsis pasinaudoti šia proga ir reikalaus maksimalių baudų, bausmių. Bet tai yra natūralus opozicijos veiksmas“, – apibendrino L. Bielinis.
