„Man keistai skamba tokie pasiūlymai, nebent tai reikėjo daryti pačioje pradžioje, bet tam būtų reikėję labai daug pinigų. O dabar, ar tai duos naudą, aš jau netikiu“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė Seimo narys.
Jo manymu, ir visuomenės reakcija būtų daugiau neigiama negu teigiama.
„Sakyčiau, šaukštai jau po pietų, nes [tai] dar labiau supriešins visuomenę. Tie, kas sąžiningai pasiskiepijo, liks kvailio vietoje“, – kalbėjo A. Sysas.
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė įsitikinusi, kad šiuo metu visos priemonės, kurios skatina vakcinaciją, tinkamos ir reikalingos.
„Labai gaila, kad sulaukėme tokios dienos, kai žmones tenka papirkinėti tam, kad jie nesirgtų ir nemirtų nuo COVID-19“, – sakė ji.
Anot J. Sejonienės, adekvati yra ir 27 mln. eurų suma, kuri numatyta vienkartinėms išmokoms.
„Paskaičiuokim, kiek kainuoja sunkių COVID-19 ligonių gydymas – 50 tūkst. eurų vienam pacientui. Man atrodo, tiek, kiek jų yra, yra per didelė našta valstybei. Jei jų bus dar daugiau, kentės ir visi kiti pacientai. Manau, tokia suma yra adekvati ir valstybė gali ją sau leisti“, – teigė J. Sejonienė.
Seimo narė sako iš dalies pritarianti, kad jau pasiskiepiję senjorai šioje situacijoje gali likti nusivylę, taičiau tikisi jų supratingumo.
„Džiaugiuosi, kad didelė žmonių dalis buvo sąmoninga ir jiems užteks to sąmoningumo adekvačiai vertinti situaciją, kad jeigu mes nepaskiepysime tų žmonių, jau dabar ligoninės artėja link tos ribos, kai dalis jų nebegalės teikti planinių paslaugų“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto narė.
„Lietuva taikė labai daug priemonių, skatinančių vakcinaciją, ir sudarė labai daug galimybių. Kad dabar daryti nieko nebereikia, aš kategoriškai nesutinku, nes turėsime perpildytas ligonines, mirštančius žmones“, – pabrėžė ji.
Prisiminė Nausėdos žodžius
A. Sysas, kalbėdamas apie sulėtėjusius vakcinacijos tempus, pabrėžė ir valstybės vadovų vaidmenį.
„Noriu priminti, kad buvo visai neblogi skiepijimo tempai, kol prezidentas nepasakė, kad neperlenkite lazdos. <…> Pirmiausia norėčiau, kad pirmieji asmenys tikrai labai atsakingai kalbėtų, nes į juos žiūri, jų klauso ir tada reikia papildomų valstybės išlaidų, kad pakviestume tuos žmones skiepytis“, – teigė Seimo narys.
„Matosi, kaip krito skiepijimosi tempai po lygtai pamokančių žodžių, bet galbūt norint patikti atskiroms žmonių grupėms. Ir tada rezultatas – užkištos lovos [ligoninėse], gali pradėti mirti žmonės, kurie turėtų gauti paslaugas dėl kitų ligų, tai šito neturėtų būti“, – kalbėjo A. Sysas.
„Šiuo metu mes kalbame apie tai, kad perlenkėme lazdą dėl priverstinio skiepijimo, kuris net ir nėra priverstinis savo prasme, bet tos paskatos, kurios buvo sukurtos, ir tam tikras gąsdinimo baubas, kuris buvo įjungtas, kaip antai negalėjimas prieiti prie tam tikrų būtiniausių paslaugų, negalėjimas patekti į viešąjį transportą. Kas iš to, kad tai atšaukta vėliau? Supriešinimo faktas įvyko anksčiau, žmonės pasipiktino ir dabar turime kovoti su pasekmėmis, nors galėjome kovoti su priežastimis“, – tuo metu sakė prezidentas.
A. Syso nuomone, jeigu būtų buvę išlaikyti vakcinacijos tempai, šiandien paskiepyta būtų dar daugiau gyventojų.
„Deja, žvirblis išskrido ir rezultatas yra neigiamas. Tai pirmiausia [reikia skatinti] savo pavyzdžiu, agitacija, net galbūt reikia už rankos atvesti į skiepų punktą. Efektas, ko gero, bus didesnis negu šimtas eurų“, – įsitikinęs socialdemokratas.
Vyriausybė pasiūlymą dėl vienkartinių išmokų naujai pasiskiepijusiems senjorams turėtų svarstyti trečiadienį, po to dėl jo būtų sprendžiama Seime.
Pasiskiepiję 75 ir vyresnio amžiaus žmonės 2 dozėmis iki gruodžio 1 d., gautų išmoką gruodžio mėnesį. 75 ir vyresnio amžiaus senjorai, kurie jau yra pasiskiepyję nuo COVID-19, išmoką gautų balandžio mėnesį, jeigu pasiskiepytų sustiprinančiąja 3 doze iki balandžio 1 d.
