Irakietis S. Z. kartu su dar 5 likimo draugais iš Baltarusijos neteisėtai Lietuvos sieną kirto pačioje krizės pradžioje – birželio 8 dieną. Atvykėlių grupė jau buvo pajudėję į šalies gilumą, sulaikyti jie buvo tik po to, kai pareigūnai gavo pranešimą iš vietinių Varėnos rajono gyventojų apie pastebėtus tamsaus gymio žmones.
S. Z. buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre (URC). Teismo sprendimu jis buvo sulaikytas 3 mėnesiams ir negalėjo iškelti kojos iš URC teritorijos. Tokį sprendimą jis apskundė teismams, tačiau visi jo prašymai buvo atmesti.
Rado kelią į laisvę
Todėl S. Z. pabandė kitą kelią – sėdėdamas sulaikyme jis sugebėjo susirasti ir išsinuomoti sostinėje butą, o tada su nuomos sutartimi kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas leisti jam ten gyventi.
„Apgyvendintas URC niekam netrukdau, nekeliu problemų, skaitau knygas“, – savo skunde rašė migrantas.
Užsienietis akcentavo, kad jau ir taip ilgą laiką sėdi sulaikytas, be to tvirtino, kad yra tikras pabėgėlis, o ne ekonominis migrantas, nors jo prašydamas dar ir neišnagrinėtas.
URC atstovai prašė netenkinti tokio užsieniečio prašymo. Jie pažymėjo, kad irakietis atvyko be paso, neteisėtai kirto sieną, o nuomos sutartis yra bevertė, nes be paso išsinuomoti būsto neįmanoma.
Bylą išnagrinėjusiai teisėjai Donatai Šimkutei svaresni pasirodė migranto, o ne URC argumentai. Jos sprendimu irakietis išleistas į laisvę. Jis įpareigotas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį telefonu pranešti apie savo buvimo vietą.
„Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą: užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, teismui nepateikta duomenų, jog jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl jo prašymas tenkintinas ir užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė“, – nusprendė teisėja.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nuomos sutartį Lietuvoje galima sudaryti ir be asmens dokumentų. Taip pat, nors vyras į Baltarusiją atėjo be paso, kurį, kaip pats tvirtino, paėmė jam sieną neteisėtai kirsti padėjęs vedlys, sulaikytas migrantas gavo ir pateikė savo dokumentų kopijas. Teismas tokį elgesį įvertino kaip bendradarbiavimą su institucijomis.
„Sprendžiant sulaikymo taikymo klausimą būtina įvertinti, ar sulaikymas yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, kurie šiuo konkrečiu atveju yra išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti“, – nurodė teismas.
Delfi žiniomis, taip į laisvę pavyko patekti dar bent keliems migrantams, o dalis jų, pasinaudoję proga, galėjo pasprukti iš Lietuvos. Kiek tiksliai tokių migrantų buvo išsiaiškinti nepavyko, nei Vidaus reikalų ministerija, nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepateikė prašytos informacijos. Visgi buvo nurodyta, kad tai – vienetiniai atvejai.
Irakietis niekur nedingo
Laisvę išsikovojęs irakietis, pagal teismo sprendimą, Vilniuje gyvena jau daugiau nei dvi savaites – nuo rugsėjo vidurio.
URC vadovas Aleksandras Kislovas sakė, kad bent kol kas irakietis sąžiningai registruojasi ir praneša apie savo buvimo vietą.
„Praeitą savaitę jis buvo atsižymėjęs. Apie šią savaitę dar negaliu kalbėti, jis turi pranešti antradieniais ir ketvirtadieniais. Mes iš savo pusės prašėme kolegų, kad jie papildomai patikrintų, ar jis tame bute gyvena“, – sakė URC vadas.
Pašnekovas kol kas nesulaukė žinių iš pareigūnų, kurie turėjo patikrinti, ar migrantas išties gyvena nuomojamame bute.
A. Kislovas pridūrė, kad jam žinomas šis vienintelis Irako pilietis, kuriam leista apsigyventi pasirinktoje vietoje. Tačiau tokie atvejai nėra išimtiniai, tik paprastai tai pabėgėliai iš Baltarusijos ar kitų kaimyninių valstybių.
„Teismas kiekvienu atveju sprendžia individualiai, vertina aplinkybių visumą: jo pavojingumą, turimus dokumentus, jo bendradarbiavimą. Vien buto turėjimas nesuteikia garantijos, kad bus priimtas būtent toks sprendimas“, – pažymėjo URC vadovas.
